Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą
Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas sakė turintis daug informacijos apie krašto gynybos finansavimą ir nori savo vizija pasidalinti su Lietuvos žmonėmis.
Seimo narys Dainius GAIŽAUSKAS:
– Trečią kadenciją esu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvau ir pirmininkas, ir pavaduotojas, tad dirbu tame politiniame lauke, kur sprendžiami šalies gynybos klausimai.
Kai kalbame apie gynybą, būtina Lietuvos gyventojams paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija, kodėl reikalingi vieni ar kiti sprendimai, kad jiems būtų aiškiau.
Svarbu pabrėžti vieną svarbiausių ir esminių dalykų – Putinas yra karo nusikaltėlis, jis tikrai kada nors sulauks pelnytos bausmės, nes jis užpuolė Ukrainą, užpuolė suverenią valstybę ir žudo jos civilius žmones. Kalbėdami apie gynybą, mes laikomės būtent šios nuostatos. Tikiu, kad dabartiniame Parlamente nėra kitaip mąstančių Seimo narių.
Antras labai svarbus dalykas, kurį būtina akcentuoti – karas Ukrainoje supurtė visą pasaulį ir be jokios abejonės Europos Sąjungos žemyną bei Jungtines Amerikos Valstijas. Tai yra NATO valstybes. Rusai parodė, kad įsiverždami į kitą valstybę, jie nesigaili nieko: naikina visus – senus, jaunus, vaikus. Jeigu Rusijos ir Putino niekas nesustabdys, jie ir toliau tą patį darys. Dėl to NATO priėmė strateginį sprendimą – pakeitė gynybos koncepciją, pakeitė buvusius planus į naujus gynybinius planus, kurie buvo patvirtinti NATO viršūnių susitikime 2023 metais Vilniuje.
Senesniųjų planų pagrindinė mintis buvo tokia, kad visos NATO valstybės, jeigu jas užpuola priešas, tam tikrą laiką ginasi pačios ir laukia pastiprinimo iš kitų šalių. Dabar ši koncepcija nebegalioja, nes ji sudaro galimybes patekti priešui į šalį. O tai gali būti pražūtinga.
Nauji gynybiniai planai, kuriuos viršūnių susitikime priėmė NATO, sako, kad negalima užpuoliko į savo valstybę įsileisti nė per centimetrą. Priešas turi būti pasitinkamas prieigose, jam iš viso neleidžiama priartėti prie sienos, užpuolikas stabdomas vos gavus signalų iš žvalgybos, kai tik tai įmanoma.
Patvirtinus šį planą visos NATO valstybės gavo uždavinius. Norint įgyvendinti šią naują strategiją, reikia pakeisti šiek tiek savo gynybinius elementus, struktūrą ir pan.
Lietuva, kadangi yra Baltijos valstybė, turi sienas su Rusija ir Baltarusija, irgi priėmė tam tikrus strateginius sprendimus. Pagal naujus gynybinius planus Lietuva turi įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius.
Pirmasis uždavinys – ta garsioji divizija. Viena divizija nieko negali padaryti, bet jinai turi būti kiekvienoje NATO valstybėje sukurta pilno operacinio pajėgumo, nes NATO ginasi divizijomis. Dėl to mes sakėme, kad Lietuvos divizija turi turėti operacinius pajėgumus, atitinkančius NATO gynybinius planus.
Antra, mes turime sienas su Rusija ir Baltarusija, didžiausią grėsmę matome iš Rusijos pusės, todėl priimtas sprendimas, kad tokiose valstybėse kaip Lietuva, būtų iš anksto NATO šalių karinių pajėgų. Todėl čia ir atsiranda Vokietijos brigada, kurią mes įsipareigojome priimti Lietuvoje iki 2027 metų.
Trečias uždavinys – mes turime paruošti ir modernizuoti, stiprinti Lietuvos kariuomenę, kad ji būtų moderni ir galėtų atlikti dabartinius NATO keliamus reikalavimus.
Tai tokie trys uždaviniai ir mes sutarėme, kad juos įgyvendinsime. Bet matydami, kad karas Ukrainoje dar stiprėja, Rusija gauna paramą iš Kinijos, Šiaurės Korėjos, Irano, NATO suplanuoja ir priima sprendimą, kad šiuos karinius planus dėl visų saugumo, priimtus įvykdyti iki 2035 metų, turime ankstinti – atkelti iki 2030-ųjų.
Siekdami įvykdyti šias sąlygas, mes Lietuvoje turėjome pasirašyti naują partijų susitarimą. Ankstesnis susitarimas numatė NATO gynybai skirti iki 2 proc. BVP. Pagal naujus planus iki 2030 metų šalis gynybos finansavimui turėjo skirti 3 proc. arba maksimum – 3,5 proc. BVP.
Prisimenu, konservatoriai sakė, kad nereikia 3,5 proc., iš kur tokias lėšas paimsime. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, buvome vieninteliai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurie pasisakė ir siekė, kad gynybai būtų skirti 3,5 proc. BVP. Toks susitarimas buvo iki Seimo rinkimų.
Praėjus dviem mėnesiams po rinkimų Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą, kad šalies gynybai reikia skirti 5–6 proc. BVP. Visi klausia, iš kur staiga tokie skaičiai. Prieš tris mėnesius mes ginčijomės, ar skirti 3, ar 3,5 proc., o dabar kalbame apie 5–6 proc. BVP. Niekas dorai nieko nepaaiškino. Neva – tai naujas karinis patarimas. Prieš du mėnesius irgi buvo kariuomenės patarimas gynybai skirti 3–3,5 proc., ir to turėjo užtekti, bet staiga atsiranda 5–6 proc. iki 2030 metų.
Kyla ginčas, būtina pagrįsti, kodėl reikia taip padidinti šalies gynybos finansavimą. Mes, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, ir aš asmeniškai sakau, kad gynybai skirti 3–3,5 proc. BVP Lietuva turi galimybių, turime finansinių pajėgumų. Tačiau jeigu gynybai reikia gerokai daugiau – 5–6 proc. BVP, tuomet galimybių reikia ieškoti kitur.
Kalbėta, kad iš Europos Sąjungos (ES) rezervo kuriamas ES gynybos šimtamilijardinis fondas, tikintis taip „užkurti“ gynybos pramonę. Manome, kad mes, lietuviai, turime būti pirmieji, kurie pareikalaus šio fondo lėšų, nes mes, Baltijos valstybės, labiausiai jaučiame grėsmę iš Rusijos, mes turime sieną su šalimi agresore. Tad finansavimą gynybai, jeigu jis didesnis, kaip 2 ar 3,5 proc. BVP, mes galime papildyti tokiomis lėšomis: pirma, pasinaudodami ES gynybos fondu.
Antra, lėšų galėtume gauti iš specialių priemonių plano, kurias turėtų ES sukurti taip pat, kaip kad buvo sukurtos priemonės Europai atsigauti po kovido. Trečias kelias – siekiant greitesnių tikslų, kad galėtume padidinti finansavimą gynybai, jeigu reikia skolintis, tuomet skolintis su lengvatinėmis sąlygomis iš ES.
Dar labai svarbi dalis – gynybos finansavimui skolintis iš gyventojų. Mes ne kartą akcentavome ir vėl tai kartojame, kad Lietuvos žmonės bankuose laiko didžiulius indėlius. Todėl reikia „įdarbinti“ šiuos pinigus. Tai galima padaryti išleidžiant gynybos obligacijas ir žmones skatinant investuoti į jas. Žinoma, palūkanos turėtų būti didesnės, negu dabar moka bankai gyventojams už jų indėlius.
Mes, valstiečiai, buvome fokusavęsi į 5–6 proc. palūkanas. Tuomet žmonės tikrai pirktų obligacijas, investuotų savo pinigus ir taip prisidėtų prie gynybos. Tai būtų solidus paskatinimas. Ką padarė konservatoriai ir socialdemokratai? Nustatė 2 proc. palūkanas, t. y. netgi mažesnes negu siūlo bankai, ir taip diskreditavo šią idėją.
Komentarai nepriimami.