Kaip kiekvieną pavasarį kartu su bundančia gamta laukiame Kristaus Prisikėlimo šventės. Šiais metais Velykas švęsime balandžio 5 d. Tikriausiai žinote, kad ši šventė, skirtingai negu Kalėdos, yra kilnojama ir priklauso nuo astronominio kalendoriaus. Kasmet tai būna pirmasis sekmadienis po pavasario lygiadienio, kovo 20-osios, esant mėnulio pilnačiai. Taigi, praktiškai Velykos gali būti nuo kovo 21 d. iki balandžio 19 d.
Švęsime tikriausiai visi, nes turime išties senas ir puikias gražiausios pavasario šventės tradicijas. Viena iš tradicijų yra velykiniai sveikinimai. Dar netolimoje praeityje savo artimiesiems ir draugams gausiai siųsdavome velykinius sveikinimus – atvirutes. Pastarosiomis dienomis ši tradicija jau nueina užmarštin.
urime gausius socialinius tinklus, kurių pagalba sveikiname greitai – bet ar šiltai? Juk gauti ranka tik tau užrašytą sveikinimą buvo išties smagu. O jeigu dar atvirutė paties siuntėjo rankomis nupiešta, pagaminta…
Sveikinimus siųsdavo visos pasaulio tautos, kuriose buvo švenčiamos Velykos. Norėčiau trumpai apžvelgti, kokie simboliai būdavo pavaizduoti atvirutėse. Dažniausias simbolis – margutis. Tai – gyvybės simbolis, tarsi jo viduje, kaip kape, laukia gimimo nauja gyvybė. Taip Jėzus Kristus iš kapo vėl prisikėlė gyvas.
Gana dažnas simbolis buvo ir viščiukai, tos trapios gyvybės regimas vaizdas. Jie ypač mieli ir laukiami vaikų. Juk kiekvienas vaikas, pamatęs viščiuką, krykštauja ir nori paliesti.
Be viščiukų velykiniuose atvirukuose vaizduojami ir kiti gyvūnėliai – kiškiai, žąsys, šarkos. Tai daugiau pasakų veikėjai, kurie geriems vaikams atneša dovanų. Tai su tikrąja Prisikėlimo prasme neturintys sąsajų simboliai, bet liaudiškoje tradicijoje ne vienoje šalyje įsitvirtinę. Tokias tradicijas turi Vokietija, Švedija, Australija, Amerika ir kitos pasaulio šalys.
Dažnai velykiniai sveikinimai būna su pavasario šakelėmis, verbomis, pirmosiomis gėlėmis – žibutėmis, snieguolėmis, narcizais. Tai, be abejo, pavasario prisikėlimo simboliai, kurių išsiilgę mūsų akys po baltos žiemos.
Per Velykas ant stalo būdavo dedamas sviesto avinėlis. Jis turėjo ir simbolinę, ir praktinę reikšmę. Avinėlis simbolizuoja nekaltą auką. Tad bažnyčios ikonografijoje daug kur rasime avinėlio simbolį – tai nekalto Kristaus atperkamoji kančia. Kadangi avinėlis yra mielas gyvūnėlis, o išradingoms šeimininkėms nesunku pagaminti iš sviesto, jis puošė ne vieną velykinį stalą. Be to, sviestas po to gali būti suvartojamas. Avinėlis puikuojasi ir ant velykinių atvirukų. Prasmė ta pati – nekalta auka.
Be liaudiškų velykiniai sveikinimai dažnai turi ir grynai religinius simbolius. Tai Prisikėlusio Kristaus figūra ar Kristaus kančios scenos – Jėzus ant kryžiaus, Jėzus Alyvų sode, Paskutinė vakarienė. Tai scenos iš paskutiniųjų Jėzaus gyvenimo įvykių, po kurių buvo Prisikėlimas, kurį ir minime per Velykas…
Velykinių atviručių siunčiame vis mažiau. Tad kviečiame apsilankyti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ir apžiūrėti velykinių atvirukų parodą. Atvirutės surinktos iš įvairių žmonių ir įvairių šalių. Kolekcijos pagrindą sudaro kunigo Igno Plioraičio fondas, esantis Vilkaviškio vyskupijos bažnytinio paveldo muziejuje.
Paroda veiks iki balandžio 14 dienos.
Elena GVAZDAITIENĖ, muziejininkė