Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

Kalbininkė Marija Žvinakevičienė dabar jau išėjusi užtarnauto poilsio, bet kalbos dalykai jai vis dar rūpi.

Kalbininkė Marija Žvinakevičienė dabar jau išėjusi užtarnauto poilsio, bet kalbos dalykai jai vis dar rūpi.

Marija Žvinakevičienė 24 metus dirbo Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja. Uždavėme jai kelis klausimus apie darbą ir kalbą.
– Skaitytojams būtų įdomu, kaip sekėsi dirbti savivaldybės kalbos tvarkytoja.
– Per tuos metus buvo visko. Bet pirma mintis, kuri šauna į galvą prisiminus darbo metus – buvo šaunu. Aišku, romantizuoju… Pradžia darbą gaišina, o įsivažiavus viskas lyg upeliu tekėjo. Nors ne – ramumo buvo maža. Tai lyg į duobę krenti, tai verpetas pagauna ir šonus į akmenis apsidaužai – kaip tikras upeliukas iš vaikiško filmuko. O jeigu rimtai – tai sunkiausia bausti. Gal todėl tik vieną kartą ir skyriau administracinę nuobaudą. Mano manymu, žmones ne bausti, o kontroliuoti reikia, kad jie dieną naktį jaustų tavo įbestas akis.
– Norėtųsi sužinoti, ar geranoriškai žmonės priimdavo kalbininko pastabas, pataisymus?
– Žmonių visokių buvo ir bus. Vieni skausmingai išgyvena pastabas, kiti džiaugsmingai priima patarimus. Padiskutuoji, pasikalbi ir prieini prie bendros nuomonės. Protingas visada žino, kad ne pro šalį paklausti, pasitarti, o kiti nežino, neišmano ir nenori išmanyti. Buvo ir taip, kad tik „gavęs per nagus“ nuo kitų, patiki ir vietos kalbininko žodžiu. Reikėtų nepamiršti, kad kalba kinta, priimami nutarimai, kalbininkų rekomendacijos, todėl pasikonsultuoti su specialistu, mano manymu, naudinga abiem pusėms. Vieni išvengia klaidų, o kitas gali stebėti kalbos vartojimo pasikeitimus.
– Bendrinės kalbos pagrindu yra paimta suvalkiečių tarmė. Ar iš tiesų suvalkiečiai tebėra bendrinės kalbos puoselėtojai?
– Istorinius bendrinės kalbos formavimosi vingius mes visi daug­maž žinome. Mes, sūduviai, linkę manyti, kad esame patys patys taisyklingiausi. Taip mums lengviau, nereikia mokytis žodžių tarimo. Mums lengviau, bet neužmikime. Kalba – gyvas organizmas, ji nuolat kinta. Dabar plinta kanceliarizmai, kalbame štampais, klišėmis. Ačiū mokytojams, kurie didelį dėmesį skiria gražiam žodžiui, vaizdingai kalbai. Kalbos puoselėtojais, mano manymu, galėtų vadintis tie, kurie kalbėdami vietoj žodžio „eiti“ gali ir pavartoja kitų sinonimų, kurie nepamiršta savo kalbon įterpti palyginimų, vaizdingų posakių ir kt.
Puoselėtojas yra tas, kuriam gražus ne tik angliškas pavadinimas, bet kuris tiki, kad ir lietuviškas žodis gali verslui atnešti sėkmę. Pasidairykime, ar daug mieste kalbos mylėtojų. Marijampolėje pastatytas paminklas „Kalbai, Tautai ir Lietuvos tūkstantmečiui“, tai lyg ir įspėjimas, kad kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio.
– Ar daug prasižengimų mieste matote dabar, kai jau neinate oficialių pareigų?
– Kokios buvo klaidos, tokios ir liko… Taip greitai reklama nekinta.
Tik dabar, turėdama laisvo laiko, įpuoliau į skaitymus. Negaliu nepapasakoti, ką aptikau knygoje „Amerikos snaiperis“, kurios autorius Chris Kyle. Autorius, žinoma, nekaltas, bet vertėjui ir redaktoriui, o ypač leidyklai nagus apdaužyti per maža. Kas sakinys – vis kratinys, o klaidų kaip pas ubagą blusų. Jei rimtai – visi jie susipykę su lietuvių kalba… Ir ši leidykla nėra vieniša. Labai nejauku skaityti verstinę vaikišką literatūrą. Štai čia – rimta problema. Visiems reikia galvoti, ką ir kaip rašome, ką spausdiname. Neprišiukšlinkime žmonių galvose. Jei imi plunksną, tai jausk atsakomybę už parašytą žodį. Ištartas žodis išskrenda ir jo nepagausi, o parašytas akis bado. Nesibadykime.
− Ačiū už pokalbį.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.