„Kaupti būtina“, – įsitikinusi asmeninių finansinių paslaugų vadybininkė Tatjana Plaskoicienė, šioje srityje dirbanti jau du dešimtmečius. Pasak jos, klausimas tik vienas – kokį įrankį tam pasirinkti. O atsakymas prasideda nuo žmogaus poreikių, įsipareigojimų ir tikslų.
Pasak T. Plaskoicienės, gyvybės draudimas išsiskiria tuo, kad sujungia dvi funkcijas – finansinę apsaugą ir ilgalaikį kaupimą.
„Kaupdamas per kitus įrankius, žmogus neturi apsaugos. Atsitikus nelaimei, išlaidas jis gali padengti atsiėmęs sukauptą sumą. O investicinis gyvybės draudimo įrankis padeda taip, kad sukaupti pinigai lieka. Susirgus sunkia liga ar patyrus traumą, išmokama draudimo išmoka, o investicinė dalis toliau dirba ateičiai“, – aiškina ji.
Būtent šis aspektas, asmeninių finansinių paslaugų vadybininkės teigimu, dažnai tampa esminiu argumentu šeimoms, turinčioms paskolų ar mažamečių vaikų.
Rezultatas – ilguoju laikotarpiu
Kalbėdama apie investicinę grąžą, vadybininkė atvira: labai greitų rezultatų tikėtis nereikėtų.
„Trumpuoju periodu investicinės naudos galime nepamatyti ir dėl svyravimų, ir dėl draudimo sutarties kaštų. Bet per ilgą laiką gaunama vidutinė grąžą daug didesnė negu indėlio“, – teigia T. Plaskoicienė.
Indėlis, anot jos, dažnai vilioja paprastumu – pinigus galima bet kada atsiimti. Tačiau ir gyvybės draudimas yra lankstus. Jeigu labai prireikia pinigų, galima paimti dalį sukauptų lėšų neprarandant uždirbto pelno.
Investavimas susijęs su rinkų svyravimais, tačiau jų nereikia bijoti. Didžiausia klaida – panikuoti, pulti keisti fondus, „ką nors daryti“. Investavimas yra ilgalaikis procesas, o kaupiant mažomis sumomis kas mėnesį rizika yra išskaidoma. Rinkų nuosmukiai net gali tapti galimybe.
„Rinkų kritimas yra tarsi juodas išpardavimas: jeigu turi lėšų, geriau įdėti daugiau ir už pigiau nupirkti investicinių vienetų“, – pažymi T. Plaskoicienė.
Paklausta, koks laikotarpis laikomas ilgu, konsultantė nedvejoja.
„Mažiausiai dešimt metų. O kuo investavimo laikotarpis ilgesnis, tuo naudingiau, nes suveikia sudėtinių palūkanų efektas, kai uždirbtas pelnas generuoja papildomas pajamas“, – aiškina ji.
Todėl kaupimą per gyvybės draudimą T. Plaskoicienė vadina ne sprintu, o ilga distancija, kurios metu galima keisti kai kurias sutarties sąlygas, pritaikyti jas pagal savo situaciją.
Lankstumas skirtingais gyvenimo etapais
Jaunas žmogus, neturintis šeimos, dažniau renkasi papildomas apsaugas nuo traumų ar kritinių ligų. Atsiradus šeimai ir paskoloms, didėja mirties rizikos suma. Vėliau, kai vaikai užauga ir paskolos išmokamos, apsaugų poreikis gali sumažėti.
„Jeigu supranti, kad didesnių apsaugų nebereikia, gali turėti tik investicinį įrankį“, – sako konsultantė. Anot jos, dar vienas išskirtinis gyvybės draudimo bruožas yra galimybė nurodyti konkrečius naudos gavėjus.
„Galima įvardyti konkretų žmogų ar kelis žmones, kurie paveldės išmoką. Nebūtina vadovautis bendru paveldėjimo teisės liudijimu. Tai suteikia aiškumo ir leidžia išvengti galimų ginčų“, – tikina T. Plaskoicienė.
Asmeninė patirtis pakeitė požiūrį
T. Plaskoicienės kelias į gyvybės draudimą prasidėjo iškart po ekonomikos studijų, pradėjus dirbti banke, tačiau stipriausias postūmis tęsti darbą šioje srityje buvo asmeninė patirtis. Jos antrajam vaikui, sulaukusiam pusės metų, diagnozavo kritinę ligą. Ši patirtis padėjo dar aiškiau suprasti, kad nelaimės neturi amžiaus cenzo.
Asmeninių finansinių paslaugų vadybininkė pastebi, kad žmonės dažnai susimąsto apie draudimą tik po sukrečiančių įvykių, kai atsiranda sveikatos sutrikimų ar kai artimoje aplinkoje nutinka nelaimė. Ji prisimena atvejį, kai kitą rytą po naktinio apiplėšimo prekybos centre, kuriame tuo metu veikė Tatjanos banko padalinys, visą parą dirbančios vaistinės darbuotoja atbėgo prašyti gyvybės draudimo – žmogui prieš akis tą naktį prabėgo visas gyvenimas. Kitas pavyzdys – verslininkas, ilgai svarstęs dėl draudimo sumos.
„Suskaičiavome, kad jo šeimoms poreikiams reiktų apie 150 tūkst. eurų. Po dviejų savaičių žmogus paskambino ir pasakė, kad jo verslo partneris žuvo darbe. Tada verslininkas suprato, kad apie gyvybės draudimą susimąstė pačiu laiku, o 150 tūkst. eurų suma gali būti ir per maža“, – prisimena T. Plaskoicienė.
Kada pradėti?
„Jeigu grįžčiau 20 metų atgal, pati kaupdama daryčiau dar daugiau“, – šiandien prisipažįsta ji.
Tatjanos manymu, optimalu nuo pat pirmų darbo dienų investavimui skirti apie 10 proc. pajamų. Tuomet, išėję į pensiją, galėtume užsitikrinti 70–80 proc. buvusių pajamų. O didžiausia klaida yra atidėlioti.
„25–30 metų žmonės sako, kad jiems dar ne laikas galvoti apie ateitį. O kada bus laikas? Likus penkeriems metams iki pensijos?“ – retoriškai klausia T. Plaskoicienė.
Anot asmeninių finansinių paslaugų vadybininkės, svarbiausia – pradėti kaupti laiku, kad ir nedidelėmis sumomis. Nes kaupimas per gyvybės draudimą yra ilgos distancijos bėgimas, kuriame laimi tie, kurie startuoja anksčiau ir išlieka nuoseklūs.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti bet kokius finansinius instrumentus ar investicinius produktus. Investavimas yra susijęs su rizika, įskaitant galimą dalies ar visos investuotos sumos praradimą. Ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Prieš priimdami investicinius sprendimus, investuotojai turėtų savarankiškai įvertinti savo finansinę padėtį, rizikos toleranciją bei, esant poreikiui, pasitarti su licencijuotu finansų patarėju.