Nijolė LINIONIENĖ
Paskutinis žiemos mėnuo vasaris ir oficiali pavasario pradžia kultūrinio – pačia plačiausia prasme – vyksmo intensyvumu bei įvairove galėjo patenkinti įvairių skonių bei poreikių, skirtingų socialinių grupių atstovus. Apie vienus renginius rašėme plačiau, kitus – mažiau, kai kas per tą daugumą liko ir nepaminėta. Natūraliai kai kurias temas ir projektus suformavo tradicinės šventės, išskirtinės, minėtinos datos, kurioms tarsi atiduodami duoklę rengėjai vis dėlto surado įdomesnių, patrauklesnių pateikimo būdų ir formų.
Jau tas sielų skambėjimas…
Daug renginių vyko Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose: knygų pristatymai, parodos, filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais ir interaktyvūs renginiai jaunimui. Vasarį ir kovo pradžioje veikusi tautodailininko Sauliaus Tamulio medinių kaukių paroda buvo ne tik fonas 
Užgavėnėms, kurios čia tą dieną buvo įsismarkavusios, bet ir idėjų bankas norintiems pasigaminti savą kaukę… Kovo 8-osios išvakarėse į muzikinę popietę „Tu – moteris – tarsi atversta knyga“ pakvietė senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ ansamblis.
Kovo pradžioje bibliotekos mažojoje salėje pradėjo veikti Suvalkijos socialinės globos namų gyventojų Editos Butkutės ir Juzefo Žilinskio tapybos darbų paroda, kuriuos įkvėpė Marijampolės garbės pilietės, mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės paveikslai… O Kovo 11-osios išvakarėse visuomenei buvo pristatyta šių namų gyventojų poezijos rinktinė „Nešu aš savo meilę Tau“, iliustruota pačių gyventojų tapybos ir kitokios kūrybos darbų reprodukcijomis. Nors knyga išleista anksčiau, tačiau plačiau pristatyta nebuvo. „O kas gali būti svarbiau už Meilę – žmogui, Lietuvai? Ji visko pradžia ir pabaiga, todėl džiaugiamės skirdami šį renginį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui“, – sakė vyr. bibliotekininkė Aušra Rutkauskienė.
Visiems, prisidėjusiems rengiant ir leidžiant knygą, taip pat už šį renginį dėkojo Suvalkijos socialinės globos namų Socialinio darbo padalinio vadovė Vida Labutytė. Apie Lietuvą ir laisvę, žmogų ir meilę dainavo Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Jaunystės aidas“, vadovaujamas Birutės Pavalkienės ir Marijampolės kultūros centro senjorų choras „Bočiai“, vadovaujamas Leono Kisieliausko. Žinoma, skambėjo ir eilės iš šios knygos.
Išmintį spinduliuojantys veidai
Marijampolės kultūros centre kiekvieną dieną vyko patys įvairiausi renginiai – dar ir ne po vieną. Kvietė į mokymus etnokultūra besidominčius, projektuose norinčius dalyvauti. Parodos vyko ne tik tradicinėse erdvėse. II aukšto fojė veikė Ričardo Gruodžio tapybos paroda, kurios paveiksluose – daug Marijampolės vaizdų. O artėjant Kovo 11-ajai buvo galima pasigėrėti įspūdinga „Baltų genčių kostiumų“ fotografijų paroda I aukšto fojė. Šventės išvakarėse čia vyko ypatinga paroda ir ypatingas vakaras. „Išminties dalybos. Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“ – taip vadinasi Gretos Blažės fotografijų paroda, kurioje ji įamžino garbaus amžiaus mūsų žmones. Nuo 78 iki 100 metų – tik tiek sulaukęs galėjai tikėtis patekti į parodą. Tačiau iš tiesų nemažai vyresnių žmonių gana atsargiai žiūrėjo į šį jaunos fotografės sumanymą – aktyvesni buvo tie, kurie dalyvauja kokioje nors veikloje. Tačiau visiems buvo smagu pabendrauti, tad ne tik kadrai, bet ir įdomūs pasakojimai, gyvenimo istorijos yra šio projekto rezultatas. Apie tai renginyje, kuriame dalyvavo ir nuotraukų herojai, pasakojo pati Greta, akcentavusi, kad labai svarbu, jog sukaupta išmintimi ir patirtimi su jaunimu pasidalintų vyresnieji – jų žinios ir patirtis visai kitokia, yra ko pasimokyti ir pasisemti…
Fotosesijos dalyvius ir visus susirinkusius šventės išvakarėse į šį renginį sveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockas ir Kultūros centro direktorė Rima Striaušienė, o dalyvavusieji fotoprojekte buvo apdovanoti. Daina juos sveikino „Lietuvninko“ ansamblis.
Prie kiekvienos nuotraukos – ir senjorų palinkėjimai mums visiems ir Lietuvai. „Didelį tikslą pasiekti lengva tik tada, kai esi ne vienas.“ „Gerai įvaldę technologijas nepamirškime atsigręžti į gamtą, kaimą ir religiją. Visa tai veda žmogų prie gerumo.“ „Linkiu, kad jūsų vaikai ir anūkai neišvažiuotų ir nepaliktų jūsų, kaip kad išvažiavo mūsiškiai kitoms šalims dirbti.“ „Aš labai myliu Lietuvą, ji tokia graži. Linkiu išmokti kasdien tai pastebėti.“
P. S. Daug prasmingų renginių įrašyta kovo ir tolesniuose kultūros įstaigų planuose. Deja, juos, kaip ir mūsų kasdienybę, pakoregavo paskelbta pandemija ir su tuo susiję draudimai bei reikalavimai visoje Lietuvoje. Kol kas – dviem savaitėms, bet tai gali ir užsitęsti. Būkime protingi ir neširskime, radę uždarytas bibliotekos ar kitas duris.
