Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.

 

Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve.
Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas.
Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas dr. J. Basanavičius buvo vyriausias iš visų signatarų, jam tada buvo 67 metai.
Justinas Staugaitis, kilęs iš Šakių krašto, buvo gabus organizatorius, visuomenininkas, aktyvus, drąsus, kilnus žmogus. Šiandien kunigams aktyviai užsiimti politika draudžiama, o anais laikais tokio draudimo nebuvo, todėl J. Staugaitis buvo aktyvus Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dalyvis, vienas Krikščionių demokratų partijos vadovų. Buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Nuo 1918 m. buvo Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. Vėliau tapo Lietuvos Valstybės Tarybos vicepirmininku. 1923–1923 m. ėjo Seimo Pirmininko pareigas II Seime. Kaip Seimo Pirmininkui jam kartais tekdavo pavaduoti Prezidentą.
Aktyviai įsitraukė ne tik į politinę, bet ir į socialinę veiklą: Marijampolėje įsteigė vaikų darželį (tada vadintą vaikų prieglauda, ją lankė vienu metu net apie 60 vaikų), 1906 m. įkūrė „Žiburio“ švietimo draugiją. Rengė paskaitas, vaidinimus, atidarė dvi pradines mokyklas, mergaičių progimnaziją, steigė biblio­tekas, senelių ir našlaičių namus, įkūrė „Žagrės“ draugiją. Reiškėsi ir kaip rašytojas, pasirašinėdavo J. Gintauto slapyvardžiu.
„Dieve, neapleisk Lietuvos“ – tokie buvo paskutiniai J. Staugaičio, Telšių vyskupo, žodžiai. Joks kitas Lietuvos dvasininkas nepasiekė tokių politinės ir kartu bažnytinės valdžios aukštumų. Vyskupas J. Staugaitis mirė 1943 m. Telšiuose, 17 m. valdęs Žemaitijos bažnytinį gyvenimą. Palaidotas Telšių kated­ros rūsyje.
Ypatinga asmenybė, kaip ir visi signatarai, buvo Saliamonas Banaitis, kilęs nuo Sintautų. Jis buvo atsidavęs Lietuvai, jo įsteigtoje spaustuvėje dirbo vien tik lietuviai ir spausdinami buvo tik lietuviški leidiniai. Jis sakė, kad neverta dirbti dėl pinigo, svarbiausia, kad tik Lietuvai būtų geriau…
Į Nepriklausomybę šie signatarai ėjo visą gyvenimą, šiame kelyje nebuvo atsitiktinių žmonių, prisišliejusių trumpam. Tai toks gražus ir įspūdingas pavyzdys šiandienos žmonėms, tarsi žiburys, neleidžiantis nuklysti į smulkius asmeniškumus ir asmeninės naudos siekį.
Kalbėdamas 150-mečio jubiliejui skirtoje konferencijoje, dabartinis gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius sakė: „Nesuklysiu pasakydamas, kad buvę mūsų mokiniai ir mokytojai, pasiaukojančios asmenybės, įkvėpė vėlesnes kartas, tapo idealais dabartiniams gimnazistams. Mes turime daug gabaus, ryžtingo, pasižymėjusio jaunimo ir tuo nepaprastai didžiuojamės. Drąsiai galiu sakyti: „Mes išmokome istorijos pamokas, o istorija mokė mus“.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.