Jau gėrimės pirmaisiais žiedais, greitai, jei oras palankus, skleisis tulpės… Visas šias bei dar nemažai kitų gėlių jungia viena: jos auga iš svogūnėlių, dažnai sodinamos ne tik gėlyne, bet ir vejose. Anksti pražystančios jos greitai ir netenka savo grožio: todėl daug kas skuba nurėžti „nereikalingus“, negražius lapus – ir daro didelę klaidą.
Pirmosios pradžiugina snieguolės, jos plinta ir pačios, vienoje vietoje gali augti keletą metų, bet krūmas sutankėja. Iškasamos ir sodinamos vos baigus žydėti, krūmeliai išskirstomi po porą ar daugiau svogūnėlių. Atrodo, kad auga visur, bet nemėgsta per sausos ar drėgnos žemės.
Krokai vienoje vietoje gali augti 3–4 metus, bet norint gausaus žydėjimo reikėtų iškasti kasmet. Palaukiame kol pagels lapai (birželio gale ar liepos pradžioje), kurį laiką džioviname, sodiname rugpjūtį–rugsėjį.
Scylių, pasirodo, yra ne viena rūšis, visoms bendra tai, kad dauginasi ir plečiasi mažaisiais svogūnėliais. Kasamos kas penketą metų, kai jau nudžiūva lapai – birželį ar liepą. Sodinama rugsėjį ar dar vėliau.
Narcizų kasmet iškasti nereikia, jei žiedai ir lapai tebėra gražūs, nesusmulkėję. Kasami liepą, kai apmiršta lapai, džiovinami, o sodinami į vietą rugpjūtį ar rugsėjį. Beje, jei būna šalčiai, narcizai iššąla.
Hiacintai neiškasti gali augti 2–3 metus. Kai pradeda gelsti lapai (dažniausiai liepą, bet keičiantis klimatui ir kitu laiku), hiacintai iškasami ir laikomi sausoje šiltoje patalpoje. Sodinami, kai dirva jau būna atvėsusi.
Tulpės iškasamos, kai pagelsta lapai (ir ne anksčiau!), turi būti likęs bent vienas visai žalias lapas – to reikia laikytis ir skinant, kad nesusilpnėtų svogūnas. Džiovinama porą savaičių šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje, pašalinami lukštai ir šaknys. Sodinama įpusėjus rugsėjui (kai šiltas ilgas ruduo – vėliau).
Lina VOLUNGYTĖ