2025 metai Marijampolės akcinei bendrovei „Vernitas“ buvo išties neblogi. Lapkritį gražiu renginiu „Spindulio“ kino teatre savo įkūrimo 50-metį paminėjusi bendrovė pernai dirbo pelningai, gerokai atnaujino savo gaminių asortimentą, be to, pardavė Stoties gatvėje esantį administracinį pastatą.
Gamina aukštos kokybės verpalus
Bendrovės komercijos direktorius Rimantas Grabauskas „Suvalkiečiui“ teigė, kad maždaug 23 procentus visos produkcijos pernai sudarė krašto apsaugos sistemos užsakymu gaminami verpalai apatiniam trikotažui Lietuvos ir kitų NATO šalių kariškiams. Gaminti ir tradiciniai verpalai baldų audiniams, pledams, taip pat kilimams, trikotažui.
– Mes pradėjome gaminti vadinamuosius aukšto numerio verpalus. Liaudiškai tariant, tai yra lengvi ir plonesni verpalai, kuriems naudojame 10,5 mikronų storio vilną. Jų sudėtyje yra 60–80 procentų vilnos ir 20–40 procentų poliamido. Tokiems verpalams pagaminti reikia ir geresnių įrengimų, kuriuos mes pernai įsigijome. Įrengimų dar daugiau pirksime ir šiemet. Jie nėra visiškai nauji, bet mums tinka. Panašūs fabrikai Europoje sunkiai išgyvena. Toks fabrikas užsidarė Vokietijos Cvikau mieste, ir tą įrangą jie išparduoda, – sakė komercijos direktorius.
Aukštos kokybės ploni verpalai naudojami audiniams būtent kariškių apatiniam trikotažui siūti. Anot R. Grabausko, šį krašto apsaugos užsakymą yra laimėjusi viena Kaune esanti siuvykla, kuri galėtų pirkti pigesnę žaliavą Azijos šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje, bet juos tenkina iš marijampoliečių verpalų gaminamų audinių kokybė. Juolab kad žaliavos transportavimas iš Kinijos jos kainą gerokai padidintų ir užimtų daug laiko.
Apyvarta per metus gerokai padidėjo
Praėjusiais metais „Vernito“ apyvarta siekė apie 10,5 milijono Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o 2024 metais apyvarta buvo 7,5 milijono Eur be PVM, vadinasi, ji išaugo apie 40 procentų. Šį augimą R. Grabauskas aiškina tuo, kad pati verpalų gamyba padidėjo 5 procentais, apimtis gerokai išaugino jau minėti kariškių užsakymai. Bendrovė gamina verpalus ir iš užsakovų žaliavos, o šie užsakymai taip pat didina apyvartą.
„Vernito“ darbuotojų skaičius per metus beveik nepasikeitė. Dabar bendrovėje dirba 190 žmonių. Pasak R. Grabausko, įmonė galėtų priimti ir daugiau darbuotojų, bet specialistų trūksta. Problemų kelia ir tai, kad didelė dalis jų čia dirba jau daug metų ir artėja prie pensinio amžiaus. Atlyginimų vidurkis, neatskaičiavus mokesčių, bendrovėje pernai siekė apie 1700 eurų, šiemet jis dar kils 10 procentų.
– Galiu pasakyti, kad didžiulis administracinis pastatas, kurio plotas yra 5,5 tūkstančio kvadratinių metrų, mums tapo iš esmės nereikalingas. Visame penkių aukštų pastate dirbo vos 15 žmonių, tad ieškojome jam pirkėjų. Pardavimo sandoris jau įvyko, pastatą ir šalia esantį žemės sklypą, kuriame buvo nedidelis parkelis, įsigijo „Mantingos“ bendrovė. Mes jau ruošiamės per artimiausius mėnesius perkelti savo administraciją į gamybines patalpas, ten vyksta remontas, – teigė R. Grabauskas.
Konkurencija rinkoje nuolat didėja
Praėjusiais metais „Vernitas“daug lėšų skyrė įrengimams pirkti, be to, bendrovė įsirengė naują garo katilinę. Visos išlaidos siekė apie pusę milijono eurų. Akcininkai spręs, kaip panaudoti už parduotą pastatą gautas lėšas, tikėtina, dalis pinigų bus skirta dividendams išmokėti. Kontrolinį bendrovės akcijų paketą turi keletas fizinių asmenų, valdybos narių, kitos akcijos priklauso smulkiems akcininkams.
Kalbėdamas apie pasaulines tendencijas verpalų pramonėje R. Grabauskas sakė, kad anksčiau „Vernitas“ gamindavo tik akrilo verpalus, o dabar jų praktiškai negamina, tik labai mažą kiekį. Tokia padėtis yra ir visoje Europoje, kur akrilo verpalai jau negaminami, juos pakeitė kiti verpalai. Kita vertus, daug Europos tekstilininkų jau anksčiau perkėlė savo gamybą, užsakymus, technologijas ir dizainą į trečiąsias šalis, tokias kaip Kinija, Bangladešas, Indija ar Vietnamas. Europoje gaminti tokią produkciją tiesiog neapsimoka.
– Šiemet sausio mėnesį teko lankytis tekstilės pramonės parodoje Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Ten susitikome su kolegomis, specialistais, domėjomės, kokios tendencijos šioje pramonėje. Matome, kad vis daugiau darbų atlieka robotai, ir šios pramonės šakos robotizacija yra akivaizdi. Trečiųjų šalių veržimasis į rinką taip pat akivaizdus, tai labai didina konkurenciją. Neaišku, kokia bus geopolitinė situacija, kiek tęsis karas Ukrainoje, todėl kažką prognozuoti sunku. Mes turėjome savo filialą Ukrainoje, kurį uždarėme dar iki karo pradžios, bet kontaktai yra likę. Karui pasibaigus, juos galėsime atnaujinti, – teigė pašnekovas.
Rūpesčių bendrovei kelia ir didėjančios išlaidos energetikai. Vien už elektros energiją įmonė per mėnesį sumoka 50–60 tūkstančių eurų, o sąskaita už šių metų sausį viršys 100 tūkstančių eurų. Aukštos kokybės verpalų gamybai reikalingos atitinkamos sąlygos, temperatūra ir drėgmė, ir užtikrinti tokias sąlygas taip pat nemažai kainuoja. Nepaisant visų iššūkių, tikimasi, kad ir šie metai bendrovei bus sėkmingi.