www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Suskystintos naftos dujos – tos pačios, tik brangesnės

Iš karto po Naujųjų viešojoje erdvėje buvo dalinamasi informacija apie aštuoniais eurais pabrangusius suskystintų naftos dujų (toliau – SND) balionus. Juose esančiomis dujomis žmonės verda barščius ir kepa kiaušinienes. Kai kurie gyventojai, pavargę namus šildyti iškastiniu kuru (anglimis), namuose įsirengė dujinį šildymą. Tačiau po Naujųjų ramiai miegoti neleidžia šioms dujoms taikomas 304,1 eurų akcizas (vietoje buvusio nulinio). Kaip tai pajusime mes, tiek vartojantys SND jau minėtai kiaušinienei kepti, tiek pirkdami kiaušinius, kurie „atsirado“ pabrangusiomis dujomis šildomuose paukštynuose? Ir kiek, pavyzdžiui, kainuos kiaušinių lukštai ir kitos atliekos, kurias iš mūsų konteinerių išveš Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau – MAATC), atliekų tvarkymui naudojantis SND?

Ar didžiulis akcizas atgrasys vartoti suskystintas naftos dujas?

Ar akcizas atgrasys vartoti SND?

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Šis SND akcizas neatsirado kaip žaibas iš giedro dangaus – tam buvo ruošiamasi jau keletą metų. Pirma, SND – tai didžiąja dalimi importuojamos rusiškos dujos, kurioms ES bent kol kas sankcijų netaiko, tai ir Lietuva negali užsiimti tokia saviveikla ir uždrausti šį importą. Antra, tai yra naftos, vadinasi – taršus iškastinio kuro produktas. Aplinkos ministerija mano, kad didelis akcizas gali atgrasyti nuo SND vartojimo. Tačiau (ypač) verslą šokiravo tai, kad nuo nulinio iš karto pereita prie 304 eurų akcizo: tokiai permainai, sako, nespėta pasiruošti. Verslininkai lygina kaimynus: Latvijoje nuo sausio 1-osios šis tarifas nulinis, kaimynėje Lenkijoje – 13,14, Estijoje – 55 eurai. Bet tai ne 304! Taip, Švedijoje – 490, bet iki tokio akcizo eita palaipsniui, o ne vienas du ir 490.

Kaip tai palies mūsų įmones?

Žinoma, kad palies. Štai jau minėtas MAATC informavo, kad šiuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) skaičiuoja, kokie bus įkainiai. Mokestis gali padidėti dar šiais metais, tik dar neaišku, kada.

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ vadovas Augustas Obuchavičius „Suvalkiečiui“ sakė, kad yra ramus: įmonė naudoja gamtines dujas, tad jos šis akcizo pakėlimas nepalies.

O kaip gyventojams? UAB „Litesko“ filialo  „Marijampolės šiluma“ vadovas Juozas Bartaškevičius sakė, kad Marijampolės miestas šildomas biokuru, o kai šaltukas įsismarkauja, papildomai naudojamos ir gamtinės dujos. Vienintelė Igliaukos katilinė kūrenama SND, bet tai didelės įtakos kainoms neturi.

Marijampolės situacija išskirtinė tuo, kad didžioji dalis miesto daugiabučių gyventojų buities reikmėms naudoja gamtines dujas, o dalis – SND. Iš viso yra 46 daugiabučiai (esantys vadinamajame „kareivinių“ rajone – Vytauto, Vytenio, Aušros, Geležinkelio g., ir miesto centre – P. Butlerienės, Kęstučio, Gedimino g. esantys daugiabučiai), kurių dujinės viryklės naudoja SND. Ar jiems pabrangs šios dujos ir kada?

Šioje miesto dalyje gyvenantys žmonės džiaugiasi, kad bent vieneriems metams (2024-iesiems) mokestis ne padidėjo, bet net sumažėjo. Štai 2023 m. VERT patvirtintos centralizuotai tiekiamos dujos už kubinį metrą kainavo 3,85 Eur, pastovioji dalis – 5,76 Eur. O2024-iesiems VERT kainas kiek sumažino: kubas suskystintų dujų kainuos 3,33 Eur, o pastovioji dalis – 4,91 Eur. Ne kažką, bet vis tiek smagu.

„Finansinė našta atiteks gyventojams“

Šio akcizo įvedimu labai nepatenkinta AB „Suskystintos dujos“. Pasak generalinio direktoriaus Valdo Budukevičiaus, norima išstumti iš rinkos SND ir pereiti prie elektros, nors lietuviška elektra dar nepajėgtų aprūpinti viso mūsų šalies verslo ir gyventojų. Taip pat direktorius pamini, kad SND yra kaloringesnės nei gamtinės dujos, taigi jų sunaudojama mažiau (pavyzdžiui, užvirti vandenį). Nuo 2024-01-01 SND įvedamas (taikomas) akcizo mokestis, susidedantis iš pastoviosios kainos dalies – 304,1 Eur už toną ir kintamosios dalies – CO2 dedamosios. „Pažymėtina ir tai, kad prie SND taikytino akcizo mokesčio pridėjus PVM, nuo 2024-01-01 SND namų šeimos ūkių naudojamų buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, pabranginimas sudarys net 368 Eur tonai. Visa ši ženkli finansinė našta atiteks tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai galutiniams šių energetinių išteklių vartotojams, faktiškai beveik visiems Lietuvos gyventojams ir jų šeimos ūkiams, o ypač savivaldybėse, kurių miestuose ir gyvenvietėse į daugiabučius namus tiekiamos suskystintos naftos dujos (SND), – sakė V. Budukevičius.

Daugiabučių gyventojai, turintys dujines virykles, kurioms naudojamos SND balionuose, turi galimybę gauti paramą elektrinėms viryklėms įsigyti.

„Tiesiogiai“ reiškia tai, ką matysime savo sąskaitose už dujas (galbūt jau nuo kitų metų). Netiesiogiai – didės mokesčiai už kai kurias paslaugas, brangs maisto produktai parduotuvėse, jei jo gamintojai naudos SND.

Apie dujų taršumą „Suskystintų dujų“ vadovas sako, kad, SND lyginant su gamtinėmis dujomis, CO2 išmetimai identiški. Tai kodėl vienoms taikomas tik simbolinis akcizas, o kitoms – 304 Eur?

Išeitis?

Lietuvoje jau ketveri metai vykdoma programa, kai dujinės viryklės, vartojančios SND iš balionų, keičiamos į elektrines virykles. Norima, kad gyventojai pamažu pereitų prie švaresnių ir patogesnių alternatyvų.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sakė, kad ir Marijampolėje vyksta dujinių viryklių keitimo į elektrines programa. Namo bendrijos ir administratorius teikia paraiškas ir gauna finansavimą instaliacijai ir viryklėms pirkti. Mūsų savivaldybėje ne vienas namas tuo jau pasinaudojo.

Meras sutinka, kad šį SND akcizą labiau pajus kaimų, sodybų gyventojai, kurie naudoja dujų balionus – jie jau šiandien brangesni.

– Galėjo Vyriausybė ir jiems kokią programą taikyti, kad žmonės gautų paramą instaliacijai, galios didinimui ir elektrinėms viryklės įsigyti, – mano meras.

Mandagiai nekalbės

Investavusieji į patogesnį šildymą suskystintomis naftos dujomis šiandien turbūt labai supykę ir negaili riebių žodžių. Ar neatsitiks taip, kad sunkiau besiverčiantys žmonės „atsiprašys“ kieto kuro krosnelių ir parsigabens jas atgal į namus? Nes, pavyzdžiui, anglių akcizas yra septynis kartus mažesnis nei jau minėtoms naftos dujoms. O mazutas, tyliai prasitaria verslininkai, dar pigesnis. Tai ar nebus žengta žingsnio atgal?

Niekas nesiginčija, kad reikia transformacijos, reikia naudoti vietinę elektrą, reikia saugoti gamtą vengiant CO2 emisijų – vardan ateities, kad būsimos kartos turėtų kuo kvėpuoti ir ką valgyti.

Kokių sprendimų reikia, kad nei gyventojai, nei verslas nekentėtų? Tikėkimės, kad Aplinkos ministerija ir Seimas pagalvos apie tai dar šioje kadencijoje.

Jei norime atsisakyti dujų balionų daugiabučiuose

„Marijampolės butų ūkio“ Administravimo paslaugų grupės vadovas Dovydas Labutis „Suvalkiečiui“ sakė, kad Marijampolėje nuo 2019 metų vyksta programa – daugiabučiuose maisto ruošimui naudojami dujinės viryklės ir SND balionai keičiami elektrinėmis viryklėmis. Valstybė suteikė galimybę pasinaudoti negrąžinama parama, bet pradžia nebuvo sėkminga (elektrinės viryklės įrengtos tik viename Butų ūkio administruojamame daugiabutyje). Tačiau po to procesas įsibėgėjo, ši programa pritaikyta 35-iems Marijampolės daugiabučiams. Dabar, kaip sakė D. Labutis, liko tik vienas Marijampolės butų ūkio administruojamas daugiabutis (20 butų), kuriame programa netrukus bus baigta įgyvendinti.

Reikia akcentuoti, kad šioje programoje gali dalyvauti tik tie daugiabučiai, kuriuose centralizuotai netiekiamos gamtinės ar SND maisto ruošimui. Visai nesvarbu, kurioje savivaldybėje – Marijampolės, Kalvarijos ar Kazlų Rūdos – yra daugiabutis, bet jei jo gyventojai nori atsikratyti dujų balionų, kurie pabrango, turi kreiptis į jų daugiabutį prižiūrinčią įmonę, bendriją ar kitą daugiabučio ūkiu besirūpinančią savivaldybės įmonę. Specialistai informuos apie tolesnius veiksmus ir priemones. Taip pat, kaip sakė D. Labutis, padės pateikti prašymą Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) dėl finansavimo. Pagal šią programą už valstybės skiriamas lėšas atliekami rangos darbai (įvedamas el. įvadas ir sutvarkomi bendri tinklai), taip pat skiriami 242 Eur elektrinei viryklei įsigyti. Jei gyventojas pasirenka ne 242, bet, pavyzdžiui, 400 kainuojančią el. viryklę, skirtumą turi sumokėti pats.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE