Kazlų Rūdos kultūros centro folkloro ansamblis „Sūduonia“ paminėjo veiklos keturiasdešimtmetį, į svečius pasikvietęs Šipliškės folkloro ansamblį „Pogranicze“ („Pasienis“) iš Lenkijos. Ne nuo scenos žengė, o pro žiūrovų salės duris su daina, duona, sūriu, obuoliais, gira, Atvelykio margučiais atėjo „Sūduonios“ moterys ir vaikinai. Jaukiai susėdo abu ansambliai priešais žiūrovus, o renginio vedėja Virginija Samuolienė priminė, jog pradžia – tai Kazlų Rūdos BMDK tarpcechinės varžytuvės. Susibūrus kartą jau nesinorėjo skirtis. Pirmuoju vadovu tapo Jaunius Vylius, kuris prisipažino, kad šis darbas jo gyvenime buvo svarbiausias ir naudingiausias. Buvo atliekama tik suvalkietiška tautosaka, Vinco Šlekio, Jurgio Dovydaičio užrašytos, Marijos Meištienės, Adelės Kazlauskienės dainuotos dainos. Pasak J. Vyliaus, folkloro judėjimas įgavo sparnus 1979 metais, folkloro ansambliai ir pradėjo tautinį atgimimą.
Jau daug ansamblio narių ilsisi Amžinybėje (jiems uždegtos žvakelės), tačiau yra ir nuo pirmųjų dienų dainuojančių. Tai Vera Vasiliauskienė, Laimutė Stasiulionienė, Birutė Dubininkaitė-Kerušauskienė. L. Stasiulionienė prisiminė pirmuosius metus ir koncertus: įsimintiniausia ir buvo išvyka į Kurtuvėnus, iš kur parsivežtas pirmasis prizas. O Anupras Pelakauskas buvo lyg ansamblio vadybininkas, primindavęs repeticijų laiką bei kitus svarbius dalykus. Jis į repeticijas atsivesdavo savo mažą anūką Mantuką, kuris ramiai išsėdėdavo visą repeticijų laiką – tai dabartinis Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška…
„Sūduonia“ parengė kelias programas – darbo, karinių-istorinių, vaišių, vestuvių apeigų – dainų ir papročių. Buvusi ansamblio seniūnė Regina Mocevičienė pasidžiaugė, jog visi šeimos nariai dainavo, ansambliečiai dalyvavo bene 13 vestuvių, kai kuriose imdavosi iniciatyvos ir keldavo „suvalkietiškas liaudiškas vestuves“. Reginą Mocevičienę net vadino svočių karaliene. O ji ir įteikė savo keptą karvojų. Po žaismingos įžangos labai tiko Jauniaus Vyliaus ir Birutės Kerušauskienės šmaikščios patarlės ir priežodžiai apie vestuves ir šeimos gyvenimą.
Vėliau „Sūduoniai“ vadovavo Alvytė Žigaitytė-Pabalienė, tuo metu moterys pamėgo romansus. Prisiminimais pasidalijo jos dukra Diana Dambrauskienė. Nuo 2003 metų kolektyvui vadovauja Eglė Bernotienė, jos mokytojais buvo ir J. Vylius, ir ansamblio moterys, tad ji be linkėjimų dovanojo pagal seną receptūrą keptą tortą…
Per tuos 16 metų dalyvauta 200 koncertų. Dar senais laikais ansambliui buvo leista išvykti į Lenkiją, tada ir susipažino su Šipliškės ansambliu. Pasak B. Kerušauskienės, „tie 30 metų praslinko, bet draugystė išliko“. Daug skambių dainų padainavo bičiuliai iš Lenkijos savo kalba, tačiau labai gera buvo klausytis jų „Augin tėvas du sūnelius“ ir lenkų, ir lietuvių kalbomis. O kai stojo abu ansambliai ir pradėjo dainuoti abiem kalbomis, žiūrovai džiaugėsi, jog ilgametė draugystė tebegyvuoja. Kulminacija – Veros Vasiliauskienės ir viešnios iš Šipliškės lenkiškai padainuota daina.
Jubiliatus sveikino savivaldybės atstovai Marius Žitkus ir Reda Kneizevičienė. Kultūros centro direktorė Žibutė Šilingienė tarė nuoširdų ačiū už ilgus veiklos metus ir teikė padėkos raštus bei atminimo dovanas buvusiems ir esamiems vadovams, visiems „Sūduonios“ nariams. Pasikeista atminimo dovanomis ir su Šipliškės ansambliu. Ilgų gyvavimo metų „Sūduoniai“ linkėjo daugybė bičiulių – dainos mylėtojų. Kol dar gyva lietuviška daina – gyvuos ir tauta. Pasėta sėkla kada nors išaugs ir „Sūduoniukų“ širdelėse, net jei jie ir palieka savo gimtinę ar Tėvynę…
Saulė BERŽINYTĖ
Nuotrauka iš Kultūros centro archyvo