Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Tapo ypatinga vieta

Kasmet daugybę žmonių iš visos Lietuvos sutraukia „Ąžuolyno diena“ (2012 metų nuotrauka).

Kasmet daugybę žmonių iš visos Lietuvos sutraukia „Ąžuolyno diena“ (2012 metų nuotrauka).

Nors Jono Basanavičiaus asmenybę ir veiklą primena daug kas, bet jo gimtinė Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) – ypatinga. „Tai vieta, kurioje susipina istorinė praeitis, tradicijos, kultūrinė ir edukacinė veikla. Neiname į gausą, o einame į kokybę“, – sako muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinė direktorė Rūta Vasiliauskienė. Šioje vietoje, iš tiesų skleidžiančioje ypatingą energetiką, įvairiausius renginius per metus apsilanko ir signataro takais paklaidžioja ne vienas tūkstantis skirtingo amžiaus žmonių. Ši vieta saugo prisiminimus apie išskirtinės asmenybės gyvenimo pradžią ir jo prasmingą kelią, čia galima pamatyti išsaugotą jo gimtinės vaizdą. Muziejaus kolektyvas – 10 žmonių – puoselėja didžiulę sodybos teritoriją ir kuria įsimintinus renginius.
J. Basanavičius rašė, kad pirmą kartą jų pavardė paminėta 1694 metais, o gyvenamasis namas statytas 1832-aisiais: didžiulį kiemą iš keturių pusių supo medinė gyvenamoji stuba, didelis senos architektūros kluonas su erdviomis palėpėmis, medinė dviejų dalių klėtis, du dideli tvartai baltomis plūkto molio sienomis.

Nuošaliau stovėjo molinė aliejinė, dar atokiau medinė jauja linams džiovinti. Pastatai buvo dengti šiaudais, vėliau perdengti skiedromis. Muziejuje stengtasi atkurti ne vien aplinką, sodybos vaizdą, bet ir išsaugoti ir tradicijas. Tai ir kulinarinis paveldas, ir gyvos senosios vestuvių, krikštynų tradicijos, 14 edukacinių programų.
Susipažįstama su muziejuje esančiomis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklausoma pasakojimo apie J. Basanavičiaus vaikystę, šeimą, įdomias istorijas. Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo istoriją, aplanko vardinius ąžuolus, išgirsta apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Paragauja šių ąžuolų gilių kavos.

Į renginius gausiai susirenka ir suaugę, ir vaikai.

Į renginius gausiai susirenka ir suaugę, ir vaikai.

Protų mūšiai „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“, „Ką žinau apie Joną Basanavičių?“, „Pažink Sūduvos krašto signatarus“ leidžia pasitikrinti žinias ir daug sužinoti. Vis daugiau lankytojų susidomėjimo sulaukia kasmetiniai tradiciniai renginiai. Istoriniai-literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo Atgimimo vygė“, skirti Vasario 16-ajai. Per laiką susiklostė tradicija į šį renginį kviesti Jono Basanavičiaus premijos laureatus: vyksta pokalbiai, diskusijos, liečiantys istoriją. Balandžio mėnesį – „Ąžuolyno diena“ (anksčiau renginys vadintas „Signatarų sueiga“).
Birželio mėnesį lankytojus suburia tradicinis Sūduvos folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“, o rudeniop vyksta tradicinis regiono mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“, išaugęs iki dviejų dienų. Fotografijų konkurso „Viešnagė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“ dalyviais gali būti bet kas. Svarbiausia užduotis – nuotraukose atspindėti J. Basanavičiaus gimtąją sodybą, Tautinio atgimimo ąžuolyną, renginius ir edukacinę veiklą. Nuotraukos kruopščiai atrenkamos, jos patenka į kalendorių. Konkurso dalyviai apdovanojami per J. Basanavičiaus gimtadienį lapkričio mėnesį.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.