Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kada įkurtas Vilnius?

Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra.

Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo Merkatoriaus (1512–1594) sudaryto, bet tik po jo mirties 1595 m. Duisburge išleisto „Atlaso“ kopiją (leidinio originalas saugomas JAV Kongreso bibliotekoje). G. Merkatorius laikomas šiuolaikinės kartografijos pradininku, visi jo darbai pasižymėjo kruopštumu ir pateikiamos informacijos patikimumu. „Atlase“ keli puslapiai skirti Lietuvai: pristatoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei tuometis jos žemėlapis, tekste nurodomi Vilniaus įkūrimo metai.
„Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė padalinta į dešimt vaivadijų arba specialių provincijų, sostinė Vilnius, kurį kunigaikštis Gediminas įkūrė 1305 m., įsikūręs prie Vilijos ir Vilnelės upių sankirtos (…)“.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Teksto iš G. Merkatoriaus „Atlaso“ fragmentas, kur nurodomi 1305-ieji, kaip Vilniaus įkūrimo metai.

Sprendžiant iš konteksto, darytina prielaida, kad 1305 m. laikytini ne Vilniaus įkūrimo, tačiau jo tapimo LDK sostine metais. Vadinasi, Vilnius tuo laiku jau buvo gana didelis miestas, o įkurtas gerokai anksčiau. Kuo remiantis Gerardas Merkatorius nurodė būtent tokius Vilniaus „įkūrimo“ metus, neaišku, tačiau žinoma, kad leidinio autorius rėmėsi kitų kartografų parengtais žemėlapiais bei informaciją galimai rinko Vatikano archyve. Įdomiausia, kad „Atlase“ nurodyti tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės „įkūrimo“ bei Helvetijos (Šveicarijos) kantonų įstojimo į konfederaciją metai. Pastarosios datos iš esmės atitinka šiuo metu istoriografijoje žinomas datas: pvz., Liucerno kantonas – 1332 m., Cugo – 1352 m. ir t. t. Kitų tuometinių valstybių aprašymuose analogiškos informacijos rasti nepavyko. Darytina prielaida, kad Vilniaus tapimo pagrindiniu LDK miestu data tuo metu buvo gerai žinoma ir užfiksuota iki mūsų dienų neišlikusiuose arba neatrastuose šaltiniuose.

Informacijos apie Vilniaus tapimą LDK sostine 1305 metais galima rasti ir kelių šimtų metų senumo enciklopediniuose bei moksliniuose leidiniuose prancūzų (1725 m.), anglų (1831 m.) ir vokiečių (1839 m.) kalbomis. Tikėtina, kad leidinių sudarytojai rėmėsi patikimais šaltiniais. Vieno iš tekstų vertimas: „Sostinė Vilnius, įsikūręs Vilijos ir Vilnelės upių santakoje. Jo įkūrimas 1305 m. priskiriamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Anksčiau, jo sąjungos su Rusija metu, buvo didžiosios kunigaikštystės sostinė ir suteikė vardą palatinatui (provincijai).“ Atidžiai skaitydami įsitikinsite, kad ir Trakus Gediminas įkūrė tik Vilniui tapus LDK sostine, o ne atvirkščiai, kaip teigiama šiuolaikiniuose veikaluose: „Trakai, kuriuos 1321 m. įkūrė Gediminas, yra dar vienas miestelis, priklausantis Vilniaus valdžiai. Nutolęs per penkias lygas (mylias – ji viduramžiais buvo lygi maždaug 7 km – aut.) į vakarus, Bressale (Bražuolės) ežere, kuris kanalu susisiekia su Vilijos upe.“

Kiek teko bendrauti su profesionaliais istorikais, pastarieji sutinka, kad rasti duomenys įdomūs, tačiau… prieštarauja dabartinėms istorinėms žinioms, kurios teigia, kad Gediminas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo tik 1316 metais. Bet ar tikrai?

Prancūzų kartografas Anri Abrahamas Šatelenas (1684–1743) 1705 m. paskelbė fundamentalią septynių tomų enciklopediją „Atlas Historique“. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas geografijai, leidinyje gausu ir istorinės, etnologinės, politinės bei genealoginės informacijos. IV tome pateiktame Lenkijos ir Lietuvos žemėlapyje atskirose lentelėse surašyti Lenkijos, Teutonų ordino ir Lietuvos valdovai, svarbiausi mūšiai, pavaizduoti vietovių herbai. Chronologinėse lentelėse šalia kitų šalių valdovų visur nurodyti valdymo pradžios metai, prie Lietuvos valdovų – nuo legendinio Palemono iki Algirdo – metai nurodyti tik prie kai kurių: Ringolt (Ringaudas arba Rimgaudas) 1240 m., Mangog (Mindaugas) 1262 m., Stroina (?) 1263 m., Voisalk (Vaišelga) 1264 m., Vatarnus (Švarnas) 1267 m., Viterne (Vytenis) 1279 m. Prie Gedimino nurodyti 1300-ieji metai. Tikėtina, kad autorius rėmėsi kitų istorikų darbais ir, nesant patikimų šaltinių, nepatikrintos informacijos neskelbė.

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta...

Nemaža dalis archyvuose esančių dokumentų dar netyrinėta… Nuotraukos iš autoriaus archyvo

Istoriko ir poeto Motiejaus Strijkovskio (1547–1593) 1582 m. parašytoje, Karaliaučiuje atspausdintoje pirmoje Lietuvos istorijoje „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ yra žinių, kad 1311 m. kryžiuočiai buvo apsupę Lietuvos Medininkus, nutolusius nuo Vilniaus per 4 mylias, o 1315 metais miręs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis buvo sudegintas Vilniuje ant aukuro ir ten palaidotas. Šioje kronikoje M. Strijkovskis taip pat rašo, kad Gediminas 1321 metais Senuosiuose Trakuose ir Vilniuje pastatė medines pilis, o 1322 metais Vilnius jau buvo didelis miestas…
Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas (1793–1864), ilgus metus dirbęs Rygos bei Peterburgo archyvuose ir mokėjęs 10 kalbų, 1845 m. išleistame kūrinyje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų, žemaičių“, aprašydamas pagoniškas šventyklas rėmėsi neįvardintais senovės raštais ir minėjo kunigaikščio Gereimanto (Skirmanto) 1265 m. Vilniuje įkurtą šventyklą Perkūno garbei. Ir ne šiaip sau aprašė – nurodė jos vietą, tikslius matmenis (aukštį, plotį), aukuro dydį, papuošimus ir kitas smulkmenas. Remdamasis gudų kunigu Mitrofanu iš Pinsko, S. Daukantas rašė, kad kunigaikštis Gereimantas, ketindamas statyti šventyklą savo tėvo Šventaragio garbei, 1263 m. siuntė pasiuntinius į Rusnės arba Panemunio šventyklas, norėdamas pasiteirauti dėl Vilniaus šventyklos įrengimo. Mini S. Daukantas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiškus popiežiui ir Teutonų ordino pilims bei tai, kad Lietuvą valdant Vyteniui 1300 metais Vilniuje gudai turėjo dvi prekyvietes, o 1320 metais savo prekyvietę Vilniuje jau turėjo ir žydai…

Lietuvos istorijos, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas Teodoras Narbutas (1784–1864) Sankt Peterburge leistame žurnale „Šiaurinis archyvas“ 1822 m. paskelbė eilę straipsnių apie Lietuvos istoriją. Viename iš jų, skirtame lietuvių prekybai su rusais senovėje, teigiama, kad Vilniuje nuo senų laikų buvo rusų prekyvietė, tačiau 1306 m. kilus kivirčui religiniu pagrindu vietiniai gyventojai prekyvietę apiplėšė ir sunaikino. 1315 metais kunigaikštis ją atstatė ir nuo to laiko Vilniuje jau buvo dvi prekyvietės ir dveji maldos namai. Trečią prekyvietę Vilniuje 1326 metais įsteigė žydai.
Kitame straipsnyje T. Narbutas aprašė ir senovinę Dzeuso (Perkūno) šventyklą Vilniuje. Tekste teigiama, kad kunigaikštis Šventaragis 1282 metais siuntė pasiuntinius į Žemaitiją pas Nemuno orakulą, norėdamas sužinoti būsimos šventyklos likimą, o Šventaragio sūnus kunigaikštis Gereimundas (Skirmantas) 1285 metais pastatė šią šventyklą. Žurnale teigiama, kad straipsniai parengti 1808 m. Rėvelyje (Taline), remiantis vokiečių istoriniais užrašais, kurie buvo išversti iš lotynų kalba parašyto, bet neišlikusio Lietuvos Rotondos metraščio bei Mitrofano iš Pinsko metraščiu.
T. Narbuto 1856 m. paskelbtame Teutonų ordino diplomato, grafo Konrado Kyburgo dienoraštyje (kai kurie istorikai abejoja jo autentiškumu) pasakojama apie jo kelionę 1397 m. pas Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Dienoraštyje pateikiama daug žinių apie tuometį Vilnių bei pasakojama, kad vyriausias žynys Lizdeika patarė kunigaikščiui Gediminui atstatyti (o ne pastatyti) Vilnių bei perkelti į jį sostinę. Gerokai anksčiau šioje vietoje jau būta gyvenvietės, o XII a. buvo pastatyta šventykla Perkūno garbei.

Lietuvių kultūros, archeologijos, etnografijos ir istorijos žinovo Adomo Honorio Kirkoro (1818–1886) veikaluose galima rasti žinių, kad jau XII a. pradžioje Vilnius buvo gyvenvietė su medine tvirtove, apsupta neįžengiamų miškų. Pasak jo, Vilniaus egzistavimo pėdsakai aptinkami 1270–1272 m. lenkiškuose metraščiuose, kuriuose teigiama, kad Lietuvos kunigaikštis Šventaragis prie Vilnelės ir Vilijos žiočių kalnų apsuptame ir senoviniu ąžuolynu apaugusiame slėnyje dievo Perkūno garbei pastatė šventos ugnies altorių, kuris buvo skirtas kunigaikščių kūnams deginti. Metraščiuose teigiama, kad Šventaragio sūnus Gereimantas (Skirmantas) šioje vietoje sudegino savo tėvo kūną.

Bychovco kronikoje rašoma, kad Traidenio (Lietuvos didysis kunigaikštis ~ 1268–1282 m.) brolis Alšis, perėjęs Vilijos upę, mylios atstumu nuo Vilijos ir Vilnelės santakos aptikęs gražų kalną priešais Rokantiškes ir toje vietoje įkūręs miestą, kurį pavadino savo vardu – Alšėnais.

Vilniaus vardas minimas ir Bychovco kronikos bei Voskresensko metraščio dalyse, skirtose pirmiesiems Lietuvos valdovams: „6637 (1129 m.) vasarą prieš Polocko kunigaikščius Rogvolodovičius surengė žygį didysis kunigaikštis Mstislavas Vladimirovičius Monomachas. Jis užėmė Polocką, o Rogvolodovičiai pabėgo į Cargradą (Konstantinopolį). Lietuva tuo metu mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams, o valdė ją vietiniai etmonai: miestai Lietuvoje, kuriuos dabar valdo karalius (LDK valdovas), seniau įvairiais laikotarpiais priklausė Kijevo, Černigovo, Smolensko ir Polocko kunigaikščiams. Nuo to laiko Vilnius prisidėjo prie duoklės Vengrijos karaliui, mokant išpirką už didįjį kunigaikštį Mstislavą Vladimirovičių, vilniečiai pakvietė iš Cargrado (Konstantinopolio) Polocko kunigaikščio Rostislavo Rogvolodovičiaus sūnus (…). Šioje dokumento ištraukoje svarbiausia – Vilniaus paminėjimas 1129 metų įvykių kontekste. Vilnius 1129 metų įvykių fone minimas ir Vokietijos bei Anglijos mokslininkų draugijos 1774 m. išleistame pasaulio istorijos leidinyje. Knygoje iš esmės atkartojamos senųjų metraščių dalys, skirtos pirmiesiems Lietuvos valdovams.
XVI a. pradžioje sudarytoje Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kronikoje Vilnius pirmą kartą paminėtas 1263 m. įvykių kontekste, aprašant Naugardo (Naugarduko) ir Podlesko (Palenkės) kunigaikščio Mikgailos (Mingailos) valdas.

Kai kurie Lietuvos istorijos tyrinėtojai teigia, kad ankstyviausias Vilniaus paminėjimas sietinas su IX a. anglų epu „Widsith“ („Keliauninkas“), kuriame minimi Wiolane (Veliuona?) ir Wylna (Vilnius?), tačiau, nesant papildomų duomenų, tokia prielaida labiau hipotetinė.

Apibendrinant derėtų priminti, kad Gedimino laiškų originalai neišlikę, yra tik jų kopijos. Neišlikę ir senųjų metraščių bei kronikų originalai, o tik gerokai vėlesnių metų nuorašai, kurie amžių bėgyje kelis, o gal ir keliolika kartų buvo perrašyti, taisyti bei papildyti.

Istoriją žymiai įdomiau tyrinėti, kai abejoji vadovėliuose pateiktais „faktais“. Lietuvos valstybės archyvuose, kurie šiemet švenčia savo veiklos 100-metį, yra sukaupta per 115 tiesinių kilometrų dokumentų – sudėjus bylas viena greta kitos, galima būtų išdėlioti grandinę pajūryje nuo Lietuvos Nidos iki Papės miestelio Latvijoje. Vien Lietuvos valstybės istorijos archyve, kuriame didžiausia tikimybė rasti dar niekur neskelbtų, bet svarbių tiek Vilniaus, tiek ir visos Lietuvos istorijai dokumentų, sukaupta per 1,3 milijono apskaitos vienetų. Nemaža dalis šių dokumentų iki šiol dar netyrinėta.

Valstybės archyvuose sukaupti dokumentai laukia Jūsų, kol juos atversite.

Iki pasimatymo archyve!

Edmundas BAREIŠA
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo direktorius

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...
  • Marijampolės kolegija minėjo 20-metį

    2021-11-26Marijampolės kolegija minėjo 20-metį
    Jubiliejus – tai proga prisiminti, padėkoti, nusilenkti. Trečiadienį tokią progą turėjo Marijampolės kolegijos bendruomenė, minėdama kolegijos 20-metį. Tradiciškai pasigirdo svarstymų, ar tai daug, ar mažai – 20 metų. Kaip institucijai tai nėra didelis amžius. Visgi tuos metus dar prisimena daugelis, daug yra žmonių, kurie gali pasidalinti atsiminimais, įspūdžiais apie tai, kaip kolegija kūrėsi ir vystėsi. Kolegija visais šiais metais įgyvendino įvairias šventines iniciatyvas, skirtas jubiliejui. Marijampolės kultūros centre trečiadienį buvo atidaryta fotografijų, įamžinusių kolegijos dešimtmečius, paroda „20-mečio istorija atminty ir vilty“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios, skirtos pagerbti ir prisiminti kolegijos bendruomenės narius. Iškilmingą renginį „Praeitis atvira ateičiai“ kultūros centro ...
  • Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?

    2021-11-26Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?
    Norite sutaupyti pinigų perkant vaikiškus drabužius? Vaikiškiems drabužiams galite išleisti netgi daugiau nei perkant suaugusiųjų drabužius. Ką daryti ir kaip sutaupyti? Štai keletas patarimų praktiškoms mamoms! 1. Pirkite klasikinius drabužius Pirkite klasikinius pagrindus – tai patarimas, kurį perskaitysite kiekviename mados žurnale nuo „Vogue“, „Elle“ iki „Grazia“. Ir šią taisyklę lygiai taip pat galime pritaikyti vaikų drabužiams. Džinsai, chinos, pagrindiniai marškinėliai ir megztiniai taps pagrindiniais jūsų vaiko drabužių deriniais. Taip vaikas visada turės universalų drabužį, kurį galės derinti su naujais „negaliu gyventi be jo “ marškinėliais, kelnėmis ar sijonu. 2. Priimkite visas dovanas, ypač kūdikių rūbelius Neišvengiama, kad nuo tos dienos, kai pranešite apie nėštumą, ...
  • Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros

    2021-11-20Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros
    Lapkričio 1 d. susijungė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), iki šiol administravusi daugiabučių renovacijos procesus, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Nuo šiol pastatų renovacijos procesus koordinuos naujai įsteigtas APVA pastatų energinio taupumo departamentas. Aplinkos ministerija tikina, kad agentūrų susijungimas padės užtikrinti efektyvesnę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo eigą visoms proceso šalims. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos planas yra patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti. APVA direktorius Ignotas Šalavėjus pasakoja, jog Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę ...
  • Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 

    2021-11-19Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 
    Žmonėms, kurie nežino, ką skaityti, rekomenduojame atsiversti gerą, laiko patikrintą klasikos knygą. Tačiau šiuolaikinė literatūra taip pat įdomi ir verta dėmesio. Kiekvienais metais rengiami įvairūs prestižiniai apdovanojimai, tokie kaip „Man Booker“, Pulicerio ar Nobelio literatūros premijos. Skaitytojai taip pat nominuoja ir renka savo geriausias metų knygas. Todėl visada verta pasižvalgyti po tokių premijų ar rinkimų nugalėtojus, nominantus, bei pasidomėti įvairiais  bestseleriais. Tiems, kuriems vis dar keblu išsirinkti vertingą skaitinį, interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė rekomendacijų ir siūlo tokią šiuolaikinę užsienio literatūrą, kuri įsimins ilgam. Visgi, skaitytojai, kaip ir knygos, labai įvairūs, todėl šiame sąraše rasite kūrinių, parinktų skirtingų pomėgių žmonėms. Tai populiarūs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.