Šiandien, gruodžio 21-ąją, 17 val. 3 minutės – žiemos saulėgrįža. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose diena. Žiemos saulėgrįža mūsų, Šiaurės pusrutulyje, nuo seno laikoma Saulės atgimimo diena. Žiemos saulėgrįžos dieną Saulė pasiekia žemiausią savo padėtį danguje ir nuo šio momento ima pamažu kilti aukščiau horizonto, todėl dienos pradeda ilgėti.
Nors gali atrodyti, kad grįžtanti Saulė jau pranašauja pavasarį, astronomine prasme žiema būtent šiandien tik prasideda. Baigsis ji su pavasario lygiadieniu, kuris žymi tikrąją pavasario pradžią.
Šiaurėje – žiemos, Pietuose – vasaros saulėgrįža
Žiemos saulėgrįža yra astronominis reiškinys, susijęs su Žemės judėjimu aplink Saulę. Dėl 23,5 laipsnio pasvirusios Žemės ašies, mūsų planeta aplink Saulę skrieja ne stačia, o pasvirusi. Žiemos saulėgrįžos metu dėl pasvirusios Žemės ašies Šiaurės pusrutulis yra labiausiai nusisukęs nuo Saulės. Šią dieną Saulė vidurdienį pasiekia žemiausią metinį aukštį, o jos regimasis kelias virš horizonto būna pats trumpiausias per visus metus. Dėl šios padėties Saulės spinduliai žiemos saulėgrįžos metu Šiaurės pusrutulį pasiekia labai smailiu kampu, o pasiekę pasklinda dideliame plote. Dėl tokio kritimo kampo Saulės spinduliams tenka pereiti storesnį atmosferos sluoksnį, todėl iki Žemės paviršiaus jie atkeliauja susilpnėję. Vadinasi, suteikia Žemei ir mažiau šviesos, ir šilumos. Todėl Šiaurės pusrutulyje šiuo metu yra žiema.
Pietų pusrutulyje – viskas atvirkščiai. Kita Žemės pusė dabar yra labiau atsigręžusi į Saulę. Vadinasi, į Pietų pusrutulį Saulės spinduliai šiuo metu krinta statesniu kampu, todėl dienos trukmė ten pasiekia maksimumą ir Pietų pusrutulio gyventojai šiandien mini vasaros saulėgrįžą bei džiaugiasi šiltuoju metų laiku.
Ilgėjanti diena reiškė gyvybės sugrįžimą
Lietuvių kultūroje žiemos saulėgrįža nuo seno turėjo ypatingą reikšmę. Tai buvo suvokiama kaip gamtos virsmas, šviesos pergalė prieš tamsą. Ilgėjanti diena simbolizavo atsinaujinimą, gyvybės sugrįžimą, viltį. Neatsitiktinai šis laikotarpis buvo siejamas su įvairiais apeiginiais veiksmais. Senovės lietuviai šią dieną kūrendavo ugnį, kad padėtų Saulei sugrįžti, burdavo ateinančius metus, stebėdavo gamtos ženklus. Jei saulėgrįžos naktis ar rytas būdavo giedri – laukta šviesių, derlingų metų. Pūga, stiprus vėjas ar sunkūs debesys žiemos saulėgrįžos dieną pranašaudavo neramius, sunkesnius metus. Ypač svarbu buvo, ar pasirodo žvaigždės – jų gausa buvo siejama su geru derliumi. Didelis šaltis šią dieną reiškė stiprią, sveiką žiemą ir gerą pavasarį. Jei iškrisdavo purus ir baltas sniegas, tikėtasi gero linų ir javų derliaus. Besniegė saulėgrįža laikyta nepalankiu ženklu.
Saulė lietuvių pasaulėvaizdyje buvo gyvybės, tvarkos ir amžino ciklo simbolis, todėl jos atgimimas turėjo ne tik astronominę, bet ir gilią dvasinę prasmę.
Žiemos saulėgrįža ir Kalėdos sutampa neatsitiktinai
Vėliau, Lietuvai tapus krikščioniška šalimi, žiemos saulėgrįžos laikotarpis sutapo su Kalėdomis. Manoma, kad žiemos saulėgrįža ir Kalėdos sutampa neatsitiktinai. Istoriškai tiksli Jėzaus gimimo data nėra žinoma, todėl ankstyvoji krikščionybė Kalėdų laiką galimai pasirinko sąmoningai, derindamasi prie jau egzistavusių, žmonėms gerai pažįstamų švenčių. Gruodžio pabaiga daugelyje Europos kultūrų buvo siejama su Saulės sugrįžimu ir šviesos atgimimu po ilgiausios metų nakties – žiemos saulėgrįžos. Manoma, kad krikščionybė šią giliai įsišaknijusią simboliką perėmė ir interpretavo savaip: vietoj Saulės sugrįžimo buvo įprasmintas Kristaus gimimas, kuris suvokiamas kaip dvasinės šviesos atėjimas į pasaulį. Taip senasis gamtos ciklo virsmas buvo sutapintas su nauja religine švente, o žiemos saulėgrįžos reikšmė įgavo kitą, krikščionišką, prasmę.
Tamsą visada kčeičia šviesa
Žiemos saulėgrįža – tai ne tik astronominis reiškinys, bet ir kultūrinis bei simbolinis slenkstis. Ji primena, kad net giliausioje tamsoje slypi šviesa, o metų ratas, kaip ir žmogaus gyvenimas, nuolat sukasi atsinaujinimo link. Ši diena kviečia neskubėti, įsiklausyti į save ir gamtos ritmą ir priimti tamsą kaip būtino virsmo dalį.
Vaizdo siužete apie žiemos saulėgrįžos reiškinį, jos simbolius ir ženklus pasakoja Sūduvos Romuvos seniūnas Romualdas Vilčinskas.