Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Pagerbtas, įamžintas, bet...

Paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje, neseniai atnaujintoje aikštėje.

Paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje, neseniai atnaujintoje aikštėje.

Kas drįstų teigti, kad Jono Basanavičiaus vardas užmirštas: jo vardu pavadinta daugybė gatvių dideliuose ir mažuose miestuose, aikštės, kelios mokyklos, visuomeniniai pastatai. Vienas didingesnių paminklų – Vilkaviškyje (1996 m.), autorius Antanas Žukauskas, paminklą Palangoje sukūrė Juozas Zikaras, o kuklus biustas ant postamento Utenoje prie pagrindinės jo vardu pavadintos gatvės išbuvo nuo 1934 metų – jo autorius Boleslovas Plungė. O štai dėl paminklo J. Basanavičiui sostinėje verda tikri karai: ilgai nesutarta dėl vietos, o paskelbus konkursą iš karto imta svarstyti, kad nieko gero iš to nebus… Iš 16 autorių vis dėlto atrinktas vienas, bet prieštaravimai nesiliauja. Laimėjo ne tie? Minėtame renginyje Ožkabaliuose dalyvavę svečiai sakė nesuvokiantys, kas kartais vyksta – ir ne tik dėl paminklo. Vis garsiau girdisi abejojantys ar net niekinantys balsai apie J. Basanavičiaus veiklą, nuopelnus ir asmenybę. O šiaip jau, ne vieno nuomone, geriausias paminklas ir būtų Tautos namai…
Čia tik pirmasis tomas – autorius sako, kad bus dar mažiausiai du...

Neįvertintas, neišnag­rinėtas ir J. Basanavičiaus rašytinis palikimas. 1998 metais humanitarinių mokslų daktarė Danutė Krištopaitė, 1970-aisiais rengusi jo „Rinktinius raštus“, apie tai rašė tuomečiam Marijampolės kraštotyros muziejaus direktoriui Jonui Vasmanui. Į daugiau nei 1000 puslapių tilpo tik dalis to, kas verta dėmesio. „Dirbant su laiškais nuostabą kėlė jo kultūrinių interesų platumas, gausybė žmonių, su kuriais susirašinėjo – iš daugybės teko atrinkti tik 205 laiškus“.
…Vilniaus knygų mugėje pristatyta Algirdo Grigaravičiaus knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos“ (Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai) pirmoji dalis „Žmogaus dalia“. „Jonas Basanavičius, nutolęs nuo mūsų per šimtmetį, šiame atkurtos biografijos bandyme, kiek galėta, nukeliamas nuo pjedestalo, kad, viena vertus, priartėtų žemiškesniu pavidalu, kaip mylintis, kenčiantis, svajojantis, pykstantis ant saviškių, o, kita vertus, atsiskyrėlis, užsispyręs darbštus suvalkietis svajok­lis, ištikimas jaunystės idealams, atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės.“ Taip knygą pristato autorius.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.