Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kas slypi už uždarų durų?

Praėjusios savaitės popietę į „Suvalkiečio“ redakciją, ieškodami pagalbos savo kaimynui, užsuko šeši marijampoliečiai. Dar tiek pat, kad būtų gelbėjamas Slaugos skyriuje artimųjų numirti paliktas žmogus, pasirašė po kreipimusi į Marijampolės savivaldybės administracijos vadovą, Apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Miesto pakraštyje, individualių namų kvartale, daug metų gyvenantys ir vienas kitą puikiai pažįstantys žmonės sunerimę dėl itin skaudaus ilgamečio savo kaimyno likimo. Nustebino tai, kad tiek daug gyventojų sukilo ginti šiuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulinčio vyro.
Nenorėdami viešinti asmeninių dalykų, asmens duomenų, šią istoriją pasakojame neminėdami pavardžių, adresų.

Mini geru žodžiu
Vytas buvo gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje.Pasak vienoje Marijampolės gatvėje individualiuose namuose gyvenančių žmonių, kaimynystėje – jie visi nuo seno, dvidešimt, trisdešimt metų. Todėl pažįsta vieni kitus kaip šeimos narius, dalijasi džiaugsmais ir bėdomis. Žino, kuo vienas ar kitas gyvena, kaip sekasi jų vaikams ir anūkams. Kaimynams ne paslaptis ir čia pat gyvenančių šeimų tarpusavio santykiai. Kiemai arti vieni kitų, tad net ir sutuoktinių, vaikų barnius, aštresnius žodžius, nori ar nenori, kaimynai kartais girdi.
Priemiesčio gyventojai labai šiltai atsiliepia apie savo 64 metų kaimyną Vytą (vardas pakeistas, redakcijai tikrasis žinomas). Anot jų, Vytas visada buvo ramus žmogus. Daug dirbo, stengėsi, kad namai būtų sutvarkyti, abu sūnus į aukštuosius mokslus išleido. Jis nevartodavo alkoholio, visada būdavo mandagus, paslaugus kaimynams, ko nors paprašytas padėti ar namus pažiūrėti niekuomet neatsisakydavo. Laiko Vytas rasdavo ir kaimynų vaikams. Pats sportuodavo ir juos mielai kviesdavosi kartu, treniruodavo. „Mūsų vaikai tiesiog lipo prie Vyto“, – sakė kaimynė.
Visai kitokios nuomonės jie apie Vyto sutuoktinę. „Pikta, isteriška, amžinai šūkaujanti, mažai bendraujanti“, – taip kaimynai apibūdino Vyto žmoną. Jų teigimu, sutuoktinis žmonos prisibijodavo. Visas kiemas aidėdavo, kai ji ant vyro šaukdavo. Jis niekaip jai neįtiko, nors laukdavo valgį pagaminęs, stengdavosi visus darbus nudirbti.
Pro šalia gyvenančių žmonių ausis ir akis nepraslydo, kad ir sūnūs, ypač jaunesnis, su tėvu negražiai elgiasi. Ne tik pakeltu tonu kalba, bet kaip ir motina durniumi šaukia. „Juk jis juos į mokslus išleido, kaip tai galima“, – stebėjosi vietiniai.

Išvežė policija ir greitoji
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus darbuotojai jiems metamus priekaištus laiko nepagrįstais.Praėjusią vasarą žmonės pastebėjo, kad kaimynas pasikeitė, tikriau tariant, susirgo. „Atrodė, kad jam depresija, baimės jausmas apėmęs, nenori bendrauti, lyg ko bijo, mato vagis. Pamatęs, kad parvažiavo jo sūnus, pasikviečiau pasikalbėti ir pasakiau, jog su jo tėvu negerai, nervai nusilpę, vežti pas daktarus jį reikia“, – pasakojo Alvydas. Anot jo, sūnus pripažino, kad reikia kažką daryti, bet tai ir liko tik pokalbis.
Istorija pagreitį įgavo praėjusių metų pabaigoje. Kaimynams atrodė, kad Vytui viskas lyg ir neblogai, sveikata taisosi. Jis ir malkų prisivežė, ir automobilį įregistravo, sportavo. „Gruodžio pradžioje mes buvome išvykę į svečius. Vytui palikome prižiūrėti namus. Jis įeidavo, išjungdavo signalizaciją, sutvarkydavo, ką reikia, išeidamas įvesdavo kodą, signalizaciją priduodavo. Puikiausi tvarkėsi“, – pasakojo viena kaimynė. Anot kaimynų, gruodžio 28-ąją Vytas automobiliu važiavo iki savo tėvų namų, tvarkė elektros skaitiklį, grįžo tik pavakare. Kaimynai nustebo, kai po 22 valandos į Vyto namų kiemą įvažiavo greitosios pagalbos, policijos automobiliai. Netrukus iš namų buvo išvestas Vytas ir įsodintas į greitąją. Policija išvažiavo iš paskos.
Pasak kaimynų, jie kurį laiką apie Vytą neturėjo jokių žinių. Po savaitės vyro sutuoktinės pasiteiravo, kur Vytas, kas jam nutiko. Kaimynų teigimu, žmona atsakė tiesiai: „Vyto šiuose namuose nebus, su juo viskas aišku, eis į slaugą, o paskui į durnių namus“.
Kaimynai dar paklausė, kam reikėjo kviesti policiją. Žmona paaiškino, kad vyras buvo agresyvus, daužė kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi duris, po jo lova buvo prikaišiota peilių, plaktukų. „Kam žmonai rakintis nuo savo vyro? O gelžgalių gali ir pats prikaišioti, norėdamas kitą apkaltinti“, – samprotavo viena kaimynė.

Nustebino sąlygos ligoninėje
Sužinoję, kad Vytas gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, kaimynai jį aplankė. Žmonės neslėpė – buvo apstulbę tuo, ką pamatė. „Palata užrakinta, jis pririštas prie lovos, su sauskelnėmis, apsvaigęs. Mus Vytas pažino, pasakė, kad gavęs daug vaistų, todėl toks mieguistas“, – pasakojo gyventojai. Jie kaimyną lankydavo nuolatos, 2–3 kartus per savaitę. Žmonės matė, kad jo sveikata nuolat prastėja, nei žmona, nei vaikai Vyto nelanko. „Visą laiką rasdavome jį užrakintą, vieną palatoje, itin prastomis sąlygomis. Mums atrodė, kad tai blogiau negu įkalinimo įstaigoje“, – sakė marijampoliečiai. Kaimynai pasakojo, kad jiems Vytas atrodė sąmoningas, pats nusiprausdavo, nusiskusdavo, vaikštinėdavo su jais koridoriais.
Atvykę sausio pabaigoje Vyto ligoninėje kaimynai neberado. Jiems buvo paaiškinta, kad pacientas perkeltas į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.

Silpsta su kiekviena diena
Kaimynai, aplankę Vytą Slaugos skyriuje, buvo dar labiau priblokšti. Sveikas ir stiprus vyras tiesiog virtęs šešėliu, akivaizdžiai nusilpęs, sulysęs. „Jis nebevaikšto, visą laiką fiksuojamas prie lovos, net vandens nepasiekia pasiimti, negali nueiti į tualetą, turi būti su sauskelnėmis. Jis nesugeba savarankiškai pavalgyti. Kojos visos mėlynos nuo lovos kraštų“, – pasakojo gyventojai.
Kaimynai įsitikinę, kad taip atsitiko todėl, kad vyras apleistas, tinkamai negydomas, jam skirtos per didelės vaistų dozės. Jie kaltina dėl tokios ligonio būklės medikus, žmoną, vaikus, stebisi, kodėl pacientas nebuvo vežamas gydyti į Marių ligoninę. „Jeigu su juo kas nors dirbtų, leistų jam judėti, pačiam apsitvarkyti, jis nesmuktų taip žemyn, neprarastų įgūdžių“, – sakė žmonės.
Norėdami padėti Vytui, kaimynai raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, policiją, prašydami suteikti minėtam asmeniui pagalbą, paskiriant teisingą gydymą.

Pažeidimų gydyme nenustatė
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus direktorius Mantas Čėsna įsitikinęs, kad slauga jų skyriuje teikiama kvalifikuotai. Gyventojų nurodytoms aplinkybėms ištirti Marijampolės PSPC direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija. Ji nustatė, kad pacientas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje prižiūrimas tinkamai, gauna adekvatų gydymą. Jo sveikata buvo ištirta ir diagnozė nustatyta Marijampolės ligoninėje. „Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, išsamios informacijos apie ligoniui atliktus tyrimus, nustatytą diagnozę, paskirtą gydymą ir sveikatos būklę gyventojams teikti negalime“, – atsakė Marijampolės PSPC direktorius Mantas Čėsna.
Pakalbintas „Suvalkiečio“ direktorius sakė, kad personalo Slaugos skyriuje pakanka. Jo žiniomis, pacien­tu rūpinamasi. M. Čėsna pažadėjo dar kartą atkreipti Slaugos skyriaus personalo dėmesį į šias aplinkybes, pastebėti, kaip jaučiasi pacientas, ar jam teikiama tinkama priežiūra.

Moteris prarado gebėjimą džiaugtis gyvenimu
„Suvalkiečio“ korespondentė pakalbino ir Vyto žmoną. Sutuoktinė sutiko papasakoti, kokie buvo jų santykiai su vyru, kodėl ji ir vaikai nustojo juo rūpintis.
Pokalbio metu moteris nuolat verkė, neslėpdama, kad gyvenimas su sutuoktiniu jai paliko didžiulius randus ne tik širdyje, bet sugriovė sveikatą, suluošino gyvenimą.
Vyto žmonos teigimu, su juo gyventi nebuvo lengva niekuomet. Kaimynams jis buvo paslaugus, netgi uolus tarnas, viską darantis, ko tik jie paprašo, dėmesingas jų vaikams, negailintis gerų žodžių. Su savo vaikais jis nerasdavo bendros kalbos. Tėvui jie neįtikdavo – negeri, negabūs, atrodė, kad jam jų tarsi nėra. „Į mokslus abu sūnus išleido mano giminės. Jeigu prireikdavo kur nors vaikus nuvežti, prašydavau giminių, nors svetimus žmones, jų vaikus sutuoktinis veždavo, kur tik paprašytas“, – pasakojo pašnekovė. Jų sūnūs jau sukūrę šeimas, bet tėvas nesidomėjo nei jų, nei anūkų gyvenimu. Lygiai taip dabar vaikai nenori rūpintis tėvu.
Anot moters, sutuoktiniui su psichika buvo negerai seniai. Per avariją prieš keturiasdešimt metų jis susitrenkė galvą, turėjo invalidumą, lankėsi pas psichinės sveikatos specialistus. Be to, sutuoktinio giminėje buvę daugiau sirgusių panašia liga.
Moters teigimu, su kiekvienais metais vyro būklė prastėjo. „Mes, kaip vyras ir žmona, negyvenome kartu jau dešimtį metų. Man būdavo baisu. Miegodavau užsirakinus, nes ne kartą vidury nakties pabudusi pamatydavau jį palinkusį virš manęs ir žiūrintį. Kodėl niekur neišėjau? Gal neturėjau jėgų, gal bijojau, buvau silpna“, – kalbėjo moteris. Anot jos, Vytas ją buvo sumušęs, ji turinti dokumentus, nuolatos priekabiaudavo, būdavo agresyvus. Moteris pasakoja, kad kai vyras imdavo kibti, ji pradėdavo garsiai rėkauti, kad girdėtų kaimynai, tai jį sustabdydavo.

Sveikata nuolat blogėjo
Žmonės stebisi, kodėl patekę į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių pacientai taip greitai nusilpsta.Pastaraisiais metais, pašnekovės teigimu, sutuoktinio psichika pablogėjo dar labiau. Jam vaidendavosi vagys, kalbėdavosi su tariamais žmonėmis, matydavo šešėlius, be jokios priežasties tapdavo agresyvus. „Prašydavau, kad eitume kartu pas daktarus, atšaudavo, jog jaučiasi gerai. Pati nuėjau pas jį gydžiusį gydytoją, papasakojau situaciją, jis liepė, atvesti į polikliniką. Kaip aš galiu atvesti, jeigu jis neina?“ – sakė moteris. Jos teigimu, ir vaikai ne kartą tėvo prašė nueiti pas gydytoją, išsirašyti vaistų, tačiau jis nesileido į kalbas. Ir kaimynai matė, kad jam jau negerai. „Kodėl jie jo tuomet nevežė pas daktarus, neįkalbinėjo nueiti, jeigu tokie rūpestingi“, – svarstė sutuoktinė.
Kulminacija įvyko paskutinėmis gruodžio dienomis, kai vakare vyras pradėjo daužyti kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi, duris.
„Aš taip išsigandau, vos įstengiau išsikviesti pagalbą. Ligoninėje pripažino, kad jis patiria regos ir klausos haliucinacijas, kad užeina agresija, buvo kviesta apsauga. Jam diagnozavo silpnaprotystę. Iš pradžių domėjausi, kokia eiga, kuo galima padėti, bet kai į ligoninę supuolę kaimynai ėmė mane viskuo kaltinti, neva aš papirkau gydytoją, kad jį pripažintų silpnapročiu, palūžau. Daugiau taip gyventi nebegaliu. Nebegaliu klausyti tų absurdiškų kaltinimų“, – sakė moteris.
Sutuoktinė po šio išpuolio nusišalino nuo visko, nelanko vyro, nesidomi jo ateitimi. Ji pradėjusi skyrybų procesą. Anot moters, tegul dabar Vytu rūpinasi jo gerieji kaimynai, ji suteikia jiems visas teises. „Atėjo laikas man pasirūpinti savimi, nes ligi šiol aš negyvenau, aš tik buvau. Privalau gyventi, jeigu ne dėl savęs, tai dėl vaikų, anūkų. Nebegaliu vien tik kentėti, mano sveikata nebelaiko“, – sakė moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.