Nesakykime, kad po mūsų – nors ir tvanas. Nes žodis gali tapti kūnu. Ar tvaną išgyventų mūsų vaikai ar anūkai? Ar karščio išdeginta žemė pajėgtų išsunkti iš savęs tiek vandens, kad numalšintų mūsų troškulį? Tiesa tokia, jog tai, kas sukuria mums patogų gyvenimą, dažniausiai kenkia mūsų planetai. Hidrometeorologas Mantas Butrimavičius pasidalino savo įžvalgomis apie vandenį.
Saugokime savo vandenį!
Klimato kaitos projekcijos rodo, kad ateityje Lietuvoje kritulių kiekis augs, bet iškris dažniausiai stiprių liūčių pavidalu. Kadangi mūsų upės yra numelioruotos, t. y. suvestos į lygius kaip styga melioracijos griovius, tai liūtinis vanduo greičiausiu būdu nutekės į jūrą (pakeliui sukeldamas potvynius).
Hidrometeorologas Mantas Butrimavičius. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jau atėjo laikas atitaisyti sovietmečiu padarytą žalą ir atkurti natūralų hidrografinį tinklą. Upės su ištiesintomis vagomis turi būti atkurtos taip, kad galėtų vėl laisvai meandruoti (meandra – kilpos pavidalo upės vingis), upių krantai turi būti rezervuoti poplūdžių vandeniui akumuliuoti ir apauginti natūralia augalija, kuri sustiprins Lietuvos gamtinį karkasą. Šalia tokių upių galės vėl formuotis šlapynės ir pelkės, kurios filtruos vandens teršalus.
Be to, svarbu kuo skubiau diegti pigią vandens taupymo technologiją – lietaus vandens nuo stogų kaupimą rezervuaruose. Tokį vandenį jau dabar daug lietuvių naudoja savo sodams ir daržams laistyti, bet galėtume panaudoti ir kitiems ūkio darbams. Tai ypač padėtų sumažinti vandens poreikį vasarą, kai vandens labiausiai reikia.
Galiausiai, reikia suregistruoti ir apmokestinti visus artezinius gręžinius, nes šis vanduo atsikuria labai lėtai ir geriau jį palikti ateičiai, kai vandens dar labiau trūks. Jau nekalbu apie gruntinius vandenis (tuos, kuriuos pasiekiame paprastais šuliniais) – jų vanduo dėl labai intensyvios ūkinės veiklos Lietuvoje jau seniai yra pavojingas žmonių sveikatai (dėl didelio kiekio nitritų, nitratų ir kitų cheminių medžiagų).
Jei jau esame ežerų ir upių šalis, tai mums bus nesunku tapti ir mėlynosios infrastruktūros šalimi, gebėsiančia atlaikyti mūsų laukiančius sunkumus.
