Užklupę šalčiai žiemkenčiams naudingi, bet situacija gali keistis

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje įsivyravę šalčiai ir susiformavusi sniego danga sukėlė klausimų apie žiemojančių pasėlių būklę. Nors tokios žiemos yra būdingos mūsų klimatui, po kelių iš eilės švelnesnių, kone besniegių žiemų ūkininkai pradėjo atidžiau stebėti žiemojančius pasėlius. Kol kas ūkininkai situaciją vertina ramiai, tačiau atkreipia dėmesį, kad žiema dar nesibaigė ir padėtis laukuose bei pasėlių būklė dar gali keistis.

Šaltis – nebūtinai priešas

Žiemos orai žiemkenčiams ypač svarbūs, nes nuo to, kaip jie peržiemos, priklauso, kokie pasėliai bus pavasarį. Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas teigia, kad jaudintis dėl žiemkenčių kol kas nėra ko. Anot jo, pastarųjų savaičių orai žiemkenčiams buvo palankūs, nes susiformavo tinkamos sąlygos augalams žiemoti.

– Dirva pirmiausia įšalo, o vėliau susiformavo sniego danga, kuri veikia kaip žiemkenčių apsauga nuo nepalankių veiksnių. Tokia orų seka laikoma itin palankia žiemojantiems augalams. Jei sniegas būtų užklojęs neįšalusią dirvą ir augalus, būtų kilusi rizika, kad augalai ims šusti, o sniegas pradės juos spausti ir slėgti, – paaiškina S. Jundulas.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis ir naktimis oro temperatūra toliau kris. Vietomis gali pasiekti net 15 laipsnių žemiau nulio. S. Jundulas sako, kad jei nebūtų sniego, tokia temperatūra žiemojančioms žemės ūkio kultūroms būtų pavojinga, tačiau dabartinės sąlygos leidžia ramiai laukti tokių šalčių ir mėgautis žiema.

– Žiemkenčiams šaltis yra naudingas – tai natūralus ir būtinas jų vystymosi ciklo etapas. Įsivyravus šalčiams augalai pereina į ramybės būseną, kuri idealiu atveju turėtų tęstis iki pavasario, – pažymi pašnekovas. – Pastaraisiais metais klimato sąlygos keičiasi – žiemos tapo permainingos, dažnai be­sniegės ir šiltos. Tokios sąlygos žiemkenčiams yra nepalankios, nes neigiama temperatūra, besikeisdama su teigiama, sąlygoja, kad augalai tai „užmiega“, tai vėl prabunda. Kai augalai žiemą pradeda vegetuoti, jie eikvoja energiją, maistines atsargas, o jei staiga pašąla, padidėja iššalimo rizika, – paaiškina S. Jundulas ir perspėja, kad džiaugtis – anksti, nes, nepaisant to, kad artimiausiu metu dar prognozuojama nuolat neigiama temperatūra, netrukus oro sąlygos gali kardinaliai pasikeisti.

Ūkininkų vedlys viliasi, kad staigaus atšilimo nebus. Būtų gerai, kad kuo ilgiau pasilaikytų neigiama temperatūra, nes tai, pasak jo, galimai sumažintų kenkėjų kiekį. Kadangi pastarosios žiemos buvo šiltos, augalų kenkėjų laukuose ūkininkai fiksavo kaip niekada daug. Kovoti teko ne tik su įvairiais vabzdžiais, bet ir su daržininkų siaubu – šliužais.

– Įvairūs kenkėjai yra prisitaikę prie šylančio klimato. Manoma, kad šiltesnėmis žiemomis jie nebesitraukia giliai į dirvą, kaip anksčiau, kai žiemos būdavo daug atšiauresnės. Jei kenkėjai pasilikę dirvos paviršiuje ar viršutiniuose jos sluoksniuose, šių dienų šalčių turėtų pakakti, kad bent dalis jų neperžiemotų, – svarsto S. Jundulas.

Dabartinės orų sąlygos grėsmės augalams nekelia

Į Lietuvą atslinkusiais šalčiais nesiskundžia ir žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Kuktai“ vadovas Antanas Jasiulevičius. Nors Marijampolės apylinkėse sniego danga akivaizdžiai plonesnė nei Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, „Kuktų“ bendrovės vadovas sako, kad jos nusistovėjus tokiems šalčiams, kokie vyrauja dabar, pakanka.

– Žiemkenčiai net ir be sniego gali ištverti neigiamą temperatūrą iki -10 laipsnių. Svarbu, kad tuo metu nebūtų stipraus vėjo, nes šalčio ir vėjo derinys žiemojantiems augalams gali būti pražūtingas. Dažniausiai augalams pakenkia ne pats šaltis, o vėjas – jis augalus nudžiovina, todėl prasidėjus vegetacijai jie sunkiai atsigauna arba visai žūsta, – paaiškina A. Jasiulevičius.

Bendrovės vadovas, kaip ir S. Jundulas mano, kad nedidelė neigiama temperatūra žiemojantiems augalams netgi naudinga.

– Praėjusiais metais žiema buvo neįprastai švelni. Iš pradžių galėjo pasirodyti, kad taip išvengta nušalimo rizikos, tačiau teigiama temperatūra trukdė augalams pereiti į ramybės būseną ir išbalansavo jų natūralų vystymosi ciklą, – paaiškino žemės ūkio bendrovės vadovas.

Džiūgauti – anksti

Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius Kup­relevičius padėties žiemkenčių laukuose irgi nedramatizuoja. Svarbiausia, pasak jo, kad temperatūra nuolat laikosi neigiama, o sniego danga yra pakankama, kad augalai išliktų apsaugoti nuo šalčio.

Anot D. Kuprelevičiaus, pradėti nerimauti reikėtų tuomet, jei orų sąlygos pradėtų sparčiai keistis – temperatūra svyruotų, sniegas nutirptų, o vėliau vėl sugrįžtų šalčiai. Šiuo metu situacija, pasak jo, stabili.
– Bėda ta, kad žemės ūkyje nėra nieko pastovaus – orų sąlygos gali labai greitai pasikeisti, – pabrėžia D. Kuprelevičius.

Anot pašnekovo, rizika derliui išlieka tol, kol į laukus neįvažiuoja kombainas. Iki javapjūtės dar daug laiko ir smarkiai keistis gali tiek žiemos, tiek pavasario ar vasaros orų sąlygos.

– Belieka tikėtis, kad susiklostys palankesnis scenarijus, – viliasi D. Kuprelevičius.