Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

„Kiekviena diena – lyg naujas gimimas...“ (Kultūra be sienų)

Nijolė LINIONIENĖ

Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai rašėme apie Ramunę Sadauskienę (Vasiliauskaitę): tąsyk jauna energinga moteris, gimusi ir augusi Jungėnuose, Kalvarijoje mokslus ėjusi, nemažai pasaulio mačiusi, pasakojo apie savo gyvenimą ir kūrybą Norvegijoje, dalijosi mintimis apie gimtinėje suorganizuotą renginį… Ir štai – kai esame kiekvienas savo erdvėje ir nelabai galime iš jos išsiveržti, vėl atsirado proga pabendrauti su šia pozityvių minčių nestokojančia, norų ir planų kupina kraštiete.
„Taip gyvenimas pats sustatė, kad jau mėnesį dėl „koronės“ gyvenu Jungėnuose, pas tėvus, netgi darbą gavau… Tiesą sakant, darbas pats mane surado, kaip ir Norvegijoje – pastaruosius penkerius metus darbai patys suranda: dirbu meno mokykloje pianino mokytoja ir meno terapeute savivaldybėje. Šiems darbams sustojus, turiu galimybę gyventi gimtinėje, o tai yra didelė atgaiva sielai. Čia vykdau užsistovėjusius ir užmarštin nugulusius meninius projektus – rašau šiuo metu net dvi knygas, viena yra autobiografija, kurią dedikuosiu Močiutei. Kitą knygą rašome visi (t. y., knygos autoriai yra visi tie, kurių bent vienas sakinys bus išspausdintas joje) – apie 2020 metų aktualijas ir šviesesnę ateitį…“

Ir atsakomybė, ir pasididžiavimas, ir nuostaba
Grupelė gerai nusiteikusių norvegų menininkų Vilniuje.Taip Ramunė apibūdina jausmus ir potyrius, kurie ją lydėjo kelionės į Vilnių su norvegų menininkų grupe metu. Aplankyti Lietuvą buvo Ramunės idėja.
„Priklausau Norvegijos menininkų bendruomenei savo savivaldybėje, Sola komunoje, kur šiuo metu gyvenu. „Sola Atelier“ (čia turime savo studijas, kuriame) bendruomenės narių yra apie 80, į Lietuvą vykome 18 žmonių. Kai tarėmės, kur galėtume keliauti, pasirodė, kad beveik visose Europos sostinėse jie buvę, kai kur net po kelis kartus, tačiau Vilniuje – ne, netgi planuose Vilniaus nėra buvę… Labai nustebau ir net pyktelėjau galvodama: „Na, palaukit, dar ne kartą į Lietuvėlę važiuosit…“
Taigi, mano įkvėpti iškeliavome, su anglų gidu iš Kauno oro uosto atvykome į Vilnių, čia praleidome penkias dienas. Mane išrinko atsakinga už bendras vakarienes – kiekvieną vakarą turėjau rasti restoraną, kuriame tilptų beveik 20 žmonių ir kuriame būtų galima atsiskaityti atskiromis sąskaitomis. Buvo nelengva, bet ir gana žaisminga užduotis. Lankėmės paprastuose restoranuose, kuriuose itin geranoriškai aptarnaudavo, personalas buvo draugiškas, malonus, dėkojo, kad pasirinkome juos. Padariau išvadą, jog genialumas ne tik slypi paprastume, bet būtent čia pajuntama ta tikroji, nenušlifuota tautos dvasia, širdis… Kukliame restoranėlyje tu gali pamatyti tikrąją realybę – be kosmetikos ir netikrų plaukų, be dirbtinų blakstienų.
Kaip jaudinausi, kai ėjome pirmą kartą į Pylimo gatvės užeigėlę! Juk jiems tai – pirma pažintis su Vilniumi, visa, ką patiria, visi įspūdžiai gula giliai į pasąmonę – taip pat ir apie Lietuvą. Norvegai yra paprasti, beveik viskuo, ką gauna, patenkinti, į viską žiūri pozityviai, nesiskundžia, priima, dėkoja. Ak, kokios geros emocijos buvo tą pirmą vakarą, kai visi vakarieniavome Vilniuje – širdis dainavo, o mintyse tapiau įstabią niekur neregėtą drobę… Ne tik maistas visiems patiko – pirmą kartą ragavome cepelinų (taip, ir aš jaučiausi, lyg pirmą kartą juos valgyčiau), patiko viskas – kavinės erdvė, personalas, nors ne viskas buvo sklandu. Buvome laimingi lyg vaikai, pirmą kartą be tėvų išvykę į užsienį… Taigi, dienomis lankydavomės muziejuose, galerijose ir kitose meno erdvėse, o vakarus leisdavome kartu vakarieniaudami ir aptardami dienos įspūdžius. Per paskutinę vakarienę Vilniuje apibendrinome kelionę – nutarėme, kad labai patiko maistas, kuris ne tik skanus, bet ir pigus. Taip pat, žinoma, ir unikali Vilniaus architektūra, spalvingas menas ir draugiški žmonės. Kita kelionė bus į Kauną. Taip, mano slapta vizija išsipildė: jie dar grįš… Kaunas buvo mano studijų ir pirmųjų darbų miestas – jame užaugau kaip žmogus ir pažinau didmiesčio kultūrą, dabar Norvegijos menininkai nori aplankyti ir Kauną“, – pasakojo moteris.
Ramunė džiaugiasi, kad ir dabar, susitikus tos kelionės dalyvius, vis prisimenamas Vilnius ir čia patirti įspūdžiai. Taip, truputis po trupučio, kuriamos didelės vertybės, o pačios gražiausios akimirkos, ji įsitikinusi, daug nekainuoja ar ir visai nemokamos…
Ilgam išliko ir kitas jaudinantis įvykis – praėjusių metų Kovo 11-ąją vykęs pavasario tapybos darbų ir skulptūrų parodos atidarymas.
„Pakviečiau į jį savo įkurtą lietuvių chorą „Oktava“. Lietuviai pradėjo šventę daina „Lietuva“ („tai gražiai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė…“). Širdis sąla, kai lietuviai dainuoja, norvegai ploja – kai išnyksta žodžiai, nesvarbi jų tarmė ar reikšmė, kai klausoma tik širdimi, išnyksta ribos, o žmogus – tik Visatos kūrinys, nepriklausomai nuo jo tautybės, kalbos, kultūros. Menas – itin tvarus ir tvirtas junginys, kuris stato tiltus tarp šalių ir žmonių, lydo istoriškai susidariusias ribas, ardo sienas…“

Klausantis savo širdies
„Ateljė kiemas ir mano paukštukas“, – taip nuotrauką pavadino pati autorė.Kiekvienas susitikimas, įvykis, pažintis su kitos šalies žmonėmis ir jų gyvenimo būdu palieka pėdsaką, verčia susimąstyti ir perkainoti tai, kas atrodė įprasta ir nekintama. Skatina pažvelgti giliau ir iš naujo atrasti tarsi paprastus, bet labai svarbius dalykus.
„Stipri norvegų tradicija – vakarais visai šeimai susėsti prie stalo ir ilgai vakarieniauti, bendrauti, dalintis mintimis arba tiesiog gerai su pačiais artimiausiais leisti laiką. Net pavydu – pas mus ne visur taip yra arba tai labai reta, nes kone kas antros šeimos maitintojas dirba užsienyje, ir vaikučiai tėvelį mato tik nuotoliniu būdu… Panorau kurti vakarienės tradiciją ir savo šeimoje! Tai padaryti sunku. Labai. Nes visi daug dirbame… Visi „tarnaujame“ sistemai. Dažnai, mielas žmogau, Tu net nežinai, kodėl… Kodėl bėgi kartu su mase/minia, lyg per olimpines žaidynes vardan šlovės ar medalio, nesusimąstydamas, kad kenčia tavo patys artimiausi, jog tai jų sąskaita Tu aukoji savo gyvenimą, laiką, o senatvėje gailiesi, kad per mažai laiko skyrei šeimai. Sustok. Įsiklausyk, ką sako Tavo širdis. Ir pagaliau pradėk iš tikrųjų gyventi. Juk tikrai ne materijoje laimė – Tu jau tai žinai. Laimė yra labai arti – šeimoje ir darniuose, tvariuose tarpusavio santykiuose. Juk tik žmogus žmogui yra didžiausia dovana ir galimybė, širdis širdžiai – paguoda, siela sielai – šventykla. Aš pati stengiuosi gyventi šiais principais. Nors ir stengtis nereikia, jeigu klausai savo širdies, kuri viską pasako, nes ji meluoti nemoka.
Juk kiekviena diena yra lyg naujas gimimas – atsikeli ir visų pirma padėkoji Motinai Žemei arba Visatai, kad esi gyvas ir turėsi dar vieną dieną – padaryti kažką gero ne tik sau, bet ir Žemei (žmonijai, gamtai).

Ramunė Sadauskienė.Kai kiti bus laimingi ir gyvens darnoje, jiems nieko netrūks, tada ir tu savaime įsisuksi į tą darnos ir harmonijos ratą. Kaip Žemėje, taip ir žmogaus kūne, viskas susiję; pavyzdžiui, jei susilaužei mažąjį kojos pirštelį, atrodo, beveik nematomą kūno – didelės mašinos – dalį, bet stoja viskas, kenti skausmą. Taip ir su Žeme – jeigu kažkas kenčia, jeigu ji niokojama, laimės nėra, harmonija pažeista. Mūsų didžiausia gyvenimo siekiamybė turėtų būti – pradėjus pirmiausia nuo paties savęs, skleidžiant ne tik geras emocijas, mintis ir žodžius, bet ir atliekant nors ir mažus veiksmus ar darbus – nors maža dalele prisidėti prie laimingesnės šiandienos (čia ir dabar), šviesesnio ir harmoningesnio rytojaus. Gyvename tokiame amžiuje, kai žmogaus poreikiai neriboti, bet ištekliai – tikrai riboti. Reikia tausoti ne tik savo namus, t. y., „savo ūkį“ tiek vidine, tiek išorine prasme, bet tausoti ir visą kūriniją, kurios dėka mes turime stogą virš galvos, maisto ir visko, ko reikia turiningai gyventi. Ne ekonomika ar finansai tai užtikrina, o tai, kokia yra socialinė ir švietimo sistema. Kokias vertybes įdiegiame savo vaikams, tokią šeimą, o vėliau ir visą visuomenę turime…“
Ramunė daug tapo, dalyvauja projektuose, baigiantis 2019 metams dalyvavo erotinio meno parodoje Londone (iš 500 paraiškų buvo atrinkta 150 autorių) – apie tai sužinojau iš kitų šaltinių. Dabar daug dirba prie naujo projekto.
„Jau mėnuo tapau Lietuvą gamtoje iš natūros. 2020-ieji yra UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai. Tai puiki galimybė ne tik mums, bet ir Skandinavijai, Europai, o gal ir užjūriui parodyti, kokia Lietuva turtinga ir graži. Turtinga miškų, laukų, klonių, kalvų ir unikalios architektūros. Su šia paroda startuosiu gimtinėje, po to Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Europoje.
…Tik metai liko iki antrojo padėkos koncerto (pirmas vyko 2016 metais) „Sugrįžome padėkoti“ Kalvarijoje. Idėja plėtojama, ir renginys auga, turiu tik metus jam ruoštis. Tad raginu visus valyti dulkes nuo pianinų ir traukti iš rūsio raudančius ir vienišus smuikus – vienykimės. Menas gydo, jis – natūralus imuniteto stiprintojas. Net senovėje, kai liga ar nelaimė užklupdavo, močiutės, susėdusios ratu prie verpimo ratelio, ir darbą dirbdavo, ir sielą dainoje ramindavo…“

Nuotraukos iš asmeninio Ramunės Sadauskienės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir ...