Marijampolietė, Lietuvos kariuomenės kapitonė Greta Slidžiauskė baigiantis 2025-iesiems buvo išrinkta geriausia praėjusių metų Marijampolėje dislokuoto Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karininke. Moteris, einanti paramos operacijų skyriaus planavimo karininkės pareigas, tarnybai Tėvynei atiduoda visą savo širdį.
– Nuo ko prasidėjo jūsų kelias į Lietuvos kariuomenę?
– Visa ko pradžia yra pašaukimas. Nuo vaikystės žinojau, kad noriu čia būti, bet kelias nebuvo labai tiesus. Mano pirmos pareigos buvo darbas su šauktiniais: miškai, pratybos. Po to buvau perkelta į tokią nelabai moterišką vietą – tapau degalų būrio vade. Buvau atsakinga už aprūpinimą degalais, jų apskaitą ir būrio karių kovinį rengimą. Kuopoje buvau vienintelė moteris, todėl lengva nebuvo, tačiau dėl to tapau stipresnė.
Vėliau buvau paskirta kuopos vado pavaduotoja, atsirado dar daugiau dokumentacijos, pratybų planavimo. Šiose pareigose buvo mažiau streso ir tada sulaukiau teigiamo nėštumo testo, iškritau iš rikiuotės trejiems metams, tačiau prieš metus vėl grįžau į tarnybą.
– Kokios jūsų pareigos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione yra dabar?
– Šiuo metu esu Paramos ir operacijų skyriaus planavimo karininkė. Aš – tiltas tarp šio dalinio ir kitų padalinių. Mūsų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas teikia paramą kitiems kariniams vienetams, todėl mano darbas išsiaiškinti, ko, kam, kada ir kiek reikia. Perduodu informaciją mūsų kuopoms, o jie teikia reikalingą paramą.
– Kuo jūsų pareigos ypatingos?
– Bendrauju su sąjungininkais, kuriuos mes remiame. Tai reiškia, kad turiu tobulinti savo anglų kalbą ir nešu Lietuvos vėliavą iškėlusi kiek įmanoma aukščiau. Esu savo svajonių vietoje, čia galiu pilnai atsiskleisti ir tobulinti savo komunikacinius, kalbos, greito planavimo ir strategavimo įgūdžius.
– Kokios asmens savybės svarbios karininkui?
– Aš juokauju, kad net namų ruošos darbus ir laiką labai planuoju. Turiu du mažus vaikus, todėl sustyguota viskas – nuo atsikėlimo ryte iki valgymo ir pan. Todėl sakyčiau, kad karininkui svarbu laiko planavimas ir greitas sprendimų radimas. Taip pat kiekvienam kariui labai svarbus ir pašaukimas, nes iš kur semtis stiprybės sunkiais momentais? Manau, kad pašaukimas suteikia motyvacijos kilus klausimui „dėl ko aš čia?“.
– O kas jus motyvuoja šioje tarnyboje?
– Lietuva. Mūsų valstybė, žmonės, šeima, aplinka ir supratimas, dėl ko mes esame čia.
– Kaip atrodo jūsų įprasta diena?
– Mėgstu į tarnybą atvykti anksčiau, apie septintą arba šiek tiek po septynių ryte jau būnu čia. Susirašau dienos darbus, peržvelgiu el. paštą, pasiruošiu dienai. Įprastai darbo dieną bendrauju su sąjungininkais ir remiamais padaliniais, dabar jau pradėjau dėliotis planus dėl aprūpinimo per pavasario pratybas. Jeigu kalbame apie pavasarį ar rudenį, kai vyksta didžiosios pratybos, tai dažniausiai važinėju į tas vietas, kur vyksta pratybos, gyvai susitinku su atsakingais asmenimis, apžiūriu lokacijas, kuriose teiksime paramą.
– Pasidalinkite savo pastebėjimais, kaip geopolitinė situacija keičia visuomenės požiūrį į tarnybą?
– Atsakymu į šį klausimą gali būti augantis savanorių skaičius. Anksčiau pas mus buvo daugiau šauktinių, o dabar – savanorių. Per šią prizmę galima įžvelgti ryškią tendenciją, kad žmonės rūpinasi savo krašto gynyba, todėl vis dažniau renkasi tarnauti savanoriškai. Mūsų, karininkų, požiūris nesikeičia: kaip mylėjome, taip ir mylime, kaip gynėme, taip ir ginsime. Mums kintanti geopolitinė situacija nieko nekeičia. Aišku, kaip ir visi, manau, pagalvojame ir dėliojamės savo galvoje planą, o kas, jei? Bet taip galvoti yra normalu kiekvienam piliečiui.
– Auginate du vaikučius, kaip sekasi suderinti karinę tarnybą ir mamos pareigas?
– Disciplinos laikausi visur. Esu griežtoka mama, pripažįstu, bet nemanau, kad tai yra blogai, nes žinoti ribas šeimoje ir visur kitur, nėra blogas dalykas. Ir vaikas tuomet jaučiasi saugesnis, kai žino, kada eis miegoti, valgyti, ką jis gali daryti ir kiek daryti. Kaip ir kariuomenėje, šeimoje laikomės tam tikrų taisyklių. Žinoma, skauda širdį, kai reikia išvažiuoti, bet jaučiu didelę savo ir vyro artimųjų paramą.
– Pernai buvote išrinkta geriausia Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karininke. Esate antroji moteris po daugiau nei penkerių metų pelniusi šį titulą. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
– Man ir mano šeimai tai reiškia labai daug. Kaip ir minėjau, man labai padeda šeima, todėl šis apdovanojimas yra mūsų visų. Atsiimdama apdovanojimą sakiau, kad aš esu tik tiltas tarp mūsų ir galutinių žaidėjų, todėl visas atliktas darbas yra ne mano vienos, bet ir visos komandos nuopelnas.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti jaunoms merginoms, kurios svajoja apie galimybę tarnauti kariuomenėje?
Komentarai nepriimami.