Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Kiekviena diena – lyg naujas gimimas...“ (Kultūra be sienų)

Nijolė LINIONIENĖ

Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai rašėme apie Ramunę Sadauskienę (Vasiliauskaitę): tąsyk jauna energinga moteris, gimusi ir augusi Jungėnuose, Kalvarijoje mokslus ėjusi, nemažai pasaulio mačiusi, pasakojo apie savo gyvenimą ir kūrybą Norvegijoje, dalijosi mintimis apie gimtinėje suorganizuotą renginį… Ir štai – kai esame kiekvienas savo erdvėje ir nelabai galime iš jos išsiveržti, vėl atsirado proga pabendrauti su šia pozityvių minčių nestokojančia, norų ir planų kupina kraštiete.
„Taip gyvenimas pats sustatė, kad jau mėnesį dėl „koronės“ gyvenu Jungėnuose, pas tėvus, netgi darbą gavau… Tiesą sakant, darbas pats mane surado, kaip ir Norvegijoje – pastaruosius penkerius metus darbai patys suranda: dirbu meno mokykloje pianino mokytoja ir meno terapeute savivaldybėje. Šiems darbams sustojus, turiu galimybę gyventi gimtinėje, o tai yra didelė atgaiva sielai. Čia vykdau užsistovėjusius ir užmarštin nugulusius meninius projektus – rašau šiuo metu net dvi knygas, viena yra autobiografija, kurią dedikuosiu Močiutei. Kitą knygą rašome visi (t. y., knygos autoriai yra visi tie, kurių bent vienas sakinys bus išspausdintas joje) – apie 2020 metų aktualijas ir šviesesnę ateitį…“

Ir atsakomybė, ir pasididžiavimas, ir nuostaba
Grupelė gerai nusiteikusių norvegų menininkų Vilniuje.Taip Ramunė apibūdina jausmus ir potyrius, kurie ją lydėjo kelionės į Vilnių su norvegų menininkų grupe metu. Aplankyti Lietuvą buvo Ramunės idėja.
„Priklausau Norvegijos menininkų bendruomenei savo savivaldybėje, Sola komunoje, kur šiuo metu gyvenu. „Sola Atelier“ (čia turime savo studijas, kuriame) bendruomenės narių yra apie 80, į Lietuvą vykome 18 žmonių. Kai tarėmės, kur galėtume keliauti, pasirodė, kad beveik visose Europos sostinėse jie buvę, kai kur net po kelis kartus, tačiau Vilniuje – ne, netgi planuose Vilniaus nėra buvę… Labai nustebau ir net pyktelėjau galvodama: „Na, palaukit, dar ne kartą į Lietuvėlę važiuosit…“
Taigi, mano įkvėpti iškeliavome, su anglų gidu iš Kauno oro uosto atvykome į Vilnių, čia praleidome penkias dienas. Mane išrinko atsakinga už bendras vakarienes – kiekvieną vakarą turėjau rasti restoraną, kuriame tilptų beveik 20 žmonių ir kuriame būtų galima atsiskaityti atskiromis sąskaitomis. Buvo nelengva, bet ir gana žaisminga užduotis. Lankėmės paprastuose restoranuose, kuriuose itin geranoriškai aptarnaudavo, personalas buvo draugiškas, malonus, dėkojo, kad pasirinkome juos. Padariau išvadą, jog genialumas ne tik slypi paprastume, bet būtent čia pajuntama ta tikroji, nenušlifuota tautos dvasia, širdis… Kukliame restoranėlyje tu gali pamatyti tikrąją realybę – be kosmetikos ir netikrų plaukų, be dirbtinų blakstienų.
Kaip jaudinausi, kai ėjome pirmą kartą į Pylimo gatvės užeigėlę! Juk jiems tai – pirma pažintis su Vilniumi, visa, ką patiria, visi įspūdžiai gula giliai į pasąmonę – taip pat ir apie Lietuvą. Norvegai yra paprasti, beveik viskuo, ką gauna, patenkinti, į viską žiūri pozityviai, nesiskundžia, priima, dėkoja. Ak, kokios geros emocijos buvo tą pirmą vakarą, kai visi vakarieniavome Vilniuje – širdis dainavo, o mintyse tapiau įstabią niekur neregėtą drobę… Ne tik maistas visiems patiko – pirmą kartą ragavome cepelinų (taip, ir aš jaučiausi, lyg pirmą kartą juos valgyčiau), patiko viskas – kavinės erdvė, personalas, nors ne viskas buvo sklandu. Buvome laimingi lyg vaikai, pirmą kartą be tėvų išvykę į užsienį… Taigi, dienomis lankydavomės muziejuose, galerijose ir kitose meno erdvėse, o vakarus leisdavome kartu vakarieniaudami ir aptardami dienos įspūdžius. Per paskutinę vakarienę Vilniuje apibendrinome kelionę – nutarėme, kad labai patiko maistas, kuris ne tik skanus, bet ir pigus. Taip pat, žinoma, ir unikali Vilniaus architektūra, spalvingas menas ir draugiški žmonės. Kita kelionė bus į Kauną. Taip, mano slapta vizija išsipildė: jie dar grįš… Kaunas buvo mano studijų ir pirmųjų darbų miestas – jame užaugau kaip žmogus ir pažinau didmiesčio kultūrą, dabar Norvegijos menininkai nori aplankyti ir Kauną“, – pasakojo moteris.
Ramunė džiaugiasi, kad ir dabar, susitikus tos kelionės dalyvius, vis prisimenamas Vilnius ir čia patirti įspūdžiai. Taip, truputis po trupučio, kuriamos didelės vertybės, o pačios gražiausios akimirkos, ji įsitikinusi, daug nekainuoja ar ir visai nemokamos…
Ilgam išliko ir kitas jaudinantis įvykis – praėjusių metų Kovo 11-ąją vykęs pavasario tapybos darbų ir skulptūrų parodos atidarymas.
„Pakviečiau į jį savo įkurtą lietuvių chorą „Oktava“. Lietuviai pradėjo šventę daina „Lietuva“ („tai gražiai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė…“). Širdis sąla, kai lietuviai dainuoja, norvegai ploja – kai išnyksta žodžiai, nesvarbi jų tarmė ar reikšmė, kai klausoma tik širdimi, išnyksta ribos, o žmogus – tik Visatos kūrinys, nepriklausomai nuo jo tautybės, kalbos, kultūros. Menas – itin tvarus ir tvirtas junginys, kuris stato tiltus tarp šalių ir žmonių, lydo istoriškai susidariusias ribas, ardo sienas…“

Klausantis savo širdies
„Ateljė kiemas ir mano paukštukas“, – taip nuotrauką pavadino pati autorė.Kiekvienas susitikimas, įvykis, pažintis su kitos šalies žmonėmis ir jų gyvenimo būdu palieka pėdsaką, verčia susimąstyti ir perkainoti tai, kas atrodė įprasta ir nekintama. Skatina pažvelgti giliau ir iš naujo atrasti tarsi paprastus, bet labai svarbius dalykus.
„Stipri norvegų tradicija – vakarais visai šeimai susėsti prie stalo ir ilgai vakarieniauti, bendrauti, dalintis mintimis arba tiesiog gerai su pačiais artimiausiais leisti laiką. Net pavydu – pas mus ne visur taip yra arba tai labai reta, nes kone kas antros šeimos maitintojas dirba užsienyje, ir vaikučiai tėvelį mato tik nuotoliniu būdu… Panorau kurti vakarienės tradiciją ir savo šeimoje! Tai padaryti sunku. Labai. Nes visi daug dirbame… Visi „tarnaujame“ sistemai. Dažnai, mielas žmogau, Tu net nežinai, kodėl… Kodėl bėgi kartu su mase/minia, lyg per olimpines žaidynes vardan šlovės ar medalio, nesusimąstydamas, kad kenčia tavo patys artimiausi, jog tai jų sąskaita Tu aukoji savo gyvenimą, laiką, o senatvėje gailiesi, kad per mažai laiko skyrei šeimai. Sustok. Įsiklausyk, ką sako Tavo širdis. Ir pagaliau pradėk iš tikrųjų gyventi. Juk tikrai ne materijoje laimė – Tu jau tai žinai. Laimė yra labai arti – šeimoje ir darniuose, tvariuose tarpusavio santykiuose. Juk tik žmogus žmogui yra didžiausia dovana ir galimybė, širdis širdžiai – paguoda, siela sielai – šventykla. Aš pati stengiuosi gyventi šiais principais. Nors ir stengtis nereikia, jeigu klausai savo širdies, kuri viską pasako, nes ji meluoti nemoka.
Juk kiekviena diena yra lyg naujas gimimas – atsikeli ir visų pirma padėkoji Motinai Žemei arba Visatai, kad esi gyvas ir turėsi dar vieną dieną – padaryti kažką gero ne tik sau, bet ir Žemei (žmonijai, gamtai).

Ramunė Sadauskienė.Kai kiti bus laimingi ir gyvens darnoje, jiems nieko netrūks, tada ir tu savaime įsisuksi į tą darnos ir harmonijos ratą. Kaip Žemėje, taip ir žmogaus kūne, viskas susiję; pavyzdžiui, jei susilaužei mažąjį kojos pirštelį, atrodo, beveik nematomą kūno – didelės mašinos – dalį, bet stoja viskas, kenti skausmą. Taip ir su Žeme – jeigu kažkas kenčia, jeigu ji niokojama, laimės nėra, harmonija pažeista. Mūsų didžiausia gyvenimo siekiamybė turėtų būti – pradėjus pirmiausia nuo paties savęs, skleidžiant ne tik geras emocijas, mintis ir žodžius, bet ir atliekant nors ir mažus veiksmus ar darbus – nors maža dalele prisidėti prie laimingesnės šiandienos (čia ir dabar), šviesesnio ir harmoningesnio rytojaus. Gyvename tokiame amžiuje, kai žmogaus poreikiai neriboti, bet ištekliai – tikrai riboti. Reikia tausoti ne tik savo namus, t. y., „savo ūkį“ tiek vidine, tiek išorine prasme, bet tausoti ir visą kūriniją, kurios dėka mes turime stogą virš galvos, maisto ir visko, ko reikia turiningai gyventi. Ne ekonomika ar finansai tai užtikrina, o tai, kokia yra socialinė ir švietimo sistema. Kokias vertybes įdiegiame savo vaikams, tokią šeimą, o vėliau ir visą visuomenę turime…“
Ramunė daug tapo, dalyvauja projektuose, baigiantis 2019 metams dalyvavo erotinio meno parodoje Londone (iš 500 paraiškų buvo atrinkta 150 autorių) – apie tai sužinojau iš kitų šaltinių. Dabar daug dirba prie naujo projekto.
„Jau mėnuo tapau Lietuvą gamtoje iš natūros. 2020-ieji yra UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai. Tai puiki galimybė ne tik mums, bet ir Skandinavijai, Europai, o gal ir užjūriui parodyti, kokia Lietuva turtinga ir graži. Turtinga miškų, laukų, klonių, kalvų ir unikalios architektūros. Su šia paroda startuosiu gimtinėje, po to Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Europoje.
…Tik metai liko iki antrojo padėkos koncerto (pirmas vyko 2016 metais) „Sugrįžome padėkoti“ Kalvarijoje. Idėja plėtojama, ir renginys auga, turiu tik metus jam ruoštis. Tad raginu visus valyti dulkes nuo pianinų ir traukti iš rūsio raudančius ir vienišus smuikus – vienykimės. Menas gydo, jis – natūralus imuniteto stiprintojas. Net senovėje, kai liga ar nelaimė užklupdavo, močiutės, susėdusios ratu prie verpimo ratelio, ir darbą dirbdavo, ir sielą dainoje ramindavo…“

Nuotraukos iš asmeninio Ramunės Sadauskienės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...