Kiekviena šalis turi kažką įpatingo ir savito. Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu keliaujate pas draugus į užsienį, greičiausiai norėsite jiems ką nors padovanoti. Geriausia dovana yra unikali to krašto dovana, dar geriau, jeigu ji būtų rankų darbo. Medžio raižiniai Lietuva turi nemažą natūralų miško plotą. Kadangi šalis turi daug miškų, daugelis menininkų ėmėsi medžio drožybos ir skulptūros. Sostinėje ir kitose šalies vietose galite rinktis medinį dekorą ir statulas. Kadangi medžio raižiniai yra puiki dovana, galite įsigyti raižinį, kuris primins apie geriausią laiką, kurį praleidote šalyje. Yra keletas raižinių, kuriuos galite pasirinkti iš šaukštų, dubenėlių ir įvairių tipų dėžučių. Lietuvių vaizdiniai vaizduojami vietinių ...

Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia? Pirmoji paroda Marijampolėje: Augusta Berta Klišytė (centre), modelis Kamilė ir fotografas Naglis Dzinga. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus… Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus ...

Kurdami namų interjerą stengiamės, kad jis ne tik estetiškai atrodytų, bet ir turėtų praktinę naudą. Pavyzdžiui, šiltuosiuose kraštuose plytelės būna klojamos visose namų patalpose, nes jos savo vėsumu padeda ištverti karščius. Tuo tarpu mūsų krašte plytelės dažniausiai naudojamos vonios kambaryje ir virtuvėje, rečiau svetainėje ar židinio apdailai. Jos būna keraminės, natūralaus akmens, akmens masės, dekoratyvinės ir mozaikinės. Kokios plytelės labiau tinka vonios kambaryje? Vonios kambaryje labiausiai yra paklausios keraminės plytelės. Grindims geriau rinktis plyteles su įspaustomis rievėmis, kad jomis galėtumėte saugiai vaikščioti ir išvengti traumų. Plytelėms, kurios skirtos sienoms, slidumas nėra svarbus. Vonios kambaryje ant sienų įprastai klijuojamos šviesių spalvų plytelės, o ...

Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...

Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...

E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius. Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, ...

Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį. Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama. Žurnalistai Europos Parlamente turi puikias sąlygas dirbti ir skleisti teisingą informaciją. Autoriaus nuotraukos Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad ...

Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas. Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio. „Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak). Tuometis Lietuvos ...

Jau rašėme apie tai, kad Savivaldybės administracijai pakvietus visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti, buvo sulaukta gana didelio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojų aktyvumo siūlant savo idėjas. Iš viso įgyvendinti buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Neseniai užbaigtas projektas Antanavo seniūnijoje. Antanavo seniūnas A. Urbonas džiaugiasi, kad gyvenvietėje atsigauna verslai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Antanavo seniūnas Artūras Urbonas sakė, jog šios seniūnijos gyventojai pasiūlė dviejų projektų idėjas, o finansavimą gavo viena iš jų, kuria buvo siekiama sukurti Antanavo dvaro parke papildomą aktyvaus laisvalaikio erdvę. Dabar šioje ...

Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...

– Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...

EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...

Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...

Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...