Vis dažniau tenka išgirsti, kad šeimos ima atsigręžti į alternatyvų ugdymą – tokį, kuris leidžia vaikui ugdytis be skubos natūralioje aplinkoje, kurioje įgyjamos ne tik žinios, bet ir ugdomi santykiai, savivoka bei pagarba jį supančiam pasauliui. Mūsų krašte iki šiol buvo tik viena tokia alternatyvaus ugdymo įstaiga, apie kurią ne kartą rašėme. O nuo rugsėjo startuoja antroji – Ugdymosi erdvė „Ąžuolynas“ (toliau – „Ąžuolynas“), įsikūrusi tarp septynių ąžuolų, šalia Šešupės, Buktos miško ir pažintinio tako. Čia renkama nauja lauko darželio grupė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Jų tėveliai kviečiami į asmeninius susitikimus, pokalbius ir pažintį su šia ypatingoje vietoje įsikūrusia ugdymo erdve.
Nuo pašaukimo – iki realybės
„Ažuolyno“ pradžios diena – pernai, gegužės 1-ąją, kai buvo pradėti gręžti pastato pamatai. Šiemet gegužės 1-ąją šeimininkai jau turėjo ne tik stogą virš galvos: drąsiai galėjo priimti svečius, vaišinti juos Snieguolės virta dilgėlių sriuba, kalbėtis, planuoti, svajoti.
Svarbu ir tai, kad šis projektas gimė ne iš verslo plano, bet iš vidinio pašaukimo. „Ąžuolyno“ įkūrėjos Jūratė Gaidienė ir Neringa Šunskienė pačios ieškojo alternatyvių ugdymo(si) būdų savo vaikams – šeimos jau ketverius metus taiko ugdymosi šeimoje modelį.
– Kai mano sūnui darėsi vis blogiau tradicinėje mokykloje – supratau, kad laikas ieškoti išeities, – apie savo patirtį pasakoja Neringa. – Ieškojome ir radome! O kai po kurio laiko pamačiau vaiko švytinčias akis, atsiradusią motyvaciją mokytis – supratau, kad tai kelias, kuriuo norime eiti.
Dabar šeštą klasę bebaigiantis vaikas ruošiasi grįžti į įprastą mokyklą – jaučiasi jai „subrendęs“, įgijęs net fizikos ir chemijos pradmenų, nors šios disciplinos prasidės tik kitais metais.
Panašių patirčių turėjo ir Jūratė, kurios dukrai vien nuo žodžio „matematika“ prasidėdavo galvos skausmai ir kiti kūno negalavimai. Po kelerių metų alternatyvaus mokymosi mergaitė vieną kartą prasitarė: „Man atrodo, kad aš įsimylėjau matematiką.“
Mamos, besidžiaugdamos sugrįžusia vaikų motyvacija mokytis, patyrusios bei supratusios alternatyvaus ugdymo kuriamą vertę, savo patirtimi nori dalintis su kitomis šeimomis.
Bet kelias iki „Ąžuolyno“ įkurtuvių nebuvo lengvas. Jūratė pasakoja, kad reikėjo šeimos palaikymo, teko atsisakyti finansinio stabilumo, ne vienerius metus dirbta be atlygio. Trijų šeimų vyrų pastangomis, talkinant savanoriams, pernai vasarą pastatytas viešajai įstaigai priklausantis ir lapkričio mėnesį VĮ Registrų centre įregistruotas statinys.
Gamta – vaikų „klasė“ ir draugas
J. Gaidienė sako, kad lauko pedagogika remiasi idėja, kad vaikas geriausiai ugdomas ir mokosi būdamas aktyvus, įgydamas patirties tiesioginiame santykyje su aplinka.
– Vaikas turi suprasti, kad nėra nieko atsitiktinio. Net sliekas yra svarbus, nes purena žemę – jam už tai reikia padėkoti, – sako Neringa Šunskienė.
„Ąžuolyne“ vaikai mokysis gyvenimo, o ne „dėl dešimtuko“. Be abejonės, pedagogams reikia ne tik įvairių žinių, bet ir atsakomybės, empatijos, gebėjimo bendradarbiauti. O vaikams, J. Gaidienės įsitikinimu, labai svarbu matyti save bendruomenėje, pagarbiai elgtis su kitu žmogumi, jo nuosavybe, su gamta. Paklausta, ar šis lauko darželis bus aptvertas tvora, pedagogės šypsosi: geriausia „tvora“ yra tada, kai ugdomas vaikų sąmoningumas ir pagarba tiek savo, tiek kaimyno aplinkai. Bet vis tiek simbolinė, teritoriją žyminti tvora, atsiras.
Pašnekovės sako, kad jų metodika yra pagrįsta pagarbiu elgesiu įvairiose aplinkose: prieš einant į parką, ūkį ar mišką su vaikais bus aptariama, kaip ten elgtis, kodėl svarbu saugoti tai, kas bendra ar priklauso kitiems. Vertybinė sistema kuriama stebint, rodant gyvus pavyzdžius.
Šeimų bendruomenė – ugdymo šerdis
„Ąžuolynui“ nuo pat pradžių buvo svarbu šeimų bendrystė. Tėvai kviečiami dalyvauti ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip aktyvūs ugdymo proceso dalyviai. Jie raginami kalbėtis, dalintis, augti ir mokytis kartu, kaip kurti tvirtesnį ryšį su vaikais.
– Mes negimėme tobulais tėvais. Bet galime vieni iš kitų mokytis, kaip padėti vaikui augti laimingam, atrasti, kur slypi mūsų stiprybės, – sako J. Gaidienė.
Kvietimas susipažinti
Lietuvoje yra daugiau kaip 30 alternatyvaus ugdymo įstaigų, daugelis jų dirba pagal lauko pedagogikos principus. „Ąžuolynas“ pradės veikti nuo rugsėjo. J. Gaidienė sako, kad tai bus viena nedidelė vaikų grupė. Viliamasi, kad lauko darželis ateityje išaugs į mokyklėlę. Paklausta, ar tai vaikučių tėvams kainuos, ji patvirtino, kad alternatyvios mokyklos gauna dalinį finansavimą ugdymui, bet kol kas nėra finansavimo ūkinėms reikmėms.
– Todėl dalies įnašo turėsime prašyti iš tėvelių. Tik taip ir gyvuoja tokios ugdymo įstaigos, pradėdamos savo veiklą. Jų kūrėjai dažnai paaukoja metus kitus dovanodami save šiai veiklai, dirbdami praktiškai be atlygio. Kitaip sakant, vardan Lietuvos – kad joje augtų motyvuoti, vertybes išpažįstantys žmonės, patriotai.
Susitikimų su tėvais metu aptariami tiek praktiniai, tiek vertybiniai klausimai, kad kiekviena šeima galėtų sąmoningai apsispręsti, ar tai jiems tinkama vieta.
– Lauko darželis netiks kiekvienai šeimai. Bet tikrai yra šeimų, kurios svajoja apie tokį ugdymą. Darome tai vardan mūsų vaikų ateities. Mes visi – jos dalis, – įsitikinusi J. Gaidienė.
Prisimindama alternatyvaus ugdymo pradžią, ji pati susidūrė su iššūkiais: reikėjo palikti smegenyse buvusią sistemą, susiformavusią per daugybę metų, kad mokykloje turi būti būtent taip ir ne kitaip. Reikėjo palikti baimes, su kuriomis susidūrė: „O jei tie mūsų vaikai neišlaikys egzaminų?“ Tada, sako pašnekovė, mąstai: o tai kiek vaikų neišlaiko egzaminų, bet ar dėl to jiems gyvenimas pasibaigia? Ar aš, klausiu dukros, esu bloga mama, jei man mokykloje nesisekė fizika? Esmė gyvenime – atrasti savo duotybes, tobulinti charakterį ir išpildyti pašaukimą, o ne būti „visų galų meistru“.
„Ąžuolyno“ išskirtinumai
Paklaustos, kuo dar „Ąžuolynas“ skirsis nuo kitų ugdymo įstaigų, jo įkūrėjos vardija: vaikas visą dieną bus gryname ore. Bus lavinamas jo kūrybiškumas, vaizduotė ir mąstymas, puoselėjamas unikalumas (jį turi kiekvienas vaikas!). Daug dėmesio bus skiriama ir doros lyderystės bei vertybiniam ugdymui, vadovaujantis krikščioniška pasaulėžiūra. Vaikas visada šalia savęs turės ugdytoją, palankios mokymosi erdvės kūrėją. Jam lydint, bus ugdomas atsakingas požiūris į aplinką, gyvybę, bendruomenę. Tikimasi, kad visi šie dėmenys augins ir vaiką, ir šeimą, tobulins visuomenę.
Komentarai nepriimami.