Šiandien, liepos 6-ąją, minime Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną. Tai – ypatinga ir išskirtinė diena Lietuvos atmintinų dienų kalendoriuje, nes ji yra vienintelė, žyminti Lietuvos valstybingumo pradžią. Ši data primena, kad Lietuva – ne tik šiuolaikiška respublika, bet ir karališką praeitį menanti valstybė.
Primena istorinę Lietuvos raidą
Apie Mindaugo karūnavimą Lietuvos istorikai (ir ne tik) žinojo seniai, tačiau liepos 6-oji į atmintinų dienų sąrašą buvo įtraukta tik 1991-aisiais, po Nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu Lietuvai reikėjo šventinės dienos, kuri primintų valstybingumo tęstinumą. Lietuvos istorikai, teisininkai ir dvasininkai kaip tinkantį variantą pasiūlė Mindaugo karūnacijos dieną. Profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tyrimai patvirtino, kad karalius Mindaugas yra pirmasis Lietuvos valdovas ir nustatė tikėtiną karūnacijos datą – 1253 m. liepos 6-ąją.
Suvienijo žemes ir atvėrė vartus į Europą
Kai Mindaugas buvo tituluotas karaliumi, Lietuva buvo dar nesusiformavusi valstybė, sudaryta iš atskirų žemių, kurios nuolat kovojo tarpusavyje ir su išorės priešais. Mindaugo tikslas buvo šias žemes suvienyti. Sutelkti gentis nebuvo lengva, nes jos nenorėjo paklusti vienam valdovui – jų tikslas buvo laisvė ir nepriklausomybė. Nepaisant to, vienintelis Lietuvos karalius sujungė aukštaičių, dalį žemaičių, Nalšios, Deltuvos, Upytės žemių, kai kurias jotvingių teritorijas ir iš jų sudarė vieną politinį vienetą.
Vardijant Mindaugo nuopelnus, svarbu paminėti apsikrikštijimą, kuris Lietuvai atvėrė kelius į tarptautinį pripažinimą. Valstybei tapus krikščioniška karalyste, atsivėrė galimybės sąjungoms su krikščioniškais kaimynais ir popiežiaus palaiminimui. Tapimas lygiaverte Europos valstybių bendruomenės nare buvo svarbus kuriant valstybę, kuri, kaip daugelis žinome, vėliau tapo viena didžiausių Europoje – Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.
Mindaugas tapo įkvėpimu nepriklausomybę atkuriančiai Lietuvai
1990-aisiais, atkuriant Lietuvos valstybę, politikų siekiai buvo panašūs kaip ir Mindaugo 1253-aisiais. Todėl Mindaugo figūra tapo įkvėpimu iš sovietų priespaudos išsilaisvinusiai Lietuvai. Vienintelis Lietuvos karalius suteikė viltį, kad valstybė, beveik 50 metų praleidusi sovietų priespaudoje, gali įsitvirtinti Europoje ir pasaulyje – juk Mindaugui tai kadaise pavyko. Liepos 6-ąją paskelbus Valstybės diena, įvairiuose miestuose pradėti organizuoti koncertai, folkloro festivaliai, istorinės rekonstrukcijos, riterių turnyrai – net teatralizuoti Mindaugo karūnavimai.
Ypatingą prasmę Liepos 6-osios minėjime įgijo Kernavė. Kasmet nuo 1990-ųjų pradžios čia vyksta gyvosios archeologijos dienos, kurios ilgainiui tapo neatsiejama šios valstybinės šventės dalimi.
2009-aisiais pirmą kartą buvo įgyvendinta „Tautiškos giesmės“ aplink pasaulį“ idėja. Tuomet pasaulio lietuviai pirmą kartą vienu metu sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Pilietinė iniciatyva tapo kasmetine Liepos 6-osios tradicija. Nuo tada Liepos 6-oji kalendoriuje žymima ne tik kaip Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Tikslą pasiekėme ir pateisinome su kaupu
Šiandien, minėdami 766-ąsias Mindaugo karūnavimo ir 16-ąsias „Tautiškos giesmės“ dienos metines, galime prisiminti, jog Lietuva yra gilią, daugiau nei 770 metų siekiančią istoriją turinti valstybė. O svarbiausia, galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti, jog didžiausias 1990-ųjų Lietuvos lūkestis išpildytas: Lietuva yra ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje pripažinta ir gerbiama valstybė.
Ar tikrai lygiai taip būtų susiklostęs mūsų šalies likimas, jei Lietuva būtų išlikusi karalyste, galima tik spėlioti. Kas būtų, jeigu būtų, pafilosofuoti sutiko Marijampolės dramos teatro jaunimo studijos „Būk tais“ jaunieji aktoriai Nojus Petruškevičius ir Emilis Spūdys. Jų mintys ir improvizuoti pasvarstymai – vaizdo siužete.