Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.

 

Be to, kad buvo puikus ekonomistas, jaunėlis Jonas žinomas ir kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Vyresnysis Juozas buvo žinomas kaip geras kunigas, tačiau neretai buvo smerkiamas, kad pašaukimą kuriam laikui iškeitė į verslą.

Tikėjimą derino su lietuvybe
Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, tačiau labiausiai žinomais tapo broliai Juozas ir Jonas. Vyresnysis Juozas rinkosi kunigo kelią ir 1897 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją, kur pradėjo skleistis jo tikybiniai bei tautinio sąmoningumo gebėjimai.
Baigęs seminariją Juozas mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, tuo pat metu rašė į lietuviškus laikraščius, vėliau buvo paskirtas Seinuose leisto, tikėjimą bei lietuvybę skatinančio žurnalo „Šaltinis“ redaktoriumi. Dėl žurnale spausdintos ne kartą carinę politiką kritikuojančios informacijos buvo persekiojamas carinės administracijos, baustas piniginėmis baudomis, kalėjimu.
Tapęs kunigu Juozas Vailokaitis įsitraukė į daugybę kitų lietuvišką tautiškumą puoselėjančių veiklų. Redagavo ne tik „Šaltinį“, bet ir kitus katalikiškus leidinius, į juos rašė, buvo įvairių organizacijų, draugijų, vaidinimo būrelio, lietuvių mokslo draugijos narys.
Kovojo tol, kol pasiekė savo
Jaunėlis Jonas nuo brolio tautinio sąmoningumo bei išsilavinimo prasme nė kiek neatsiliko. 1908 m. baigęs Peterburgo pramonės institutą jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti buhalteriu Marijampolėje, prekybos kooperatyve „Žagrė“. Vėliau persikėlė į Kauną, rašė dienoraštį ir jame fiksavo kaizerinių okupantų gyventojams daromas skriaudas. Kažkokiu būdu Jono užrašai pateko į vokiečių rankas – už tai buvo kalinamas, persekiojamas kaip politinis nusikaltėlis.
Vokiečių persekiojimai ir bausmės Jono norą kovoti su okupantų valdžia, matyt, tik paaštrino. 1917 metais jis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kurioje surinkęs reikiamą balsų skaičių buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, o nepraėjus nei pusei metų kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

 

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Tai, kad Marijampolėje atsirado cukraus fabrikas, yra tam tikras brolių Vailokaičių nuopelnas.

Siekė sustiprinti ekonomiškai
Jonui būnant Kaune jį keliai suvedė su broliu Juozu. 1912 m. Vailokaičiai, norėdami padėti lietuviams nusipirkti parceliuojamų dvarų žemės, įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonijos draugiją“. Siekdami žemę perleisti į lietuvių rankas Juozas ir Jonas tikėjosi Lietuvą ir jos žmones sustiprinti ekonomiškai. Dėl tos pačios priežasties Jonas, dalyvaudamas Steigiamojo Seimo posėdžiuose, siūlė stiprinti pramonę, steigti verslo įmones. Tokia brolių idėja tuomet buvo sunkiai suprantama. Mat buvo vis dar tikima, kad valstybės pažangą ir vystymąsi gali užtikrinti tik sėkminga žemės ūkio veikla. Stengdamasis įrodyti, jog visuomenė mąsto klaidingai, Jonas nuolat atstovavo pramonininkams Prekybos ir pramonės rūmuose, buvo išrinktas komiteto, sudaryto Tautinei pramonei kelti, pirmininku.
Padėjo išsaugoti auksą
Vis daugiau skirdamas laiko pramonės vystymo idėjoms bei verslui Jonas pasitraukė iš politinio gyvenimo, o jo brolis Juozas dėl verslo nusprendė nebekunigauti. Visą dėmesį ir laiką skyrę mėgstamai veiklai broliai įkūrė net keletą pramoninių įmonių: „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medus“, „Eksimportas“, „Urmas“, o taip pat ir Ūkio banką. Reikia paminėti, kad cukraus fabriko atsiradimas Marijampolėje taip pat yra nemaža dalis Vailokaičių nuopelno. Būtent jie pradėjo organizuoti cukrinių runkelių auginimą Lietuvoje – iš užsienio atvežė sėklų, įsteigė runkelių tyrimo laboratoriją.
Vailokaičių veiklos centras buvo Ūkio bankas. Jis nuo 1922 m. buvo didžiausias Lietuvos komercinis bankas. Vlado Terlecko knygoje „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“, rašoma, kad Ūkio bankas buvo antras bankas, įkurtas lietuvių kapitalu ir antras Lietuvoje pagal įkūrimo laiką. Knygos autorius pastebi, kad banką Vailokaičiai įkūrė Lietuvai pavojingu laiku, todėl galima manyti, jog jį steigdami broliai tikėjo valstybės ateitimi. Priešingu atveju savo sukauptą kapitalą būtų galėję slėpti užsienyje.
Vailokaičių Ūkio bankas pasižymėjo ne tik savo dydžiu, bet ir tapo svarbus Vyriausybei padedant išsaugoti iš Sovietų Rusijos gautą auksą. Mat kilus finansų krizei Vyriausybė dalį turimo aukso buvo sumaniusi parduoti į užsienį ir padengti biudžeto trūkumą. Broliai Juozas ir Jonas Vyriausybei tuomet pasisiūlė paskolinti reikiamą sumą pinigų, už tai įkeičiant Vyriausybės turimą auksą. Šitaip auksas buvo išsaugotas ir liko Lietuvoje.

 

 Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Marijampolės „Žagrė“ – pirmoji Jono Vailokaičio darbovietė.

Buvo kritikuojamas
Nepaisant gerų brolių ketinimų Ūkio bankas, kiti jų verslai buvo šmeižiami ir puldinėjami. Tačiau V. Terlecko knygos žodžiais, pakelti vietinę gamybą ir išvengti importo iš užsienio padėjo būtent Ūkio bankas. „Juk banko pinigais buvo nupirktos arba įsteigtos Lietuvos rinkai tuo metu taip reikalingos plytas ir metalo dirbinius gaminančios įmonės. Išvengiant importo, įmonių pelnas pasiliko Lietuvoje. Dėl to žemės ūkio parodose bankas buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos pramonei“, – rašoma „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai“.
Mokėsi iš gyvenimo
V. Terlecko cituojamas M. Vaitkus apie Juozą Vailokaitį yra pasakęs: „Jis iš nieko sugebėjo sukurti didelę ir galingą finansų įstaigą, Amerikos sąlygomis būtų tapęs milijardieriumi, o Lietuvoje tapo tik multimilijonieriumi“. Kaip ekonomikos mokslus baigęs Jonas Vailokaitis sugebėjo priimti tinkamus sprendimus valdant ir steigiant įmones bei verslus, daug klausimų nekyla – jis juk turėjo ekonominį išsilavinimą. Tuo tarpu jo brolio, kunigo Juozo, sugebėjimai ir ekonominės įžvalgos verčia nustebti. Tokį fenomeną V. Terleckas paaiškinti bandė cituodamas V. Jurgučio laiško M. Vaitkui eilutes: „Ekonomikos jį mokė ne profesoriai, ne knygos, bet pats gyvenimas, kurio reiškinius jis sugebėjo stebėti, analizuoti, lyginti ir iš jų daryti išvadas“. Iš tiesų tai liudija ir faktas, kad būdamas jaunas verslą Juozas pradėjo rinkdamas grybus ir uogas, kuriuos neturėdamas jokių lėšų sugebėjo eksportuoti į Vakarų Europą.
„Susirgo“ Vailokaičiais
Vailokaičių darbais, neeiliniu ekonominiu talentu ir gebėjimu puoselėti bei skatinti patriotizmą kybartietė Irena Bacevičienė susižavėjo 1991 metais. Tuomet dirbdama Paežerių dvare, kuris kadaise priklausė Jonui Vailokaičiui, ji susitiko su jo dukromis Birute ir Ramute. Pažintis moterį taip sujaudino, jog ši ėmė Vailokaičių gimine domėtis plačiau. Moteris taip įniko į knygas, straipsnius, kitokią istorinę medžiagą, kad šiandien žino beveik visas šios giminės gyvenimo smulkmenas.
– Reikia pripažinti, kad esu Vailokaičių giminės gerbėja, sirgalė ir fanė. Labiausiai mane žavi, žinoma, Jono ir Juozo asmenybės. Lietuvoje tokių žmonių, kurie šitaip atsiduotų, gyventų ir dirbtų Lietuvos labui nėra buvę. Jų tikslas buvo šalį paversti stipria tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek socialiai. Dėl to broliai dalyvavo švietėjiškoje veikloje, steigė įmones, jaunimą skatino mokytis, dirbti, – kalbėjo I. Bacevičienė.
Anot moters, brolių noras mokytis, tobulėti ir dirbti ne vien savo, o ir kitų labui atėjo iš šeimos. I. Bacevičienė žavisi, o tuo pačiu ir stebisi kaip Lietuvai itin sunkiu okupacijų metu ūkininkai Vailokaičiai sugebėjo visus 7 vaikus užauginti dorais, mokytais žmonėmis. „Matyt, jų prioritetai buvo kitokie. Svarbiausia buvo ne materialinės, o dvasinės vertybės“, – svarstė moteris.
Buvo vieni turtingiausių
Broliai Vailokaičiai, dirbdami valstybės ir jos žmonių labui, prasigyveno ir patys. Turtu broliai nesididžiavo, bet pro visuomenės akis tai nepraslydo. I. Bacevičienė sutiko, kad verslas Vailokaičiams uždirbo nemažus pinigus, todėl jie buvo laikomi vienais turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonėmis. Daug kas jiems pavydėdavo, todėl broliai buvo dažnai kritikuojami, buvo kalbama, kad turtus jie kraunasi įmonių darbininkų sąskaita.
– Viską, ką jie turėjo, uždirbo patys. Ilgai mokėsi, dirbo, o jei dirbo, tai ir užsidirbo. Bet nepamiršo jie ir skurstančiųjų – nuolat remdavo labdaringas organizacijas, studentus, nors to galėjo ir nedaryti“, – sakė I. Bacevičienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.