Birželio 2–6 dienomis Marijampolės mokytojų seminarijos parke vyko žemės meno skulptūrų plenero „L‘art de la terre“ uždarymas. Šiomis dienomis dar 1935 m. vienu įspūdingiausių laikytas parkas atgijo kaip kūrybinė erdvė. Čia susiliejo architektūra, menas, kraštovaizdžio planavimas ir istorija. Projekto kuratorės Marijampolės meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos dailės ugdymui Kristinos Strolienės teigimu, tai nepaprastai sudėtingas procesas, tačiau juo galima išlaikyti istorinio parko paslaptį ir unikalumą.
Idėja kurti išlaikant parko paslaptį priimta džiaugsmingai
Tai – jau antrasis žemės meno skulptūrų pleneras Marijampolės meno mokykloje. Plenero iniciatorė K. Strolienė sako, kad ilgus metus stebėjo Mokytojų seminarijos parką ir norėjo jame ką nors atskleisti. „Žvelgiau į jį ir mačiau čia puikią kūrybinę erdvę. Išdrįsau pakviesti savo studijų kolegas surengti jame žemės meno plenerą. Jie idėją priėmė susidomėję, nes menininkams labai svarbu kūrybos laukas, ir labai džiaugsmingai“, – komentuoja projekto vadovė.
Pernai rudenį Marijampolės meno mokykla buvo tapusi meno rezidencija, kurioje skulptoriai Kęstutis Lanauskas ir Remigijus Kupčikas kartu su keturių pagrindinio ugdymo klasių mokiniais sukūrė maždaug 20 kvadratinių metrų figūrą „Pegasas“. „Tada supratome, ką reikia daryti, kaip konstruoti. Mums padėjo patyręs menininkas K. Lanauskas. Šiais metais buvo jau drąsiau pradėti antrąjį plenerą“, – pasakoja iniciatorė.
Jos teigimu, žemės meno skulptūrų tema pasirinkta neatsitiktinai. Anot organizatorės, žvelgiant į istorinį parką, nesinori jo sukultūrinti, priešingai – norima išlaikyti jo paslaptį. „Norisi turėti labai subtilius, su pačiu reljefu susijusius objektus. Čia smagu tiesiog pastovėti, paklausyti, kaip čiulba paukščiai“, – tęsia K. Strolienė.
Parkas virto galerija be sienų
Projekto vadovė pasakoja, kad žemės meno skulptūrų pleneras – nepaprastai sudėtingas procesas, išsiskiriantis savo sudėtingumu. „Čia reikia turėti daug energijos, fizinės jėgos, kad supjautum tašelius, į didelį aukštį pakeltum bokštelius, pakabintum ir įtemptum lynus. Džiaugiamės, kad įmonė „Kelranga“ sutiko mums padėti ir pasirūpino, kad kūriniai ore levituotų saugiai, o mes galėtume jais džiaugtis visi kartu“, – tęsia organizatorė.
Pašnekovės teigimu, yra aiškiai matoma vizija ir toliau kurti Mokytojų seminarijos parke. „Žemės menas vis tiek nykstantis, suyrantis, todėl šioje didelėje erdvėje galima tik kurti ir kurti“, – prideda ji. Tai – didelės apimties projektas, kuriam reikia daug resursų: pristatyti medžiagas, jas sutvarkyti, užkabinti ir įtempti lynus. Svarbiausia yra turėti komandą žmonių, kurie geba visa tai suvaldyti.
Antrajame plenere darbavosi apie 40 menininkų, dalis jų – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D katedros studentai su vadovu doc. Tadu Vosyliumi. Studentus kuravęs skulptorius T. Vosylius yra labai gerai žinomas menininkas Kaune. Jo darbai puošia ne vieną šio miesto viešąją erdvę: Botanikos sode nusileidusi „Planeta X“, miesto prieigose pasitinkantis Tauras ar tarp Šilainių daugiabučių kabantis tinklas, o virš Laisvės alėjos stogų – žvejys su valtimi.
Žemės meno skulptūras kūrė ir Marijampolės meno mokyklos mokytojai R. Kupčikas ir Jūratė Preikšienė su mokiniais bei išplėstinio suaugusių ugdymo programos mokine Ramune Gustaitiene. „Esu labai laiminga, nes turėjome stiprią komandą“, – džiaugiasi K. Strolienė.
Projekto metu menininkai sukūrė keturis sudėtingesnius, konceptualesnius ir didesnės apimties darbus, o juos papildė šeši mažesni, bet ne mažiau įdomūs, konceptualūs žemės meno skulptūrų kūriniai.
Parke suspindo vienas naujausių plenero kūrinių – tarp medžių, ant įtemptų lynų tarsi levituojantis „Namelis“. Kitas, bendras VDA Kauno fakulteto studentų darbas „Žalčioks“ kvietė susėsti ant vingiuojančių suolelių ir įsiklausyti tiek į gamtą, tiek vieniems į kitus.
Tarp medžių pritvirtinto „Lizdo“ pagrindinė iniciatorė – Elvita Šiberekovaitė. Studentės susidomėjimas paukščiais buvo perkeltas į parko erdvę, o pats lizdas paliko paslaptį: kokių naujakurių čia dar gali atsirasti?
„Portalą“ sukūrė Marijampolės meno mokyklos pedagogas, skulptorius R. Kupčikas. Jo teigimu, tai erdvė, kuri kiekvienam lankytojui turi skirtingą prasmę.
Žemės meno skulptūrų plenero uždarymo metu pristatyti ir kiti kūriniai: „Pėdsakai“, „Arka“, „Žiopso“, „Raktas“, „Junior Ne‘gerietis“, „Durys“.
Jau greitai smalsuolius pasitiks emocinis parko žemėlapis
Pernai rudenį buvo sukurtas emocinis parko žemėlapis, kuriame pažymėtos senosios judėjimo kryptys. „Yra ir tokių, kurios susiformavusios natūraliai“, – komentuoja projekto kuratorė. Žemės meno plenero tikslas buvo pažymėti trajektorijas skulptūromis, tarsi įprasminant jas iš naujo ir paverčiant orientyrais. Tiesa, anot pašnekovės, žemėlapis dar turėtų būti atnaujintas, nes iki uždarymo renginio parke vyko kūrybinis procesas.
„Tokie meno kūriniai padeda atsigręžti į gamtą, į tai, ką turime šalia“, – sako K. Strolienė ir viliasi, kad žmonės vis dažniau atras kultūrą būti gamtoje – ateiti į parką pasikalbėti ir pabūti akimirkoje, čia ir dabar.
Projektą remia Marijampolės savivaldybė, „Erasmus+ Interaction Project“, įmonė „Kelranga“.