Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai.
Algis VAŠKEVIČIUS
Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus Eduardas, o 1936 m. – Marija Šabunevičienė.
Po Antrojo pasaulinio karo koplyčios laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti ir užtvindyti vandeniu, kitoje rūsio dalyje įrengtas sandėlis. Iki 1963 m. tikintieji naudojo koplyčią pagal jos pagrindinę paskirtį, tačiau neremontuojamose patalpose pasidarė pavojinga būti, koplyčia buvo uždaryta ir atiduota Antanavo spirito gamyklai, o paveikslai, liturginiai reikmenys pervežti į Vilniuje veikusį Ateizmo muziejų. Antanavo spirito gamykla ne vienerius metus siekė atstatyti koplyčią, tačiau Kultūros paveldo departamento apribojimai ir griežti reikalavimai neleido imtis darbų.
Kai 2002 metais įsikūrė Antanavo bendruomenė, ji vienu iš savo pagrindinių tikslų įvardino Antanavo koplyčios atstatymą. Po dvejų metų bendruomenė Vilkaviškio vyskupui, Kazlų Rūdos savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos įteikė prašymą atstatyti Antanavo koplyčią su daugiau nei 300 Antanavo gyventojų parašų.
2005 metais apleistos koplyčios stogas įgriuvo. Bendruomenės žmonės patys aktyviai valė koplyčios griuvėsius, o Kazlų Rūdos savivaldybė parengė dokumentus projektui ir 2009-aisiais pradėti dvejus metus trukę Antanavo kop-lyčios atstatymo-rekonstrukcijos darbai. 2011 metų liepos 9-ąją švenčiant Antanavo miestelio 250 metų jubiliejų Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila koplyčią atšventino ir suteikė jai Švenčiausios Mergelės Marijos šeimų globėjos titulą.
Iki mūsų dienų iš senosios koplyčios yra išlikę tik keletas fragmentų – kolona, durys, keletas sienos lentų ir kryžius, tačiau pagal istorinius šaltinius ir tyrinėjimus atstatyta koplyčia šiandien vėl puikiai tarnauja žmonėms.
Koplyčios atšventinimo 10-mečio iškilmės šeštadienį prasidėjo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų koncertu. Šv. Mišiose, kurias aukojo Pilviškių parapijos klebonas Gediminas Bulevičius, giedojo Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio parapijos choras. Mišiose bendruomenės valdyba per aukojimą koplyčiai padovanojo korporalą, palę, rankšluostėlį ir purifikatorių su Šv. Mergelės Marijos simbolika. Antanavo senjorų klubas „Šešupė“ dovanojo šv. Mišių ampules, kuriose Mišių metu laikomas vynas ir vanduo, o Antanavo ūkininkai įteikė savo užaugintų rugių ir medaus, kaip padėką Dievui už teikiamas malones.
Po Mišių susirinkusius sveikino Antanavo seniūnas Artūras Urbonas. Jis pasidžiaugė, kad miestelis gali didžiuotis tokia ypatinga koplyčia, kuri yra traukos centras, ir linkėjo sulaukti dar ne vieno jubiliejaus. 1989–1999 metais vietos spirito gamyklai vadovavęs Vytautas Bagdanavičius pasidalino savo prisiminimais, kaip buvo stengiamasi išsaugoti ir atstatyti koplyčią. Jis negailėjo gerų žodžių tuometei Kultūros namų direktorei, šios šventės rengėjai ir vedėjai Redai Kneizevičienei, kuri, pasak jo, labai stengėsi, kad koplyčia gyvuotų.
R. Kneizevičienė svečiams įteikė Antanavo senjorų klubo „Šešupė“ pagamintus suvenyrus su koplyčios simbolika. Renginio suvenyras įteiktas ir kraštietėms Onai Blionskienei bei Nijolei Mačiulaitienei, kurių dėka 1972 metais išsaugotas koplyčios paveikslo perdavimo aktas Ateizmo muziejui labai padėjo rasti paveikslą Nacionalinio muziejaus fonduose. Paveikslas buvo restauruotas ir prieš 10 metų grąžintas Antanavo bendruomenei.
Po šv. Mišių prie koplyčios koncertavo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vėt-rungė“, Telšių rajono Mitkaičių moterų kolektyvas bei Višakio Rūdos kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Šaltinėlis“. Visi norintys galėjo apžiūrėti koplyčios rūsyje kuriamo muziejėlio eksponatus, taip pat buvo eksponuojami žiniasklaidos straipsniai, kuriuose rašyta apie koplyčios bėdas, įvairios nuotraukos, dokumentai.
Renginyje padėkota ilgamečiam kultūros centro darbuotojui Romui Liutkui už istorinių eksponatų rinkimą, kurie papildė bendruomenės kuriamą muziejų koplyčios rūsiuose, taip pat minėjimo rėmėjams ir savanoriams. Renginio suvenyras įteiktas ir „Suvalkiečiui“, kuris ne vieną dešimtmetį padėjo viešinti ir skleisti žinią apie Antanavo koplyčios problemas, rūpesčius ir džiaugsmus.
Antanavo gyventojai tikisi, kad jų unikali koplyčia sulauks dar ne vieno gražaus jubiliejaus, o bendruomenė viliasi, kad 2022 metais joks karantinas nesutrukdys iškilmingai paminėti bendruomenės veiklos dvidešimtmečio.
Komentarai nepriimami.