Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kas slypi už uždarų durų?

Praėjusios savaitės popietę į „Suvalkiečio“ redakciją, ieškodami pagalbos savo kaimynui, užsuko šeši marijampoliečiai. Dar tiek pat, kad būtų gelbėjamas Slaugos skyriuje artimųjų numirti paliktas žmogus, pasirašė po kreipimusi į Marijampolės savivaldybės administracijos vadovą, Apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Miesto pakraštyje, individualių namų kvartale, daug metų gyvenantys ir vienas kitą puikiai pažįstantys žmonės sunerimę dėl itin skaudaus ilgamečio savo kaimyno likimo. Nustebino tai, kad tiek daug gyventojų sukilo ginti šiuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulinčio vyro.
Nenorėdami viešinti asmeninių dalykų, asmens duomenų, šią istoriją pasakojame neminėdami pavardžių, adresų.

Mini geru žodžiu
Vytas buvo gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje.Pasak vienoje Marijampolės gatvėje individualiuose namuose gyvenančių žmonių, kaimynystėje – jie visi nuo seno, dvidešimt, trisdešimt metų. Todėl pažįsta vieni kitus kaip šeimos narius, dalijasi džiaugsmais ir bėdomis. Žino, kuo vienas ar kitas gyvena, kaip sekasi jų vaikams ir anūkams. Kaimynams ne paslaptis ir čia pat gyvenančių šeimų tarpusavio santykiai. Kiemai arti vieni kitų, tad net ir sutuoktinių, vaikų barnius, aštresnius žodžius, nori ar nenori, kaimynai kartais girdi.
Priemiesčio gyventojai labai šiltai atsiliepia apie savo 64 metų kaimyną Vytą (vardas pakeistas, redakcijai tikrasis žinomas). Anot jų, Vytas visada buvo ramus žmogus. Daug dirbo, stengėsi, kad namai būtų sutvarkyti, abu sūnus į aukštuosius mokslus išleido. Jis nevartodavo alkoholio, visada būdavo mandagus, paslaugus kaimynams, ko nors paprašytas padėti ar namus pažiūrėti niekuomet neatsisakydavo. Laiko Vytas rasdavo ir kaimynų vaikams. Pats sportuodavo ir juos mielai kviesdavosi kartu, treniruodavo. „Mūsų vaikai tiesiog lipo prie Vyto“, – sakė kaimynė.
Visai kitokios nuomonės jie apie Vyto sutuoktinę. „Pikta, isteriška, amžinai šūkaujanti, mažai bendraujanti“, – taip kaimynai apibūdino Vyto žmoną. Jų teigimu, sutuoktinis žmonos prisibijodavo. Visas kiemas aidėdavo, kai ji ant vyro šaukdavo. Jis niekaip jai neįtiko, nors laukdavo valgį pagaminęs, stengdavosi visus darbus nudirbti.
Pro šalia gyvenančių žmonių ausis ir akis nepraslydo, kad ir sūnūs, ypač jaunesnis, su tėvu negražiai elgiasi. Ne tik pakeltu tonu kalba, bet kaip ir motina durniumi šaukia. „Juk jis juos į mokslus išleido, kaip tai galima“, – stebėjosi vietiniai.

Išvežė policija ir greitoji
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus darbuotojai jiems metamus priekaištus laiko nepagrįstais.Praėjusią vasarą žmonės pastebėjo, kad kaimynas pasikeitė, tikriau tariant, susirgo. „Atrodė, kad jam depresija, baimės jausmas apėmęs, nenori bendrauti, lyg ko bijo, mato vagis. Pamatęs, kad parvažiavo jo sūnus, pasikviečiau pasikalbėti ir pasakiau, jog su jo tėvu negerai, nervai nusilpę, vežti pas daktarus jį reikia“, – pasakojo Alvydas. Anot jo, sūnus pripažino, kad reikia kažką daryti, bet tai ir liko tik pokalbis.
Istorija pagreitį įgavo praėjusių metų pabaigoje. Kaimynams atrodė, kad Vytui viskas lyg ir neblogai, sveikata taisosi. Jis ir malkų prisivežė, ir automobilį įregistravo, sportavo. „Gruodžio pradžioje mes buvome išvykę į svečius. Vytui palikome prižiūrėti namus. Jis įeidavo, išjungdavo signalizaciją, sutvarkydavo, ką reikia, išeidamas įvesdavo kodą, signalizaciją priduodavo. Puikiausi tvarkėsi“, – pasakojo viena kaimynė. Anot kaimynų, gruodžio 28-ąją Vytas automobiliu važiavo iki savo tėvų namų, tvarkė elektros skaitiklį, grįžo tik pavakare. Kaimynai nustebo, kai po 22 valandos į Vyto namų kiemą įvažiavo greitosios pagalbos, policijos automobiliai. Netrukus iš namų buvo išvestas Vytas ir įsodintas į greitąją. Policija išvažiavo iš paskos.
Pasak kaimynų, jie kurį laiką apie Vytą neturėjo jokių žinių. Po savaitės vyro sutuoktinės pasiteiravo, kur Vytas, kas jam nutiko. Kaimynų teigimu, žmona atsakė tiesiai: „Vyto šiuose namuose nebus, su juo viskas aišku, eis į slaugą, o paskui į durnių namus“.
Kaimynai dar paklausė, kam reikėjo kviesti policiją. Žmona paaiškino, kad vyras buvo agresyvus, daužė kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi duris, po jo lova buvo prikaišiota peilių, plaktukų. „Kam žmonai rakintis nuo savo vyro? O gelžgalių gali ir pats prikaišioti, norėdamas kitą apkaltinti“, – samprotavo viena kaimynė.

Nustebino sąlygos ligoninėje
Sužinoję, kad Vytas gydomas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, kaimynai jį aplankė. Žmonės neslėpė – buvo apstulbę tuo, ką pamatė. „Palata užrakinta, jis pririštas prie lovos, su sauskelnėmis, apsvaigęs. Mus Vytas pažino, pasakė, kad gavęs daug vaistų, todėl toks mieguistas“, – pasakojo gyventojai. Jie kaimyną lankydavo nuolatos, 2–3 kartus per savaitę. Žmonės matė, kad jo sveikata nuolat prastėja, nei žmona, nei vaikai Vyto nelanko. „Visą laiką rasdavome jį užrakintą, vieną palatoje, itin prastomis sąlygomis. Mums atrodė, kad tai blogiau negu įkalinimo įstaigoje“, – sakė marijampoliečiai. Kaimynai pasakojo, kad jiems Vytas atrodė sąmoningas, pats nusiprausdavo, nusiskusdavo, vaikštinėdavo su jais koridoriais.
Atvykę sausio pabaigoje Vyto ligoninėje kaimynai neberado. Jiems buvo paaiškinta, kad pacientas perkeltas į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.

Silpsta su kiekviena diena
Kaimynai, aplankę Vytą Slaugos skyriuje, buvo dar labiau priblokšti. Sveikas ir stiprus vyras tiesiog virtęs šešėliu, akivaizdžiai nusilpęs, sulysęs. „Jis nebevaikšto, visą laiką fiksuojamas prie lovos, net vandens nepasiekia pasiimti, negali nueiti į tualetą, turi būti su sauskelnėmis. Jis nesugeba savarankiškai pavalgyti. Kojos visos mėlynos nuo lovos kraštų“, – pasakojo gyventojai.
Kaimynai įsitikinę, kad taip atsitiko todėl, kad vyras apleistas, tinkamai negydomas, jam skirtos per didelės vaistų dozės. Jie kaltina dėl tokios ligonio būklės medikus, žmoną, vaikus, stebisi, kodėl pacientas nebuvo vežamas gydyti į Marių ligoninę. „Jeigu su juo kas nors dirbtų, leistų jam judėti, pačiam apsitvarkyti, jis nesmuktų taip žemyn, neprarastų įgūdžių“, – sakė žmonės.
Norėdami padėti Vytui, kaimynai raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, policiją, prašydami suteikti minėtam asmeniui pagalbą, paskiriant teisingą gydymą.

Pažeidimų gydyme nenustatė
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus direktorius Mantas Čėsna įsitikinęs, kad slauga jų skyriuje teikiama kvalifikuotai. Gyventojų nurodytoms aplinkybėms ištirti Marijampolės PSPC direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija. Ji nustatė, kad pacientas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje prižiūrimas tinkamai, gauna adekvatų gydymą. Jo sveikata buvo ištirta ir diagnozė nustatyta Marijampolės ligoninėje. „Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, išsamios informacijos apie ligoniui atliktus tyrimus, nustatytą diagnozę, paskirtą gydymą ir sveikatos būklę gyventojams teikti negalime“, – atsakė Marijampolės PSPC direktorius Mantas Čėsna.
Pakalbintas „Suvalkiečio“ direktorius sakė, kad personalo Slaugos skyriuje pakanka. Jo žiniomis, pacien­tu rūpinamasi. M. Čėsna pažadėjo dar kartą atkreipti Slaugos skyriaus personalo dėmesį į šias aplinkybes, pastebėti, kaip jaučiasi pacientas, ar jam teikiama tinkama priežiūra.

Moteris prarado gebėjimą džiaugtis gyvenimu
„Suvalkiečio“ korespondentė pakalbino ir Vyto žmoną. Sutuoktinė sutiko papasakoti, kokie buvo jų santykiai su vyru, kodėl ji ir vaikai nustojo juo rūpintis.
Pokalbio metu moteris nuolat verkė, neslėpdama, kad gyvenimas su sutuoktiniu jai paliko didžiulius randus ne tik širdyje, bet sugriovė sveikatą, suluošino gyvenimą.
Vyto žmonos teigimu, su juo gyventi nebuvo lengva niekuomet. Kaimynams jis buvo paslaugus, netgi uolus tarnas, viską darantis, ko tik jie paprašo, dėmesingas jų vaikams, negailintis gerų žodžių. Su savo vaikais jis nerasdavo bendros kalbos. Tėvui jie neįtikdavo – negeri, negabūs, atrodė, kad jam jų tarsi nėra. „Į mokslus abu sūnus išleido mano giminės. Jeigu prireikdavo kur nors vaikus nuvežti, prašydavau giminių, nors svetimus žmones, jų vaikus sutuoktinis veždavo, kur tik paprašytas“, – pasakojo pašnekovė. Jų sūnūs jau sukūrę šeimas, bet tėvas nesidomėjo nei jų, nei anūkų gyvenimu. Lygiai taip dabar vaikai nenori rūpintis tėvu.
Anot moters, sutuoktiniui su psichika buvo negerai seniai. Per avariją prieš keturiasdešimt metų jis susitrenkė galvą, turėjo invalidumą, lankėsi pas psichinės sveikatos specialistus. Be to, sutuoktinio giminėje buvę daugiau sirgusių panašia liga.
Moters teigimu, su kiekvienais metais vyro būklė prastėjo. „Mes, kaip vyras ir žmona, negyvenome kartu jau dešimtį metų. Man būdavo baisu. Miegodavau užsirakinus, nes ne kartą vidury nakties pabudusi pamatydavau jį palinkusį virš manęs ir žiūrintį. Kodėl niekur neišėjau? Gal neturėjau jėgų, gal bijojau, buvau silpna“, – kalbėjo moteris. Anot jos, Vytas ją buvo sumušęs, ji turinti dokumentus, nuolatos priekabiaudavo, būdavo agresyvus. Moteris pasakoja, kad kai vyras imdavo kibti, ji pradėdavo garsiai rėkauti, kad girdėtų kaimynai, tai jį sustabdydavo.

Sveikata nuolat blogėjo
Žmonės stebisi, kodėl patekę į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių pacientai taip greitai nusilpsta.Pastaraisiais metais, pašnekovės teigimu, sutuoktinio psichika pablogėjo dar labiau. Jam vaidendavosi vagys, kalbėdavosi su tariamais žmonėmis, matydavo šešėlius, be jokios priežasties tapdavo agresyvus. „Prašydavau, kad eitume kartu pas daktarus, atšaudavo, jog jaučiasi gerai. Pati nuėjau pas jį gydžiusį gydytoją, papasakojau situaciją, jis liepė, atvesti į polikliniką. Kaip aš galiu atvesti, jeigu jis neina?“ – sakė moteris. Jos teigimu, ir vaikai ne kartą tėvo prašė nueiti pas gydytoją, išsirašyti vaistų, tačiau jis nesileido į kalbas. Ir kaimynai matė, kad jam jau negerai. „Kodėl jie jo tuomet nevežė pas daktarus, neįkalbinėjo nueiti, jeigu tokie rūpestingi“, – svarstė sutuoktinė.
Kulminacija įvyko paskutinėmis gruodžio dienomis, kai vakare vyras pradėjo daužyti kambario, kuriame ji buvo užsirakinusi, duris.
„Aš taip išsigandau, vos įstengiau išsikviesti pagalbą. Ligoninėje pripažino, kad jis patiria regos ir klausos haliucinacijas, kad užeina agresija, buvo kviesta apsauga. Jam diagnozavo silpnaprotystę. Iš pradžių domėjausi, kokia eiga, kuo galima padėti, bet kai į ligoninę supuolę kaimynai ėmė mane viskuo kaltinti, neva aš papirkau gydytoją, kad jį pripažintų silpnapročiu, palūžau. Daugiau taip gyventi nebegaliu. Nebegaliu klausyti tų absurdiškų kaltinimų“, – sakė moteris.
Sutuoktinė po šio išpuolio nusišalino nuo visko, nelanko vyro, nesidomi jo ateitimi. Ji pradėjusi skyrybų procesą. Anot moters, tegul dabar Vytu rūpinasi jo gerieji kaimynai, ji suteikia jiems visas teises. „Atėjo laikas man pasirūpinti savimi, nes ligi šiol aš negyvenau, aš tik buvau. Privalau gyventi, jeigu ne dėl savęs, tai dėl vaikų, anūkų. Nebegaliu vien tik kentėti, mano sveikata nebelaiko“, – sakė moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...