Galite klausytis ir straisnio garso įrašo
Lietuva nuo 2023 metų turi parengusi ir įgyvendina Pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri išties yra labai svarbi ir reikalinga. Neseniai su regioninės žiniasklaidos atstovais susitikęs Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sakė, kad šios Pilietinio pasipriešinimo strategijos pirmasis etapas baigiasi šiemet ir jau vyksta antrojo etapo, kuris apims 2026–2030 metus, programos rengimas. Ši strategija svarbi ir Suvalkų trikampyje įsikūrusiems gyventojams, ir visiems kitiems šalies piliečiams.
– Valstybėje mes turime Pilietinio pasipriešinimo tarybą, joje yra įvairių organizacijų, pradedant valstybinėmis institucijomis, taip pat šaulių, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų atstovai. Taryboje nuolat kalbame pilietiškumo, pilietinio pasipriešinimo tematika, ir tai yra atviras kanalas, kur priimami visi pasiūlymai dėl pilietinio pasipriešinimo, piliečių rengimo. Tai skaidrus, atviras procesas.
Neseniai Kaune buvo surengtas Pilietinis dialogas, jis sukvietė platų ratą įvairių žmonių – nuo akademikų iki verslininkų, žurnalistų ir visų kitų. Buvo kalbama, kaip rasti geriausią būdą pilietiškumui didinti, kokios informacijos apie pilietinį pasipriešinimą stinga, kaip gyventojai mato savo vaidmenį visuotinėje gynyboje, kokios priemonės galėtų padėti stiprinti piliečių pasirengimą ir atsparumą grėsmėms. Visa surinkta medžiaga bus naudojama kuriant pilietinio pasipriešinimo planą, – teigė viceministras.
Pasak jo, turime nuotolinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, kurie yra svarbūs visiems viešojo sektoriaus darbuotojams ir valstybės tarnautojams. „Mūsų tikslas dabar yra tą pilietinio pasirengimo sistemą šiek tiek perkrauti, sukurti tam tikrus parengimo įrankius, kurie iš tikrųjų galėtų pasiekti dar didesnę gyventojų dalį, įskaitant bendruomenes, seniūnijas, ūkio subjektus ir visus kitus. Tam dabar turime pasirengę nemažai įvairių instruktorių, kurie gali važiuoti į regionus ir dėstyti tą tematiką. Pagrindinė šio proceso idėja yra ta, kad visi piliečiai iš principo turėtų tam tikras būtinas žinias keliose plotmėse. Tai yra ir labai baziniai dalykai, pavyzdžiui, kiekvienas pilietis turi suvokti, kaip suteikti medicininę pagalbą. Būtina žinoti, ką reiškia ekstremali situacija ir visa tai, kas susiję su tokia situacija, kaip jai reikėtų pasiruošti.
Dar viena strategijos dalis yra susieta su piliečio vaidmeniu grėsmės ir karo metu, kai jis turi suvokti, ką reiškia pasikeitęs teisinis režimas, kokios yra jo atsakomybės, kaip veiks valstybė, ką jam, kaip piliečiui iš principo reiškia karo padėties įstatymas, kuris nustato konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymą. O tai reiškia, kad jis negalės laisvai vaikščioti, kalbėti, žiniasklaida atitinkamai irgi bus apribota ir taip toliau“, – aiškino T. Godliauskas.
Anot jo, ta mokymo dalis bus pakankamai plati, joje darbuosis ir nevyriausybinis sektorius, įsitrauks ir mūsų rezervo organizacijos, savivaldybių mobilizacijos pareigūnai, kariuomenė bei Šaulių sąjunga.
Dar viena ministerijos iniciatyva yra imtis regionuose darbų, susijusių su dronais. Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pradėjo įgyvendinti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymo projektą, skirtą plačiajai visuomenei ir moksleiviams. Rugsėjį bus atidaryti pirmieji trys bepiločių orlaivių mokymų centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 metų visoje Lietuvoje veiks 9 centrai.
Šio projekto tikslas – stiprinti visuomenės kompetencijas bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse bei kartu plėsti pilietinio pasipriešinimo mokymus. Mokymus suaugusiesiems ves Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, kuri taip pat mokys moksleivius nuo 3 iki 12 klasės.
Planuojama, kad įgyvendinant mokymų programą iki 2028 m. dronų valdymo įgūdžius įgis 15,5 tūkst. suaugusiųjų ir 7000 vaikų. Iki 2028-ųjų bus atidaryti dar 6 bepiločių orlaivių mokymo centrai kituose Lietuvos regionuose.
T. Godliauskas teigė, kad yra svarbu ne tik stiprinti pajėgumus prie valstybės sienų, bet ir investuoti į valstybės vidų, tai yra turėti tam tikrus inžinerinius pajėgumus savivaldybėse. Dabar šnekama su regionų tarybomis, kad kiekvienoje apskrityje būtų įrengti tam tikri inžineriniai parkai, kurių pagrindinė paskirtis būtų sustiprinti savivaldybių kritinės infrastruktūros apsaugą. Tam numatyta skirti devynis milijonus eurų.
– Karo komendantūros, pradėjusios veikti šiemet kovo pradžioje, irgi yra svarbus žingsnis pirmyn, stiprinant krašto apsaugą. Dabar ministerija turi susitarimus dėl jų steigimo su 18 savivaldybių.
omendantūrų pagrindinė užduotis yra dirbti su rezervu. Mes turėsime komendantūras šešiose didelėse regioninėse savivaldybėse didžiuosiuose miestuose ir 43 – mažesniuose savivaldybių regionuose.
Komendantūra bus vieta, kuri vienaip ar kitaip turės rezervą bei tiesiogiai bendradarbiaus su savivaldybe dėl karinio pasirengimo. Ten bus rengiamos ir pratybos, komendantūra bus tiesioginė organizacija, kuri, jei kiltų karas, su savivaldybe užtikrintų kariuomenei reikalingą paramą, aprūpinimą, komendanto valandą ir visus kitus dalykus, – teigė viceministras.
Komentarai nepriimami.