Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kada įkurtas Vilnius?

Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra.

Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo Merkatoriaus (1512–1594) sudaryto, bet tik po jo mirties 1595 m. Duisburge išleisto „Atlaso“ kopiją (leidinio originalas saugomas JAV Kongreso bibliotekoje). G. Merkatorius laikomas šiuolaikinės kartografijos pradininku, visi jo darbai pasižymėjo kruopštumu ir pateikiamos informacijos patikimumu. „Atlase“ keli puslapiai skirti Lietuvai: pristatoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei tuometis jos žemėlapis, tekste nurodomi Vilniaus įkūrimo metai.
„Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė padalinta į dešimt vaivadijų arba specialių provincijų, sostinė Vilnius, kurį kunigaikštis Gediminas įkūrė 1305 m., įsikūręs prie Vilijos ir Vilnelės upių sankirtos (…)“.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Sprendžiant iš konteksto, darytina prielaida, kad 1305 m. laikytini ne Vilniaus įkūrimo, tačiau jo tapimo LDK sostine metais. Vadinasi, Vilnius tuo laiku jau buvo gana didelis miestas, o įkurtas gerokai anksčiau. Kuo remiantis Gerardas Merkatorius nurodė būtent tokius Vilniaus „įkūrimo“ metus, neaišku, tačiau žinoma, kad leidinio autorius rėmėsi kitų kartografų parengtais žemėlapiais bei informaciją galimai rinko Vatikano archyve. Įdomiausia, kad „Atlase“ nurodyti tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės „įkūrimo“ bei Helvetijos (Šveicarijos) kantonų įstojimo į konfederaciją metai. Pastarosios datos iš esmės atitinka šiuo metu istoriografijoje žinomas datas: pvz., Liucerno kantonas – 1332 m., Cugo – 1352 m. ir t. t. Kitų tuometinių valstybių aprašymuose analogiškos informacijos rasti nepavyko. Darytina prielaida, kad Vilniaus tapimo pagrindiniu LDK miestu data tuo metu buvo gerai žinoma ir užfiksuota iki mūsų dienų neišlikusiuose arba neatrastuose šaltiniuose.

Informacijos apie Vilniaus tapimą LDK sostine 1305 metais galima rasti ir kelių šimtų metų senumo enciklopediniuose bei moksliniuose leidiniuose prancūzų (1725 m.), anglų (1831 m.) ir vokiečių (1839 m.) kalbomis. Tikėtina, kad leidinių sudarytojai rėmėsi patikimais šaltiniais. Vieno iš tekstų vertimas: „Sostinė Vilnius, įsikūręs Vilijos ir Vilnelės upių santakoje. Jo įkūrimas 1305 m. priskiriamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Anksčiau, jo sąjungos su Rusija metu, buvo didžiosios kunigaikštystės sostinė ir suteikė vardą palatinatui (provincijai).“ Atidžiai skaitydami įsitikinsite, kad ir Trakus Gediminas įkūrė tik Vilniui tapus LDK sostine, o ne atvirkščiai, kaip teigiama šiuolaikiniuose veikaluose: „Trakai, kuriuos 1321 m. įkūrė Gediminas, yra dar vienas miestelis, priklausantis Vilniaus valdžiai. Nutolęs per penkias lygas (mylias – ji viduramžiais buvo lygi maždaug 7 km – aut.) į vakarus, Bressale (Bražuolės) ežere, kuris kanalu susisiekia su Vilijos upe.“

Kiek teko bendrauti su profesionaliais istorikais, pastarieji sutinka, kad rasti duomenys įdomūs, tačiau… prieštarauja dabartinėms istorinėms žinioms, kurios teigia, kad Gediminas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo tik 1316 metais. Bet ar tikrai?

Prancūzų kartografas Anri Abrahamas Šatelenas (1684–1743) 1705 m. paskelbė fundamentalią septynių tomų enciklopediją „Atlas Historique“. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas geografijai, leidinyje gausu ir istorinės, etnologinės, politinės bei genealoginės informacijos. IV tome pateiktame Lenkijos ir Lietuvos žemėlapyje atskirose lentelėse surašyti Lenkijos, Teutonų ordino ir Lietuvos valdovai, svarbiausi mūšiai, pavaizduoti vietovių herbai. Chronologinėse lentelėse šalia kitų šalių valdovų visur nurodyti valdymo pradžios metai, prie Lietuvos valdovų – nuo legendinio Palemono iki Algirdo – metai nurodyti tik prie kai kurių: Ringolt (Ringaudas arba Rimgaudas) 1240 m., Mangog (Mindaugas) 1262 m., Stroina (?) 1263 m., Voisalk (Vaišelga) 1264 m., Vatarnus (Švarnas) 1267 m., Viterne (Vytenis) 1279 m. Prie Gedimino nurodyti 1300-ieji metai. Tikėtina, kad autorius rėmėsi kitų istorikų darbais ir, nesant patikimų šaltinių, nepatikrintos informacijos neskelbė.

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta...

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta… Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Istoriko ir poeto Motiejaus Strijkovskio (1547–1593) 1582 m. parašytoje, Karaliaučiuje atspausdintoje pirmoje Lietuvos istorijoje „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ yra žinių, kad 1311 m. kryžiuočiai buvo apsupę Lietuvos Medininkus, nutolusius nuo Vilniaus per 4 mylias, o 1315 metais miręs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis buvo sudegintas Vilniuje ant aukuro ir ten palaidotas. Šioje kronikoje M. Strijkovskis taip pat rašo, kad Gediminas 1321 metais Senuosiuose Trakuose ir Vilniuje pastatė medines pilis, o 1322 metais Vilnius jau buvo didelis miestas…
Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas (1793–1864), ilgus metus dirbęs Rygos bei Peterburgo archyvuose ir mokėjęs 10 kalbų, 1845 m. išleistame kūrinyje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų, žemaičių“, aprašydamas pagoniškas šventyklas rėmėsi neįvardintais senovės raštais ir minėjo kunigaikščio Gereimanto (Skirmanto) 1265 m. Vilniuje įkurtą šventyklą Perkūno garbei. Ir ne šiaip sau aprašė – nurodė jos vietą, tikslius matmenis (aukštį, plotį), aukuro dydį, papuošimus ir kitas smulkmenas. Remdamasis gudų kunigu Mitrofanu iš Pinsko, S. Daukantas rašė, kad kunigaikštis Gereimantas, ketindamas statyti šventyklą savo tėvo Šventaragio garbei, 1263 m. siuntė pasiuntinius į Rusnės arba Panemunio šventyklas, norėdamas pasiteirauti dėl Vilniaus šventyklos įrengimo. Mini S. Daukantas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiškus popiežiui ir Teutonų ordino pilims bei tai, kad Lietuvą valdant Vyteniui 1300 metais Vilniuje gudai turėjo dvi prekyvietes, o 1320 metais savo prekyvietę Vilniuje jau turėjo ir žydai…

Lietuvos istorijos, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas Teodoras Narbutas (1784–1864) Sankt Peterburge leistame žurnale „Šiaurinis archyvas“ 1822 m. paskelbė eilę straipsnių apie Lietuvos istoriją. Viename iš jų, skirtame lietuvių prekybai su rusais senovėje, teigiama, kad Vilniuje nuo senų laikų buvo rusų prekyvietė, tačiau 1306 m. kilus kivirčui religiniu pagrindu vietiniai gyventojai prekyvietę apiplėšė ir sunaikino. 1315 metais kunigaikštis ją atstatė ir nuo to laiko Vilniuje jau buvo dvi prekyvietės ir dveji maldos namai. Trečią prekyvietę Vilniuje 1326 metais įsteigė žydai.
Kitame straipsnyje T. Narbutas aprašė ir senovinę Dzeuso (Perkūno) šventyklą Vilniuje. Tekste teigiama, kad kunigaikštis Šventaragis 1282 metais siuntė pasiuntinius į Žemaitiją pas Nemuno orakulą, norėdamas sužinoti būsimos šventyklos likimą, o Šventaragio sūnus kunigaikštis Gereimundas (Skirmantas) 1285 metais pastatė šią šventyklą. Žurnale teigiama, kad straipsniai parengti 1808 m. Rėvelyje (Taline), remiantis vokiečių istoriniais užrašais, kurie buvo išversti iš lotynų kalba parašyto, bet neišlikusio Lietuvos Rotondos metraščio bei Mitrofano iš Pinsko metraščiu.
T. Narbuto 1856 m. paskelbtame Teutonų ordino diplomato, grafo Konrado Kyburgo dienoraštyje (kai kurie istorikai abejoja jo autentiškumu) pasakojama apie jo kelionę 1397 m. pas Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Dienoraštyje pateikiama daug žinių apie tuometį Vilnių bei pasakojama, kad vyriausias žynys Lizdeika patarė kunigaikščiui Gediminui atstatyti (o ne pastatyti) Vilnių bei perkelti į jį sostinę. Gerokai anksčiau šioje vietoje jau būta gyvenvietės, o XII a. buvo pastatyta šventykla Perkūno garbei.

Lietuvių kultūros, archeologijos, etnografijos ir istorijos žinovo Adomo Honorio Kirkoro (1818–1886) veikaluose galima rasti žinių, kad jau XII a. pradžioje Vilnius buvo gyvenvietė su medine tvirtove, apsupta neįžengiamų miškų. Pasak jo, Vilniaus egzistavimo pėdsakai aptinkami 1270–1272 m. lenkiškuose metraščiuose, kuriuose teigiama, kad Lietuvos kunigaikštis Šventaragis prie Vilnelės ir Vilijos žiočių kalnų apsuptame ir senoviniu ąžuolynu apaugusiame slėnyje dievo Perkūno garbei pastatė šventos ugnies altorių, kuris buvo skirtas kunigaikščių kūnams deginti. Metraščiuose teigiama, kad Šventaragio sūnus Gereimantas (Skirmantas) šioje vietoje sudegino savo tėvo kūną.

Bychovco kronikoje rašoma, kad Traidenio (Lietuvos didysis kunigaikštis ~ 1268–1282 m.) brolis Alšis, perėjęs Vilijos upę, mylios atstumu nuo Vilijos ir Vilnelės santakos aptikęs gražų kalną priešais Rokantiškes ir toje vietoje įkūręs miestą, kurį pavadino savo vardu – Alšėnais.

Vilniaus vardas minimas ir Bychovco kronikos bei Voskresensko metraščio dalyse, skirtose pirmiesiems Lietuvos valdovams: „6637 (1129 m.) vasarą prieš Polocko kunigaikščius Rogvolodovičius surengė žygį didysis kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius Monomachas. Jis užėmė Polocką, o Rogvolodovičiai pabėgo į Cargradą (Konstantinopolį). Lietuva tuo metu mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams, o valdė ją vietiniai etmonai: miestai Lietuvoje, kuriuos dabar valdo karalius (LDK valdovas), seniau įvairiais laikotarpiais priklausė Kijevo, Černigovo, Smolensko ir Polocko kunigaikščiams. Nuo to laiko Vilnius prisidėjo prie duoklės Vengrijos karaliui, mokant išpirką už didįjį kunigaikštį Mstislavą Vladimirovičių, vilniečiai pakvietė iš Cargrado (Konstantinopolio) Polocko kunigaikščio Rostislavo Rogvolodovičiaus sūnus (…). Šioje dokumento ištraukoje svarbiausia – Vilniaus paminėjimas 1129 metų įvykių kontekste. Vilnius 1129 metų įvykių fone minimas ir Vokietijos bei Anglijos mokslininkų draugijos 1774 m. išleistame pasaulio istorijos leidinyje. Knygoje iš esmės atkartojamos senųjų metraščių dalys, skirtos pirmiesiems Lietuvos valdovams.
XVI a. pradžioje sudarytoje Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kronikoje Vilnius pirmą kartą paminėtas 1263 m. įvykių kontekste, aprašant Naugardo (Naugarduko) ir Podlesko (Palenkės) kunigaikščio Mikgailos (Mingailos) valdas.

Kai kurie Lietuvos istorijos tyrinėtojai teigia, kad ankstyviausias Vilniaus paminėjimas sietinas su IX a. anglų epu „Widsith“ („Keliauninkas“), kuriame minimi Wiolane (Veliuona?) ir Wylna (Vilnius?), tačiau, nesant papildomų duomenų, tokia prielaida labiau hipotetinė.

Apibendrinant derėtų priminti, kad Gedimino laiškų originalai neišlikę, yra tik jų kopijos. Neišlikę ir senųjų metraščių bei kronikų originalai, o tik gerokai vėlesnių metų nuorašai, kurie amžių bėgyje kelis, o gal ir keliolika kartų buvo perrašyti, taisyti bei papildyti.

Istoriją žymiai įdomiau tyrinėti, kai abejoji vadovėliuose pateiktais „faktais“. Lietuvos valstybės archyvuose, kurie šiemet švenčia savo veiklos 100-metį, yra sukaupta per 115 tiesinių kilometrų dokumentų – sudėjus bylas viena greta kitos, galima būtų išdėlioti grandinę pajūryje nuo Lietuvos Nidos iki Papės miestelio Latvijoje. Vien Lietuvos valstybės istorijos archyve, kuriame didžiausia tikimybė rasti dar niekur neskelbtų, bet svarbių tiek Vilniaus, tiek ir visos Lietuvos istorijai dokumentų, sukaupta per 1,3 milijono apskaitos vienetų. Nemaža dalis šių dokumentų iki šiol dar netyrinėta.

Valstybės archyvuose sukaupti dokumentai laukia Jūsų, kol juos atversite.

Iki pasimatymo archyve!

Edmundas BAREIŠA
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo direktorius

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE

    2022-07-04STUDIJUOK ALYTAUS KOLEGIJOJE
    Alytaus kolegijos studentams – naujos galimybių erdvės Aly­taus ko­le­gi­ja – šiuolaikiška ir socialiniai atsakinga Pietų Lietuvoje aukštoji mokykla, kurioje realizuojama 14 inovatyvių studijų programų dėstomų lietuvių ir anglų kalbomis. 2022 metais kolegija paminėjo savo veiklos 22 metų, o kaip institucija – 62 metų sukaktis. Tačiau institucija nesensta: keičiasi kartos, studentai ir absolventai, kursų dalyviai, akademinis personalas, statusas; institucija išlieka jauna, aktyvi, nuolat atsinaujinanti, ieškanti inovatyvių kelių ir sprendimų iššūkių bei pokyčių dešimtmečiuose. 2022 m. Alytaus kolegija baigė įgyvendinti ES projektą „Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra“, kurio vertė 600 tūkst. Eur. Projekto metu atnaujinta kolegijos studijų infrastruktūra, įrengtos daugiafunkcinės laboratorijos bei ...
  • Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai

    2022-07-02Puiki galvos trinkimo priemonė – sausi šampūnai
    Tikriausiai teko girdėti apie sausą šampūnų? Jį išbandžiusieji sako, jog tai puiki alternatyva įprastam galvos trinkimui. Sausi šampūnai išties gali tapti puikiu būdu atsigaivinti, kai nėra sąlygų įprastai išplauti plaukus. Ši priemonė, be abejonės, kaip ir visos kitos, turi savo privalumus ir trūkumus. Šiek tiek plačiau apie juos. Sausų šampūnų privalumai Galima išskirti tokius šio produkto privalumus: ● Sutaupysite laiko, nes plaukų atgaivinimas sausu šampūnu trunka tik 5 minutes.● Puikiai tinka plonų plaukų savininkams, nes jis suteikia plaukams tūrį. Taip nutinka todėl, jog sumažinamas aliejaus kiekis, kurio gauna plaukai naudojant įprastą šampūną.● Dėl tos pačios priežasties tinka ir riebiems plaukams, kuriems aliejų kiekio ...
  • Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė

    2022-06-30Marijampolėje, investavus 1,23 mln. Eur, atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė
    Aktyviai rekonstrukcijos ir plėtros planus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį atidarė atnaujintą parduotuvę Marijampolėje, adresu Vilkaviškio g. 72a. Investicijos į „Iki“ parduotuvės atnaujinimą siekia 1,23 mln. eurų. Ši „Iki“ parduotuvė įrengta pagal naujausius įmonės standartus, o daugiausia dėmesio rekonstrukcijos metu buvo skirta sprendimams, padedantiems užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį. „Siekiame būti arti savo pirkėjų ir suteikti jiems galimybę greitai ir patogiai apsipirkti netoli namų, todėl nuolat atnaujiname „Iki“ parduotuves. Norėdami užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, daug dėmesio skiriame asortimento formavimui, kad gyventojai turėtų gausų visų kategorijų prekių ir produktų pasirinkimą, taip pat diegiame ir technologinius sprendimus“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ ...
  • Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?

    2022-06-29Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?
    Nors gana dažnai manoma, kad organizmas ima stokoti vitaminų tik šaltuoju metų laiku, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Organizmas gali pajusti vitaminų stygių bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu taip pat labai svarbu pasirūpinti būtiniausių vitaminų atsargomis. Jei jų gausite su maistu, įvairių maisto papildų gali nė neprireikti, taigi, pasidomėkime, kokias vitaminų atsargas vertėtų papildyti jau dabar, ir kokiuose produktuose jų galime rasti. Vitaminas A: apsauga nuo saulės ir akių stiprinimas Vitaminas A yra labai svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir aštrios regos palaikymui. Vitamino A atsargas ypatingai svarbu papildyti dar vasaros laikotarpiu, nes tuomet rudenį neteks susidurti su šio vitamino trūkumo ...
  • Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?

    2022-06-29Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?
    Vyriški laikrodžiai ir toliau išlieka populiariais dėl savo universalumo ir stilingumo. Sužinokite, kokį laikrodį rinktis šį sezoną! Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną? Kokybiškas vyriškas laikrodis yra nepakeičiamas aksesuaras daugeliui dėl savo stilingumo, naudingumo ir funkcionalumo! Tinkamai parinktą laikrodį tikrai norėsite su savimi turėti daugybę metų, todėl svarbu išsirinkti geriausią variantą ir įsitikinti, kad jo stilius jums ir tiks, ir patiks! Žinoma, visada naudinga peržvelgti pagrindines vyriškų laikrodžių tendencijas ir sužinoti, kokio tipo laikrodžiai yra madingiausi šiuo metu. Jeigu planuojate rinktis naują laikrodį, skaitykite toliau ir pasiruoškite atrodyti stilingai kiekvieną dieną! Kokį laikrodį su metaliniu dirželiu rinktis? Vienu iš populiariausių variantų ir toliau išlieka ...
  • Sūduvos VVG įgyvendino projektų už daugiau kaip milijoną eurų

    2022-06-29Sūduvos VVG įgyvendino projektų  už daugiau kaip milijoną eurų
    Sūduvos vietos veiklos grupės (VVG) teritorijoje, kuri apima Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškąją teritoriją ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūniją, jau 2002 metų pradžioje buvo įregistruotos pirmosios kaimo bendruomeninės organizacijos Plutiškėse, Bebruliškėje, Antanave ir Jūrės kaime. Dar po metų čia jau veikė 12 bendruomeninių organizacijų. Svarbiausia – kolektyvo branduolys Nuo 2009 metų VVG dirbanti, o šiuo metu ir organizacijai vadovaujanti Kristina Mačiokienė galėtų įvardinti daugybę per tą laiką nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, bet svarbiausia, pasak jos – tai žmonės, kolektyvas, branduolys, su kuriais petys petin tuos metus dirbta ir siekta pačių geriausių rezultatų. – Mes patys labai daug mokėmės, nes pradžia buvo tikrai neleng­va, su ...
  • ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

    2022-06-29ES fondų parama gerokai pakeitė  ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus
    Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones. Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, ...
  • Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti

    2022-06-29Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti
    Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE. – Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui? – Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos prob­lemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus. – Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais? – Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 ...
  • Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?

    2022-06-27Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?
    Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui? Įrenginėjant vaiko kambarį yra svarbu, kokie vaikiški baldai jame stovės, o svarbiausias būtinumas jūsų vaiko kambaryje yra lova: vieta, kurioje jūsų vaikas miegodamas jausis patogiai. Nors galėtumėte tiesiog nusipirkti standartinę lovą, geresnis pasirinkimas būtų pasirinkti lovą, pritaikytą jų pageidavimams ir ką nors ypatingo, kas jiems patinka, tarkim su tam tikrais personažais. Įsitikinkite, kad jų lova yra minkšta ir patraukli, nes tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis ant patogios ir jaukios lovos, net ir tada, kai nemiega. Veiklos kampelis Žaidimui skirta zona padės jūsų vaikui išmokti išlikti tvarkingam, kartu suprasdama laiko ir erdvės skirstymo svarbą. Tai taip pat padės ...
  • „Atminties raštai“ niekada nesibaigs…

    2022-06-25„Atminties raštai“  niekada nesibaigs...
    Kaip jau esame rašę, birželis Marijampolės kultūros centre, be kitų veiklų, išsiskiria ir ryškiais tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ akcentais. Kraštiečio – mokslininko ir menininko iš JAV Audriaus Plioplio – viešnagė buvo vienas jų, nes, kaip ir pernai, tai buvo ne tik malonus pasibuvimas, bet ir intensyvus darbas. Jo sumanyta meninė akmenų instaliacija prie Varnupių piliakalnio šiemet įgavo naujų prasmių ir spalvų. Pernai birželį čia tikrąja prasme buvo padėti pirmieji akmenys (ne vienas ir abejojo, ar tai tik nebus vienkartinis reikalas). Šiemet idėjos autorius pamatė, kad per metus buvo tikrai intensyviai dirbta: akmenų tiek, kiek ir turėjo būti, sudėlioti jie pagal ...
  • Pavakarė Zomčinėje – vasarai laiminant

    2022-06-25Pavakarė Zomčinėje –  vasarai laiminant
    Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs… Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. ...
  • Spaudos fotografijose – mūsų gyvenimas

    2022-06-25Spaudos fotografijose –  mūsų gyvenimas
    Visą mėnesį Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2021“. Šios parodos bibliotekoje jau tradicinės, kasmet marijampoliečiai turi progą susipažinti su geriausiais šalies spaudos fotografų darbais. Ši ekspozicija leido mėgautis geriausiomis spaudos žurnalistų profesionalų fotografijomis, kuriose užfiksuoti 2020-ieji – išskirtiniai, su visais mus ištikusiais sunkumais ir džiaugsmais. Kadangi nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atidarymo nebuvo, bibliotekos lankytojai buvo kviečiami į tradicinės konkursinės parodos uždarymą, kur išgirdo įdomių faktų bei komentarų apie tai, kas eksponuojama. Kodėl nugalėjo ir buvo paskelbtos geriausiomis būtent tos fotografijos? Kaip sakė viešnia ir naujoji parodos globėja – Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė ...
  • Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?

    2022-06-25Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?
    Daugiabučių modernizacijos laukia pokyčiai – planuojama, kad ateityje valstybės parama jų atnaujinimui bus diferencijuojama, vis daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei ir pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Šiuo metu 30 proc. siekianti valstybės parama skiriama daugiabučiams, kurie po modernizacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Deja, bet ateityje tokio dydžio paramos galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio atnaujinimo metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių. „Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę ...
  • 2022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė

    2022-06-222022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė
    Angelė (Anelė) Senkutė, Andriaus, g. 1921 m. Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tursučių kaime. Gailestingoji seselė. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1943 m. baigė Karmelitų gailestingųjų seserų mokyklą Kaune. Dirbo Marijampolės ligoninės chirurginiame skyriuje gailestingąja sesele. 1944 m. rudenį įsitraukė į antisovietinį partizaninį karą. Senkutė buvo partizanų ryšininkė, vėliau rėmėja. Tiekė partizanams medikamentus, tvarsliavą, padėjo kautynėse sunkiai sužeistiems ir NKVD darbuotojų į Marijampolės ligoninę atvežtiems operuoti partizanams, keletui jų padėjo iš ligoninės pabėgti. Buvo saugumo sekama, pasitraukė į pogrindį. Nuo 1945 m. gegužės mėn. įsijungė į partizanų gretas, prisidengė slapyvardžiais Aušrelė, Danutė. 1945 m. gruodžio 29 d. buvo suimta ir įkalinta. 1946 ...
  • Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija

    2022-06-22Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija
    Svarstote apie daugiabučio renovaciją, visgi norėtumėte daugiau sužinoti apie kitų daugiabučių pasiektus sutaupymus? APVA primena, jog šią ir kitą aktualią informaciją apie baigtus ar įgyvendinamus modernizacijos projektus galite rasti interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuriuo gali naudotis mūsų tikslinė auditorija – nuo renovuotinų daugiabučių gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – ir gauti visą naujausią bei aktualiausią informaciją apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Žemėlapyje pateikiami įvairūs renovacijos įgyvendinimo pjūviai – juos leidžia nagrinėti įvairūs įdiegti filtrai – atskirų projektų eiga, rezultatai, pasiekti energijos sutaupymai ir kita aktuali informacija“, – teigia APVA ...
  • ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams

    2022-06-22ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams
    Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kurtas ALNSIS – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, naudojant palydovinius duomenis. „Ši nauja monitoringo sistema atneš įvairiapusės naudos: NMA specialistams reikės mažiau lankytis ūkiuose, o ...
  • Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas

    2022-06-22Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas
       

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.