Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.

 

Be to, kad buvo puikus ekonomistas, jaunėlis Jonas žinomas ir kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Tikėjimą derino su lietuvybe
Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, tačiau labiausiai žinomais tapo broliai Juozas ir Jonas. Vyresnysis Juozas rinkosi kunigo kelią ir 1897 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją, kur pradėjo skleistis jo tikybiniai bei tautinio sąmoningumo gebėjimai.
Baigęs seminariją Juozas mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, tuo pat metu rašė į lietuviškus laikraščius, vėliau buvo paskirtas Seinuose leisto, tikėjimą bei lietuvybę skatinančio žurnalo „Šaltinis“ redaktoriumi. Dėl žurnale spausdintos ne kartą carinę politiką kritikuojančios informacijos buvo persekiojamas carinės administracijos, baustas piniginėmis baudomis, kalėjimu.
Tapęs kunigu Juozas Vailokaitis įsitraukė į daugybę kitų lietuvišką tautiškumą puoselėjančių veiklų. Redagavo ne tik „Šaltinį“, bet ir kitus katalikiškus leidinius, į juos rašė, buvo įvairių organizacijų, draugijų, vaidinimo būrelio, lietuvių mokslo draugijos narys.
Kovojo tol, kol pasiekė savo
Jaunėlis Jonas nuo brolio tautinio sąmoningumo bei išsilavinimo prasme nė kiek neatsiliko. 1908 m. baigęs Peterburgo pramonės institutą jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti buhalteriu Marijampolėje, prekybos kooperatyve „Žagrė“. Vėliau persikėlė į Kauną, rašė dienoraštį ir jame fiksavo kaizerinių okupantų gyventojams daromas skriaudas. Kažkokiu būdu Jono užrašai pateko į vokiečių rankas – už tai buvo kalinamas, persekiojamas kaip politinis nusikaltėlis.
Vokiečių persekiojimai ir bausmės Jono norą kovoti su okupantų valdžia, matyt, tik paaštrino. 1917 metais jis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kurioje surinkęs reikiamą balsų skaičių buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, o nepraėjus nei pusei metų kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

 

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Siekė sustiprinti ekonomiškai
Jonui būnant Kaune jį keliai suvedė su broliu Juozu. 1912 m. Vailokaičiai, norėdami padėti lietuviams nusipirkti parceliuojamų dvarų žemės, įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonijos draugiją“. Siekdami žemę perleisti į lietuvių rankas Juozas ir Jonas tikėjosi Lietuvą ir jos žmones sustiprinti ekonomiškai. Dėl tos pačios priežasties Jonas, dalyvaudamas Steigiamojo Seimo posėdžiuose, siūlė stiprinti pramonę, steigti verslo įmones. Tokia brolių idėja tuomet buvo sunkiai suprantama. Mat buvo vis dar tikima, kad valstybės pažangą ir vystymąsi gali užtikrinti tik sėkminga žemės ūkio veikla. Stengdamasis įrodyti, jog visuomenė mąsto klaidingai, Jonas nuolat atstovavo pramonininkams Prekybos ir pramonės rūmuose, buvo išrinktas komiteto, sudaryto Tautinei pramonei kelti, pirmininku.
Padėjo išsaugoti auksą
Vis daugiau skirdamas laiko pramonės vystymo idėjoms bei verslui Jonas pasitraukė iš politinio gyvenimo, o jo brolis Juozas dėl verslo nusprendė nebekunigauti. Visą dėmesį ir laiką skyrę mėgstamai veiklai broliai įkūrė net keletą pramoninių įmonių: „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medus“, „Eksimportas“, „Urmas“, o taip pat ir Ūkio banką. Reikia paminėti, kad cukraus fabriko atsiradimas Marijampolėje taip pat yra nemaža dalis Vailokaičių nuopelno. Būtent jie pradėjo organizuoti cukrinių runkelių auginimą Lietuvoje – iš užsienio atvežė sėklų, įsteigė runkelių tyrimo laboratoriją.
Vailokaičių veiklos centras buvo Ūkio bankas. Jis nuo 1922 m. buvo didžiausias Lietuvos komercinis bankas. Vlado Terlecko knygoje „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“, rašoma, kad Ūkio bankas buvo antras bankas, įkurtas lietuvių kapitalu ir antras Lietuvoje pagal įkūrimo laiką. Knygos autorius pastebi, kad banką Vailokaičiai įkūrė Lietuvai pavojingu laiku, todėl galima manyti, jog jį steigdami broliai tikėjo valstybės ateitimi. Priešingu atveju savo sukauptą kapitalą būtų galėję slėpti užsienyje.
Vailokaičių Ūkio bankas pasižymėjo ne tik savo dydžiu, bet ir tapo svarbus Vyriausybei padedant išsaugoti iš Sovietų Rusijos gautą auksą. Mat kilus finansų krizei Vyriausybė dalį turimo aukso buvo sumaniusi parduoti į užsienį ir padengti biudžeto trūkumą. Broliai Juozas ir Jonas Vyriausybei tuomet pasisiūlė paskolinti reikiamą sumą pinigų, už tai įkeičiant Vyriausybės turimą auksą. Šitaip auksas buvo išsaugotas ir liko Lietuvoje.

 

 Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Buvo kritikuojamas
Nepaisant gerų brolių ketinimų Ūkio bankas, kiti jų verslai buvo šmeižiami ir puldinėjami. Tačiau V. Terlecko knygos žodžiais, pakelti vietinę gamybą ir išvengti importo iš užsienio padėjo būtent Ūkio bankas. „Juk banko pinigais buvo nupirktos arba įsteigtos Lietuvos rinkai tuo metu taip reikalingos plytas ir metalo dirbinius gaminančios įmonės. Išvengiant importo, įmonių pelnas pasiliko Lietuvoje. Dėl to žemės ūkio parodose bankas buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos pramonei“, – rašoma „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“.
Mokėsi iš gyvenimo
V. Terlecko cituojamas M. Vaitkus apie Juozą Vailokaitį yra pasakęs: „Jis iš nieko sugebėjo sukurti didelę ir galingą finansų įstaigą, Amerikos sąlygomis būtų tapęs milijardieriumi, o Lietuvoje tapo tik multimilijonieriumi“. Kaip ekonomikos mokslus baigęs Jonas Vailokaitis sugebėjo priimti tinkamus sprendimus valdant ir steigiant įmones bei verslus, daug klausimų nekyla – jis juk turėjo ekonominį išsilavinimą. Tuo tarpu jo brolio, kunigo Juozo, sugebėjimai ir ekonominės įžvalgos verčia nustebti. Tokį fenomeną V. Terleckas paaiškinti bandė cituodamas V. Jurgučio laiško M. Vaitkui eilutes: „Ekonomikos jį mokė ne profesoriai, ne knygos, bet pats gyvenimas, kurio reiškinius jis sugebėjo stebėti, analizuoti, lyginti ir iš jų daryti išvadas“. Iš tiesų tai liudija ir faktas, kad būdamas jaunas verslą Juozas pradėjo rinkdamas grybus ir uogas, kuriuos neturėdamas jokių lėšų sugebėjo eksportuoti į Vakarų Europą.
„Susirgo“ Vailokaičiais
Vailokaičių darbais, neeiliniu ekonominiu talentu ir gebėjimu puoselėti bei skatinti patriotizmą kybartietė Irena Bacevičienė susižavėjo 1991 metais. Tuomet dirbdama Paežerių dvare, kuris kadaise priklausė Jonui Vailokaičiui, ji susitiko su jo dukromis Birute ir Ramute. Pažintis moterį taip sujaudino, jog ši ėmė Vailokaičių gimine domėtis plačiau. Moteris taip įniko į knygas, straipsnius, kitokią istorinę medžiagą, kad šiandien žino beveik visas šios giminės gyvenimo smulkmenas.
– Reikia pripažinti, kad esu Vailokaičių giminės gerbėja, sirgalė ir fanė. Labiausiai mane žavi, žinoma, Jono ir Juozo asmenybės. Lietuvoje tokių žmonių, kurie šitaip atsiduotų, gyventų ir dirbtų Lietuvos labui nėra buvę. Jų tikslas buvo šalį paversti stipria tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek socialiai. Dėl to broliai dalyvavo švietėjiškoje veikloje, steigė įmones, jaunimą skatino mokytis, dirbti, – kalbėjo I. Bacevičienė.
Anot moters, brolių noras mokytis, tobulėti ir dirbti ne vien savo, o ir kitų labui atėjo iš šeimos. I. Bacevičienė žavisi, o tuo pačiu ir stebisi kaip Lietuvai itin sunkiu okupacijų metu ūkininkai Vailokaičiai sugebėjo visus 7 vaikus užauginti dorais, mokytais žmonėmis. „Matyt, jų prioritetai buvo kitokie. Svarbiausia buvo ne materialinės, o dvasinės vertybės“, – svarstė moteris.
Buvo vieni turtingiausių
Broliai Vailokaičiai, dirbdami valstybės ir jos žmonių labui, prasigyveno ir patys. Turtu broliai nesididžiavo, bet pro visuomenės akis tai nepraslydo. I. Bacevičienė sutiko, kad verslas Vailokaičiams uždirbo nemažus pinigus, todėl jie buvo laikomi vienais turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonėmis. Daug kas jiems pavydėdavo, todėl broliai buvo dažnai kritikuojami, buvo kalbama, kad turtus jie kraunasi įmonių darbininkų sąskaita.
– Viską, ką jie turėjo, uždirbo patys. Ilgai mokėsi, dirbo, o jei dirbo, tai ir užsidirbo. Bet nepamiršo jie ir skurstančiųjų – nuolat remdavo labdaringas organizacijas, studentus, nors to galėjo ir nedaryti“, – sakė I. Bacevičienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...