Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Spausdinto žodžio keliais

Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.

 

Tomas Kukauskas apie marijonų spaustuvės leidybą gali pasakoti daug.

Tomas Kukauskas apie marijonų spaustuvės leidybą gali pasakoti daug.

Marijampolė garsi spaustuvėmis
Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas.
Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ir didžiausia Lietuvoje „Dirvos“ spaustuvė. Švenčiausios Šeimos seserys taip pat turėjo savo spaustuvę. Spaustuvę įkūrė ir marijonai bei žydai.

 

Restauruotame marijonų spaustuvės pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centras, svečių namai.

Restauruotame marijonų spaustuvės pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centras, svečių namai.

Leidiniai reikšmingi visai Lietuvai
Marijampolės marijonų ordino viena iš visuomeninės veiklos gairių buvo leidyba, marijonų išspausdinti leidiniai turėjo didelę reikšmę ne tik Marijampolės tarpukario gyvenime, bet buvo reikšmingi ir visai Lietuvai.
Anot T. Kukausko, pirmas marijonų išleistas leidinys pasirodė 1921 metais Kaune. Tai galima laikyti marijonų leidybos pradžia. Palaimintojo Jurgio Matulaičio iniciatyva 1925 metais buvo pradėtas statyti pastatas, kuriame 1927-aisiais ėmė veikti spaustuvė ir biblioteka. Spaustuvę įrenginėjo Marijampolėje gyvenęs inžinierius Antanas Trečiokas.

Taip atrodė tuo metu išleisti fotoalbumai.

Taip atrodė tuo metu išleisti fotoalbumai.

Pastatas buvo erdvus, gražus ir gana modernus, su daugeliu atskirų patalpų, skirtų administracijai, spaudos darbams ir poilsiui. Jį buvo galima pamatyti važiuojant Šešupės tiltu, link Vilkaviškio. Broliai marijonai tame pačiame pastate įkurdino ir biblioteką, ir Marijonų vienuolijos laikraščių redakcijas, trečiajame aukšte – Marijonų noviciatą. Marijonų biblioteka buvo trečia pagal dydį Lietuvoje.
Spaustuvės patalpos turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos nustatydavo Finansų ministerija ir Prekybos departamentas. Tad jos įrenginėjamos buvo net iki 1933 metų pabaigos, tik tada Finansų ministerija davė leidimą spaustuvės veiklai. Spaustuvei marijonai įsigijo tais laikais labai modernias ir brangias mašinas. Turėjo spausdinimo mašiną „Universal“ – laikraščiams spausdinti automatu ir interteipu. Jos buvo pirktos išsimokėtinai, kainavo 147952 litus. Pirmasis marijonų spaustuvės mašinų skyriaus vedėjas buvo Juozas Maurukas, vėliau tapęs ilgamečiu Marijampolės burmistru. Anot T. Kukausko, spaustuvėje atlyginimai buvo labai geri, nuo 170 iki 300 litų.

 

Populiariausias marijonų periodinis leidinys – savaitraštis „Šaltinis“.

Populiariausias marijonų periodinis leidinys – savaitraštis „Šaltinis“.

Leidyba klestėjo
Marijampolės marijonų vienuolynas buvo vienas iš didžiausių leidėjų, išleido apie 360 neperiodinių leidinių. Tai daugiausia religinio turinio knygos, maldaknygės, giesmynai, religiniai pasiskaitymai dorovės ir moralės temomis. Buvo išleisti du fotografijų albumai. Taip pat marijonų spaustuvė leido vadovėlius, tarp jų yra ir J. Totoraičio parengtų istorijos vadovėlių. Leidybos pagrindą sudarė smulkioji literatūra: šventųjų paveikslėliai, žemėlapiai, atsišaukimai, bukletai.
Per šį neilgą laikotarpį spaustuvė suklestėjo. Joje buvo leidžiami 6 periodiniai leidiniai: laikraščiai „Šaltinis“, „Marijampolės parapija“, „Šventųjų bendravimas“, ūkininkams skirtas leidinys „Artojas“ ir kt. Tai rodo, kad periodinė spauda buvo populiari ir mėgiama.
Tačiau sėkminga leidybinė veik­la 1940 m. vasarą buvo nutraukta, palaipsniui marijonai išgyvendinti iš vienuolyno, gražiausias to laikotarpio statinys nyko.
Pastatas, kur buvo įsikūrusi spaustuvė ir biblioteka, pradėtas pamažu remontuoti ir tvarkyti Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir grąžinus jį vienuoliams. Prieš keletą metų atliktas kapitalinis jo remontas, didžiuliai restauravimo darbai statinį vėl pavertė vienu gražiausių Marijampolėje. ES lėšomis restauruotame marijonų spaustuvės pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centras, svečių namai „Domus Beati“. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir marijonų vienuolyno statinių komplekso spaustuvės pastatas – restauravimo ir priežiūros saugant kultūros paveldą Marijampolės apskrityje pavyzdys.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.