Marta BIELSKYTĖ: „Požiūris keičiasi, bet dar ne visi pasiruošę priimti kitokius“
Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Marta BIELSKYTĖ, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos projektų vadovė.
– Ar yra tyrimų, kurie leistų sužinoti apie šį sindromą dar negimus kūdikiui? Kaip elgiasi tėvai tai sužinoję?
– Sprando raukšlės matavimas ultragarsu leidžia atmesti arba įtarti Dauno sindromą. Kilus įtarimams, atliekami neinvaziniai arba invaziniai tyrimai. Neinvazinių metu iš motinos kraujo išskiriama vaisiaus DNR. Invazinių metu paimama audinių biopsija. Rezultatai tikslūs. Tėvams tai dažnai būna psichologinis smūgis – jie išgyvena nežinomybę ir ateities baimę.
– Kokią valstybės pagalbą gauna šeimos, susilaukusios DS turinčio kūdikio? Kokias turi valstybės apmokamos reabilitacijos galimybes DS diagnozės žmonės?
– Ligoninėse suteikiama psichologo konsultacija. Asociacija vykdo projektą „Sveika, Saulyte!“, skirtą informuoti ir palaikyti tėvus. Marijampolės ligoninė bendradarbiauja vykdant šį projektą. Pagalba teikiama individualiai, priklausomai nuo sveikatos būklės. Galima pasinaudoti sanatorijomis, logopedų pagalba, bet dažnai to nepakanka.
– Kokia pagalba suteikiama DS turinčio žmogaus integracijai į visuomenę?
– Diagnozė nereiškia, kad visi žmonės su DS yra vienodi. Pagalba priklauso nuo konkretaus poreikio – kiekviena šeima susiduria su skirtingais iššūkiais.
– Ar keičiasi visuomenės požiūris į DS turinčius žmones, palyginti prieš 10 ar 20 metų?
– Genetinis sutrikimas nepasikeitė, bet pasikeitė požiūris. Šeimos jaučiasi saugiau, žmonės su negalia dažniau randa darbą, daugėja socialinių iniciatyvų. Ar visuomenė jau pasiruošusi priimti kiekvieną žmogų su DS? Turbūt ne, bet pažanga akivaizdi. Dirbame tam, kad žmonės suprastų ir priimtų šiek tiek kitokius negu jie patys.
Komentarai nepriimami.