„Paskambink, kai pasieksi vietą“: kaip nacionalinė tragedija virto pilietiniu pabudimu
Prieš dvejus metus Graikiją sukrėtė tragedija. Keleivinis traukinys susidūrė su krovininiu traukiniu – tai tapo viena mirtiniausių geležinkelio katastrofų šiuolaikinėje Europos istorijoje. Ir tuo metu Graikijos visuomenė pradėjo keistis.

2023 m. vasario 28 d., kelios minutės iki vidurnakčio, pasirodė žinia: slėnyje prie Tempi, vos už 2 valandų kelio nuo Salonikų, įvyko didelė geležinkelio avarija. Daugiau nei šimtas žmonių buvo sužeisti (vėliau patvirtinta – 180), daugelis sunkiai. Pradžioje buvo skelbta apie 36 žuvusiuosius. Dauguma žuvo ne tik per susidūrimą, bet ir dėl galingo sprogimo bei gaisro, kai kurie – sudegė gyvi, o jų kūnai galėjo būti atpažinti tik pagal DNR.
Tempi katastrofa traumavo Graikijos visuomenę. Prasidėjus oficialiam tyrimui ir paaiškėjus katastrofos aplinkybėms, žmonės pareikalavo atsakymų. Tragedija iškėlė į paviršių skaudžią Graikijos geležinkelių būklę, lėšų švaistymą, kurias buvo numatyta skirti infrastruktūrai gerinti, ir Transporto bei infrastruktūros ministerijos neveiklumą. Prasidėjo ne tik kova dėl teisingumo aukoms – visuomenėje kilo demokratinė krizė ir pasitikėjimo valstybės institucijomis erozija.
Po milžiniško visuomenės spaudimo, transporto ministras Konstantinos Karamanlis atsistatydino kitą dieną po katastrofos, prisiimdamas atsakomybę už „dešimtmečius kauptas valstybės ir politinės sistemos klaidas“. Ir visgi po trijų mėnesių jis vėl buvo išrinktas į parlamentą. Ciniška ironija: likus vos 8 dienoms iki tragedijos, Karamanlis parlamente atsakydamas opozicijai pareiškė: „Gėda! Gėda, kad keliami saugumo klausimai. Atšaukite tai. Mes užtikriname saugumą.“
Žuvusiųjų skaičius netrukus išaugo iki 57, skaičiaus, įsirėžusio į graikų kolektyvinę atmintį. Iškilo įtarimų, kad sprogimas po susidūrimo buvo neproporcingai stiprus – spėta, kad krovininis traukinys vežė pavojingas chemines medžiagas, kurios nebuvo oficialiai deklaruotos.
Tauta kyla
2023 m. kovą visoje Graikijoje kilo masiniai protestai – dalyvavo daugiau nei 2 milijonai žmonių. Svarbiausias šūkis tapo: „Paskambink, kai pasieksi vietą“ – tėvų žodžiai vaikams, leidžiamiems į įprastą kelionę, dabar tapo tautos skausmo ir solidarumo simboliu.
Išgyvenusieji, tėvai ir žuvusiųjų artimieji įkūrė asociaciją „Tempi 2023“, kurios tikslas – išsaugoti tragedijos atminimą ir siekti teisingumo bei skaidrumo. Asociacijos atstovai, ypač Maria Karystianou – 20-mečio Marthi motina – sulaukė smarkių išpuolių iš aukšto rango valdančiosios partijos „Naujoji demokratija“ narių, kurie kaltino ją politiniu suinteresuotumu. Karystianou nėra jokios partijos narė, bet aktyviai kalbėjo Europos Parlamente aukų vardu.
Nepaisant trukdžių, asociacija nenustojo siekti teisingumo, surinkusi daugiau nei 1,3 milijono parašų platformoje „change.org“. Peticija ragina panaikinti ministrų teisinę neliečiamybę ir pradėti tyrimą dėl ministrų atsakomybės už saugos priemonių neįgyvendinimą, įskaitant Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) diegimą.
Korupcija žudo
Tempi byla atskleidė gilias Graikijos teisėsaugos sistemos problemas. Ministrų neliečiamybė – intensyvių debatų objektas, nes ji kliudo ištirti aukšto rango pareigūnų veiksmus (ar neveiklumą). Europos vyriausioji prokurorė Laura Kövesi pradėjo tirti ES finansuotų projektų nesėkmes, bet susidūrė su kliūtimis būtent dėl neliečiamybės. Jos klausimas tapo simbolinis: „Kiek dar tragedijų, kaip Tempi, turi įvykti, kad suprastume – korupcija žudo?“
Po dvejų metų – istorinis protestas
2025 m. vasario 28 d., lygiai po dvejų metų, Graikijoje įvyko vienas didžiausių protestų šalies istorijoje. Žmonės rinkosi visoje Graikijoje ir pasaulyje – per 380 vietų, įskaitant Atėnus, Salonikus, Patrasą, Briuselį, Londoną, Amsterdamą, Berlyną. Dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių.
Atėnuose – pagrindinis protestas, daugiausia taikus, o daugelis dalyvių teigė, kad tai – pirmas kartas jų gyvenime, kai išėjo į gatves. Viena protestuotoja, 40-metė Maria, sakė:
„Protestuoju dėl teisingumo. Turiu du vaikus ir negaliu įsivaizduoti, ką jaučia aukų tėvai. Jų veiduose matome savo vaikus. Matome save.“
Deja, protestas buvo iš dalies sutrukdytas susirėmimų su policija, kurios veiksmai buvo plačiai kritikuojami kaip neproporcingi.
Visuomenė nubunda
Visų profesijų ir amžiaus žmonės, įskaitant studentus ir darbininkus, tą dieną dalyvavo 24 valandų streike. Visuomenė, peržengdama politinius ir ideologinius skirtumus, suvienijo jėgas išreikšti paramą aukų šeimoms ir pasipiktinimą dėl įtariamo valdžios dangstymo.
Nuo tada nuolat vyksta minėjimai ir protestai, ir jų bus daugiau – nes teisingumas dar toli, tyrimas tęsiasi, daugelio aukų mirties priežastys vis dar nenustatytos.
Protestų mastas ir visuomenės palaikymas sukūrė vienybės jausmą tarp graikų, kurie dabar, kaip niekada anksčiau, reikalauja demokratinių reformų ir kovaja su korupcija.
Kova dar nesibaigė
Pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis yra rekordiškai žemas – net 7 iš 10 graikų mano, kad teisingumas nėra nepriklausomas. Vis dėlto visa šalis parodė: pokyčiai įmanomi, jei yra valia ir, svarbiausia – pilietinis aktyvumas.
Graikijos demokratijai – tai vienas didžiausių išbandymų. Visgi šįkart visuomenė nelaukia pokyčių – ji dėl jų kovoja.
Jaunieji žurnalistai Europoje – susipažinkite su autoriumi
Alexandros Tsianakas
„Mano vardas – Alexandros, studijuoju matematiką Atėnų universitete. Visada domėjausi politika ir ekonomika, o laisvalaikiu skaitau knygas bei straipsnius apie tarptautinius santykius, politinę ekonomiką ir istoriją. Man dabartiniai įvykiai yra istorija, kuri vyksta čia ir dabar, o žurnalistika – efektyviausias būdas ją užfiksuoti.“
Straipsnio bendraautoriai: Friederike Kroeger, Oliver Čechmánek, Guilherme Alexandre Jorge (Lexi)
Daugiau informacijos skaitykite : https://youth.europa.eu/news/call-me-when-you-get-there-how-national-tragedy-led-civic-awakening_en
© Alex Tsianakas, 2025