Minint 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, Ožkabaliuose (Vilkaviškio r. sav.) esančioje tautos patriarcho gimtinėje iškils unikali menininkių Agnietės Janušaitės-Vitkūnienės ir Aurėjos Jucevičiūtės audiovizualinė instaliacija „Es humanus“. Projektas naujai atskleis J. Basanavičiaus asmenybę, aktualią šiandienos visuomenei – prie instaliacijos kūrybos kviečiama prisidėti dovanojant tradicinės baltos tekstilės audinius.
J. Basanavičius instaliacijos formoje – gydantis žmogų ir tautą
Planuojama audiovizualinė instaliacija „Es humanus“ – tai tekstilinė stilizuota žmogaus figūra ir gyvybės medžio siluetas. Projekto įgyvendinimui viena svarbiausių medžiagų bus bendruomenės sunešti tradiciniai baltos tekstilės audiniai.
Stilizuotoje tekstilinėje žmogaus figūroje kinetinės animacijos projekcijomis atsiskleis kertiniai J. Basanavičiaus vaikystės ir gyvenimo įvykiai.
Anot vienos iš instaliacijos autorių, grafinės animatorės A. Jucevičiūtės, projekto pagrindinė mintis bei pavadinimas atsirado mąstant apie J. Basanavičiaus profesiją.
„J. Basanavičius buvo gydytojas, kurio pagrindinė atsakomybė – žmogaus gyvybė. Savo darbais jis siekė ir tautinio atgimimo, pažadinti moralines vertybes. Instaliacijos pavadinimas „Es humanus“ (liet. (Tu) esi žmogiškas) visapusiškai atskleidžia jo pasirinktą gyvenimo kelią, paskirtą žmonėms – suteikti pagalbą ir kartu skatinti žmogiškumo bei meilės tėvynei jausmus. Be to, lotynų kalba yra neatsiejama medicininės terminijos dalis“, – sako A. Jucevičiūtė.
Audiovizualinis instaliacijos formatas, pasak menininkių, pasirinktas siekiant labiau priartėti prie šiuolaikinio žmogaus ir patraukti jo dėmesį: pasirinktos modernios meno raiškos priemonės – projekcijos, muzika, tūrinis objektas, tekstai.
„Šioje formoje sieksime įkūnyti pamatines vertybes – jautrumą gyvybei, meilę tėvynei ir žmogui. Būtent J. Basanavičiaus veikla, apėmusi tiek gydytojo praktiką, tiek tautos atminties kaupimą ir saugojimą, jungė rūpestį žmogumi kaip fizine, dvasine ir kultūrine būtybe“, – pasakoja A. Jucevičiūtė.
Be to, pasitelkiamas gyvybės medžio simbolis, anot menininkių, veikia kaip ryšio su praeitimi, kultūrinės atminties tęstinumo bei kartų jungties ženklas – siekiama ne tik prisiminti istorinę patirtį, bet ir ją perduoti ateities kartoms, saugojant tai, kas buvo kuriama šalies labui.
„Būtent toks tęstinumo ir gyvybės saugojimo supratimas buvo esminis ir J. Basanavičiaus pasaulėžiūros pamatas. Pasitelkusios pagrindinius instaliacijos dėmenis – muziką, projekcijas, grafinę animaciją ir „baltą kūną“, kuriam bus naudojami balti, tradiciškai iš linų austi audiniai, sieksime įkūnyti šią prasmę“, – pažymi A. Janušaitė-Vitkūnienė.
Instaliacijos tekstilė, sugerianti bendruomenės patirtis
Vienas pagrindinių būsimos meninės instaliacijos komponentų – balta tekstilė. Kaip teigia A. Janušaitė-Vitkūnienė, tai yra svarbi, žmogų per visą gyvenimą lydinčių medžiagų – ji būtina ne tik kūnui, bet ir saugumo, šilumos, artumo jausmui.
„Be to, tekstilė neatsiejama nuo J. Basanavičiaus kultūrinės bei istorinės veiklos. Jis jautė ir suprato kultūrinio paveldo vertę, rinko ir kaupė ne tik tautosaką, bet ir tautodailės pavyzdžius, tarp jų – tekstilės dirbinius. Tad tekstilė šioje instaliacijoje veikia ne tik kaip universali, su žmogaus egzistencija susijusi medžiaga, bet ir kaip tiesioginė nuoroda į tą kultūrinį audinį, kurį J. Basanavičius padėjo išsaugoti ir sutvirtinti“, – teigia menininkė.
Siekiant sukurti kuo artimesnį audiovizualinės instaliacijos „kūną“, menininkės kvies bendruomenę padovanoti baltos tekstilės audinių, simboliškai tampant kūrinio dalimi.
„Kai atsiranda galimybė žiūrovui įnešti savo asmeninį indėlį į kūrinį, jis tampa dar artimesnis – ne tik kaip stebimas objektas, bet ir kaip bendrai kuriama patirtis. Žiūrovui svarbu būti kūrinio dalimi, tad viena iš to formų tampa tekstilės atidavimas kūriniui – tarsi tylus savo buvimo, atminties ar kasdienybės pėdsako palikimas“, – sako A. Janušaitė-Vitkūnienė.
Kita svarbi priežastis, anot menininkių, yra taupumas, kuris šiandien įvardijamas tvarumo sąvoka: būtent atiduotos, buityje nebenaudojamos tekstilės idėja apjungs abiejų – senosios ir jaunosios – kartų požiūrį į daiktus.
„J. Basanavičius buvo labai taupus – tokie buvo ir vis dar yra didžioji dalis vyresnės kartos atstovų. Tekstilė nebuvo išmetama dėl to, kad nusibodo ar įplyšo: kiekvienas žinojo lino apdirbimo ir audinio sukūrimo vertę. Buvo lopoma, adoma, dar kartą naudojama. Jei šiandien namuose jau nebeturime sulopytų ar suadytų audinių, juos galime pamatyti muziejuose.
Kita vertus, šiandien vis rečiau norime tiesti dėmėtą staltiesę ar lopyti suplyšimą, taip pat didelė dalis jaunosios kartos nebenori kaupti. Būtent tokius baltos spalvos audinius ir norime panaudoti kurdami šią instaliaciją, suteikdami jiems naują gyvenimą ir naują prasmę“, – pažymi A. Janušaitė-Vitkūnienė.
„Es humanus“ – bendruomenės įsitraukimu gimsianti instaliacija
Audiovizualinė instaliacija J. Basanavičiaus gimtinėje bus pristatyta „Muziejų nakties“ metu, gegužės 16 d. Iki pat spalio mėnesio „Es humanus“ veiks kaip savarankiška ekspozicijos dalis, vėliau – keliaus per įvairias švietimo ir kultūros įstaigas.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio J. Basanavičiaus gimtinės direktorės Rūtos Vasiliauskienės, būtent šiuolaikiški meniniai sprendimai padeda šiandien aktualizuoti J. Basanavičiaus mintis bei tautosakos motyvus.
„Eksponuodami būsimą instaliaciją, siekiame, jog konceptualiame filosofiniame pasakojime atsiskleistų J. Basanavičiaus mokslinė medžiaga, tautosaka bei šiuolaikinio pasaulio aktualijos. Tautos patriarcho gimtinėje jo asmenybė bus pristatyta kitaip nei lig šiol – pirmą kartą modernia menine forma. Taip siekiame perteikti pamatinių vertybių svarbą visiems šalies žmonėms, ypač šiuolaikiniam jaunam žmogui“, – teigia J. Basanavičiaus gimtinės direktorė.
Kaip teigė A. Jucevičiūtė, šiandien tautiškumo ir gyvybės temos tampa vis aktualesnės pasaulyje vykstant gamtiniams, humanitariniams ir imperialistiniams sukrėtimams, todėl ypač svarbu ugdyti tautiškumo ir pilietiškumo sampratą bei puoselėti pagarbą žmogaus gyvybei.
„Šių vertybių saugojimas – mūsų visų užduotis, tad prie prasmingo projekto kviečiame prisidėti visus J. Basanavičiaus gimtinės apylinkių gyventojus bei jų svečius. Namų palėpėse, spintose ar skryniose užsigulėjusi balta tradicinė tekstilė – svarbi dovana mūsų muziejui, tapsianti reikšmingos meninės instaliacijos dalimi“, – kviečia R. Vasiliauskienė.
Šiuolaikinis žvilgsnis J. Basanavičiaus 175-mečio minėjime
„Es humanus“ – tik viena iš J. Basanavičiaus 175-ųjų gimimo metinių programos dalių jo gimtinėje. Šiemet muziejus taip pat pasiūlys turtingą ir įvairialypę renginių programą, įprasminant ir aktualizuojant vienos ryškiausių šalies asmenybių veiklų istorinį ir kultūrinį palikimą.
„Šiemet gręžiamės į šiuolaikinį meną – būtent tokia kalbėjimo ir vaizdavimo forma leidžia užmegzti gyvą dialogą su šiandienos žmogumi, priartinti istorinę asmenybę prie dabarties ir naujai atskleisti J. Basanavičiaus idėjų aktualumą. Per šiuolaikines menines praktikas siekiame ne tik pasakoti apie praeitį, bet ir kelti klausimus, kurie svarbūs šiandien: apie tapatybę, pilietiškumą, žmogiškąsias vertybes ir jų vietą nuolat kintančiame pasaulyje“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.
J. Basanavičiaus gimtinės direktorė ir instaliacijos autorės kviečia bendruomenę „Es humanus“ idėją įgyvendinti kartu, įsitraukiant į projekto kūrybos procesą. Iki vasario 27 d. turimą tradicinę baltą tekstilę gyventojai kviečiami atnešti į J. Basanavičiaus gimtinę (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r. sav.), Vilkaviškio r., Kalvarijos arba Šakių r. savivaldybių viešąsias bibliotekas.
Gyvenantys kituose šalies regionuose ir norintys padovanoti tradicinių baltų audinių, kviečiami susisiekti el. paštu: j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt arba telefonu 370 342 69365.
Aušra KAMINSKAITĖ, Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistė