Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime

Seniausia Suvalkijos krašto mokykla mini garbingą 150 metų jubiliejų.Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios. Didžiausios iškilmės numatytos šį savaitgalį.
Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą.
Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama viena neprivaloma pamoka per savaitę. Iki to laiko lietuvių kalba nebuvo dėstoma nė vienoje gimnazijoje Lietuvoje.
Didžiąją gimnazistų dalį sudarė tikri lietuviai, materialiai stiprėjančių Suvalkijos ūkininkų vaikai. Rusų valdžia savo tikslo surusinti gimnazistus nepasiekė, negana to, gimnazija tapo XIX amžiaus antros pusės tautinio sąjūdžio židiniu, čia atsirado jo vadovai ir organizatoriai. Šioje gimnazijoje išaugo tiek žymių ir šaliai nusipelniusių žmonių, kad be jų pasiaukojančios veiklos sunku įsivaizduoti dabartinę Lietuvą ir jos kultūrą.
Tai tautos patriarchu vadinamas vyriausias Nepriklausomybės akto signataras dr. J. Basanavičius, himno autorius V. Kudirka, lietuvių kalbos tėvas J. Jablonskis, pirmo lietuviško romano autorius V. Pietaris, pirmieji lietuvių kalbos mokytojai P. Kriaučiūnas ir A. Arminas-Trupinėlis, vaikų literatūros pradininkas P. Mašiotas, poetai ir rašytojai P. Vaičaitis, A. Kriščiukaitis-Aišbė, M. Gustaitis, K. Puida, V. Mykolaitis-Putinas, palaimintasis J. Matulaitis, diplomatas P. Klimas. Prezidentas K. Grinius, aviatorius, konstruktorius gen. A. Gustaitis, semiotikos pradininkas A. J. Greimas, operos solistė V. Urmanavičiūtė-Urmana, skulptorius P. Aleksandravičius, žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius, Lietuvos vyriausybės dabartinis vadovas Saulius Skvernelis ir daugybė kitų, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti mūsų krašto istorijoje.
Negalima pamiršti ir tų, kurie vadovavo šiai mokymo įstaigai. Jų indėlis irgi didžiulis. Tai Antanas Janulevičius, Pranas Šertvytis, Vytautas Verbyla ir kiti. Vieniems likimas buvo maloningas, o kitus, kaip direktorių Antaną Daniliauską, ištiko tragiška lemtis. Jis mirė Sibiro tremtyje, jo žmona, šios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Leukadija Strempickaitė-Daniliauskienė, taip pat žuvo tremtyje prie Laptevų jūros. Išleista knygelė apie A. Daniliausko gyvenimą ir veiklą.
1920 m. gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, 1992 m. jis sugrąžintas, o 1994 m. mokykla atgavo gimnazijos statusą.
Gimnazijos vaidmenį mūsų krašto ir visos šalies istorijoje sunku pervertinti. Šios mokymo įstaigos istorija – tarsi visos šalies istorijos atspindys. Gimnazija šaliai davė tiek iškilių asmenybių, kad to pralenkti turbūt jau neįmanoma. Kita vertus, kiekvienas gimnazistas yra savo mokyklos ambasadorius. O tokį gimnazijos veidą, koks jis yra dabar, sukūrė ne kas kitas, tik gausybė čia dirbusių puikių pedagogų.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.