Įpusėjome vasarį, paskutinį kalendorinį žiemos mėnesį. Kol kas turime tikrą žiemą – speigus, sniegą. Bet orai permainingi, šalčiai ne amžini. Čia žiema, o po dienos kitos jau žada pavasarį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai jau dabar ragina savivaldybių atsakingus specialistus nemiegoti žiemos miegu, bet ruoštis galimiems potvyniams. Ežerai užšalę, daugelis upių atkarpų irgi sustojusios, pasidengusios ledu. Hidrologų teigimu, pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime ir ledonešio, ir didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį.
„Suvalkietis“ domėjosi, kokia situacija Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Ar mūsų krašte gali kilti potvynių, ar grėsmėms pasiruošta?
Staigiai kylantis vandens lygis pavojingas
Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių vandens telkinius sukaustęs ledas ima lūžti – įvyksta ledolūžis ir prasideda ledonešis bei potvynis.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Staigiai kylant vandens lygiui, upėms tvinstant padaroma daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba jau prieš kurį laiką potvynio grėsmę įžvelgė Kauno rajone, prie Jonavos, Vilniuje. Buvo įspėtos atitinkamos tarnybos, gyventojai ėmė ruoštis galimam vandens kilimui. Kauno rajono savivaldybė svarstė, kaip sumažinti ledų sangrūdą, įrengtos gyventojų perspėjimo sirenos, sudaryti evakuacijos planai, renkami duomenys, kam reikėtų prieglobsčio.
Bet aukštesnė temperatūra tuomet laikėsi tik dieną ar dvi. Paspaudė šalčiai, ir potvynio grėsmė kuriam laikui atsitraukė. Hidrologų teigimu, situaciją privalu stebėti ir toliau, gyventojai turi būti budrūs ir pasirengę laikytis pateiktų rekomendacijų.
Mokslininkų įspėjimai
Mokslininkai įspėjo, kad didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Remiantis Lietuvos energetikos instituto parengta medžiaga, vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis, galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
Potvynio tikimybė maža
Marijampolės savivaldybėje specialistai potvynio grėsmės kol kas neįžvelgia. Pasak Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Žemaičio, Marijampolėje (Šešupės teritorijoje) didelės tikimybės dėl pavasarinio polaidžio potvynių praktiškai nėra, nes pastaruosius metus, kai vyravo sausra, vandens kiekis vandens telkiniuose gerokai sumažėjo. Todėl ledonešio ar ledų sangrūdų pavojaus rizika – maža. Sangrūdos gali formuotis prie tiltų ar staigiuose upės posūkiuose. Galimo potvynio atveju žala infrastruktūrai būtų minimali, kadangi vanduo apsemtų plotus, kurie yra prie upės vagos.
V. Žemaičio teigimu, Marijampolės II tvenkinio vandens lygį reguliuoja užtvanka, kurioje sumontuoti uždoriai leidžia tvarkytis su vandens lygio svyravimais, todėl tikimybė, kad būtų apsemtas Marių parkas, padaryta žala aplinkai, maža.
„Pavojus visada yra, jo nuspėti neįmanoma. Lietuvoje visose vietose prie upių yra potvynių pavojus. Valdyti situaciją sunku arba kartais tiesiog neįmanoma. Situacija pasikeitusi, seniau būdavo draudžiamos statybos prie upių ar upelių. Kiek prisimenu iš vaikystės, Šešupės vanduo apsemdavo žemiau Vilkaviškio gatvės tilto esančių valdų ūkinius pastatus.
Kaimiškose teritorijose ta pati situacija kaip ir visur. Jeigu bus daug pavasarinio polaidžio vandens, potvynis galimai bus. Tai numatyti ar suvaldyti žmogiškais resursais praktiškai neįmanoma. Yra vienas klausimas – per kiek laiko potvynis pradės slūgti. Bijau, kad atsakymo neduos niekas“, – sakė V. Žemaitis.
Situacija užtvankose stabili
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje užtvankos yra ant Pilvės ir Jūrės upelių. Savivaldybės ekologas Antanas Rutkauskas informavo, kad šiuo metu užtvankų būklė stabili, nėra užfiksuota vandens lygio pakilimo, situacija nuolat stebima.
„Pilvės – Vabalkšnės tvenkinio užtvanka rūpinasi privatus verslas (bendrovė „Karpis“). Prieš kelerius metus čia buvo kilusi ekstremali situacija. Situacija suvaldyta, atliktas hidrotechninio statinio remontas. Užtvankos būklę stebi ir kontroliuoja UAB „Karpis“, – sakė ekologas.
Pasak jo, Jūrės kaimo tvenkinio užtvankos būklė sudėtinga, Savivaldybei dėl viešųjų pirkimų procedūrų specifikos jos remonto darbus pavyko nupirkti tik iš kelinto karto. Pagal dabar pasirašytą sutartį užtvanką numatoma suremontuoti tik šiemet, statybos darbai turėtų būti baigti iki spalio mėnesio.
A. Rutkausko teigimu, Jūrės kaimo tvenkinyje dėl užslinkusių šalčių kol kas vandens lygis nepakilęs, todėl situacija stabili – užtvanka nėra užšalusi, vanduo prateka, nėra jokių galimų pavojaus ženklų. „Sudėtinga situacija pavasarį labiau būdinga didesnėms upėms. Mažuose upeliuose vandens kiekis mažesnis, todėl žymesniems potvyniams susiformuoti nėra sąlygų. Dėl to situaciją abiejuose vandens telkiniuose vertiname kaip stabilią“, – sakė Savivaldybės ekologas.
Kalvarijos savivaldybės teritorijoje nėra didelių upių
Pasak Kalvarijos savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Sadutės Arcišauskės, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje reikšmingų, plataus masto potvynių istorijoje nėra fiksuota. Dėl geografinių ir hidrologinių ypatumų – čia nėra didelių upių – savivaldybė nepatenka į didžiausios potvynių rizikos zoną Lietuvoje.
Vis dėlto lokalaus pobūdžio užliejimų yra buvę – dažniausiai pavasarį, intensyviai tirpstant sniegui ar gausiai iškritus krituliams, trumpam patvinsta žemesnės vietos, melioracijos grioviai, pralaidos ar atskiros vietinės reikšmės kelių atkarpos. Tokie atvejai būna riboto masto, greitai suvaldomi ir nesukelia didesnės žalos gyventojams ar infrastruktūrai.
„Kalvarijos savivaldybėje hidrologinė situacija nuolat stebima, o potvynių rizika vertinama iš anksto. Kaip minėta, savivaldybės teritorijoje nėra didelių upių, kurios tradiciškai sukeltų staigių ir plataus masto potvynių, tačiau tam tikrose vietose – ypač prie mažesnių vandens telkinių, melioracijos sistemų ar žemumose – pavasarį galimas laikinas vandens lygio pakilimas“, – sakė specialistė.
S. Arcišauskės teigimu, Savivaldybė yra identifikavusi potencialiai problemines vietas, kuriose, susiklosčius nepalankioms hidrometeorologinėms sąlygoms (staigus atšilimas, intensyvus sniego tirpsmas, ledonešis) gali kauptis vanduo. Vietos yra žinomos seniūnijoms ir atsakingoms tarnyboms. Sudėtingoms situacijoms ruošiamasi iš anksto. Savivaldybė palaiko ryšį su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, stebi prognozes ir hidrologinius rodiklius. Seniūnijoms pavesta įsivertinti pralaidų, griovių ir kitų vandens nuvedimo sistemų būklę, o prireikus – imtis prevencinių veiksmų. Be to, peržiūrėti reagavimo algoritmai, atsakingų asmenų kontaktai, technikos ir resursų prieinamumas.
– Šiuo metu Kalvarijos savivaldybėje kritinės ar ekstremalios situacijos nėra, tačiau atsižvelgiant į specialistų prognozes apie galimą intensyvų pavasarinį potvynį, situacija bus stebima ypač atidžiai. Esant poreikiui, gyventojai bus operatyviai informuojami apie galimus pavojus ir rekomenduojamus veiksmus, – teigia Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistai.