Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose.
Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje.
Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje.
Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas Plečkaitis iš Keturvalakių, Vilkaviškio apskr., Ladas Natkevičius iš Balsupių, Marijampolės apskr., Liūdas Brokas, Pranas Radzevičius ir Jonas Valaitis iš Alvito valsč., Petras Radzevičius iš Šunskų, Kazys Gencevičius, Pijus Kriščiūnas, Albinas Rimka ir kiti į Seimą išrinkti 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Kazys Vosylius iš Kuktų k., Marijampolės apskr., Steigiamojo Seimo atstovu išrinktas 3-oje (Raseinių) rinkimų apygardoje, Kazys Lekeckas iš Šilavoto, Liudvinavo valsč., į Seimą deleguoti iš 4-os (Telšių) rinkimų apygardos.
Netoli dvidešimties atstovų Steigiamajame Seime buvo išrinkti 1-oje (Marijampolės) rinkimų apygardoje: Andrius Banionis, Jonas Bliūdžius, Felicija Bortkevičienė, Jonas Giniūnas, Kazys Grinius, Vincas Katilius, Jonas Kriščiūnas, Antanas Matulaitis, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, vienas iš šešių žydų atstovų Seime Abraomas Popelis, Antanas ir Justinas Staugaičiai, Aleksandras Stulginskis, Pranas Šalčius, Antanas ir Vincas Šmulkščiai, Stasys Tijūnaitis, Juozas Volodkevičius.
Savo kelią pradėjęs Suvalkijoje, baigęs Igliškėlių pradžios mokyklą Mykolas Krupavičius, dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas, 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Krikščionių demokratų partijos, dalyvavo visų trijų seimų darbe: 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Pirmojo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Antrojo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo.
Antanas Simanauskas, gimęs Paežerių valsč., mokęsis savarankiškai, vertęsis račiaus amatu, į Steigiamąjį Seimą išrinktas Vilkaviškio rinkimų apygardoje.
Andrius Kardišauskas į Steigiamąjį Seimą pateko 1921 m. balandžio 5 d. vietoje atsistatydinusio Vinco Katiliaus.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.