Energijos vartojimo efektyvumas – vienas pagrindinių rodiklių, nusakančių būsto kokybę ir jo poveikį aplinkai. Kuo aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė, tuo šiltesni, ekonomiškesni ir aplinkai palankesni namai, gyventojams lemiantys mažesnes sąskaitas, sveikesnį mikroklimatą ir didesnį komfortą.
Atnaujintas daugiabutis. APVA nuotrauka
Energinis efektyvumas įvertinamas pagal tai, kiek energijos pastatas sunaudoja pagrindinėms funkcijoms – šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto vandens ruošimui. Lietuvoje taikoma devynių klasių sistema: nuo žemiausios G iki aukščiausios A++. Kuo mažesnės energijos sąnaudos, tuo aukštesnė klasė.
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo padalinio vadovas Julius Vaitkevičius teigia, kad su aukštesne klase siejami ir griežtesni reikalavimai.
„Pavyzdžiui, C klasės pastate pirminės atsinaujinančios energijos dalis šildymui turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc., A+ energinės klasės pastate – jau 40 proc., o A++ klasės – didžiąją dalį suvartojamos šilumos kiekio“, – pasakoja J. Vaitkevičius.
Mažesnė kaina, bet didesnės išlaidos
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojo Vaido Pribušausko, energinė klasė lemia ne tik techninius aspektus, bet ir gyventojų kasdienę patirtį.
„Didelius šilumos nuostolius lemia prasta izoliacija, todėl išauga šildymo sąnaudos. Seniems namams dažnai reikia brangaus remonto, o drėgmė, pelėsis bei skersvėjai blogina mikroklimatą ir kenkia sveikatai. Galiausiai, tokie būstai greičiau nuvertėja, taigi, pradinis sutaupymas ilgainiui virsta finansiniu nuostoliu“, – sako V. Pribušauskas.
Net jei žemesnės klasės būstas kainuoja mažiau, ilgainiui tokio pasirinkimo pasekmės gali tapti našta. Didesnės šildymo sąskaitos, dažnesni remonto darbai ir prastesnė gyvenimo kokybė dažnai kompensuoja pirminę kainos naudą.
Leidžia gyventi patogiau ir tvariau
Kompleksinė daugiabučio renovacija leidžia pagerinti pastato energinį efektyvumą ir pasiekti aukštesnę energinę klasę. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad tokie pokyčiai neapsiriboja vien techniniais sprendimais.
„Renovuotuose daugiabučiuose atnaujinami šilumos mazgai, modernizuojamos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos, todėl šiluma naudojama efektyviau. Tai gerina ne tik mikroklimatą, bet ir oro kokybę patalpose, o kartu – ir gyventojų savijautą. Visi šie sprendimai padeda sumažinti energijos sąnaudas ir išlaidas“, – teigia pašnekovas.
Energijos efektyvumas turi ir platesnį – socioekologinį – poveikį. Kuo mažiau sunaudojama šilumos, tuo mažesnis poveikis aplinkai: į atmosferą patenka mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o gamtiniai ištekliai tausojami. Toks atsakingas požiūris ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
Užs. 882.
Komentarai nepriimami.