Marijampolietis 55-erių metų Gintas Kraptavičius, žinomas Ginto K vardu, paklaustas, kas jis yra ir kaip jį galima pristatyti skaitytojams, atsako – „garso menininkas“. Pasak jo, ši sąvoka daug ką apima, į ją įeina ir kompozitorius, kūrėjas, nes jis kuria elektroakustinę muziką. Po mūsų pabendravimo įsitikinau, kad Gintas apskritai yra labai visapusiška asmenybė, jis puikiai rašo, ir tuo gali įsitikinti tik ką pasirodžiusios jo knygos „Žaidimai arba Lietuvos eksperimentinės muzikos fragmentai“ skaitytojai. Jis taip pat filmų kūrėjas ir saksofono dėstytojas Marijampolės meno mokykloje. Ir dar puikus bei šmaikštus pašnekovas.
Pandemija paskatino parašyti knygą
Nauja, tik ką 300 egzempliorių tiražu pasirodžiusi jo knyga išties maloniai nustebins muzikos mylėtojus. Joje labai įdomiai pasakojama apie Marijampolę paskutiniais sovietmečio ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, apie čia vykusį muzikinį gyvenimą, muzikos grupę „Modus“, kurią Gintas įkūrė su savo bičiuliu, dabar gerai muzikos mėgėjams žinomu marijampoliečiu, festivalio „Medynės“ rengėju Dariumi Klišiu, apie įdomias ir jau primirštas asmenybes, apie muzikos klubą „Parnasas“, kažkada buvusį žinomą ir garsų visoje Lietuvoje.
– Knyga gimė pandemijos laikotarpiu, kai buvome atskirti ir užsidarę. Ją parašyti mane įkvėpė Jurgio Kunčino knyga „Baltųjų sūrių naktis“, kurioje autorius aprašė savo vaikystę Alytuje, to meto įvykius. Tad pagalvojau, kad ir aš turiu ką papasakoti, prisiminiau mūsų grupės „Modus“ istoriją.
Su Dariumi kartu grojome jau nuo 12 metų, „Modus“ užuomazgos atsirado dar 1987-aisiais. Grojome industrinį roką, koncertavome, išleidome du grupės albumus, o pernai pasirodė perleistas grupės kūrinių vinilinis rinkinys. „Modus“ gyvavo 1994–1998 metais, o vėliau keitėsi skoniai, nebeliko idėjų ir tas laikotarpis baigėsi, – pasakojo Gintas.
Pasak autoriaus, jam rūpėjo įamžinti eksperimentinės muzikos klestėjimo laikotarpį 2000–2010 metais, tas nuotaikas, entuziazmą, festivalius, žmones, kūrusius tokią muziką. Bėgant laikui, daug kas pasimiršta, atsiranda įvairių interpretacijų, bet faktai lieka faktais, ir visa tai yra „Žaidimuose….“.
Vaikus moko groti saksofonu
Knygoje Gintas daug pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę, pastebėdamas įvairių detalių apie to meto miestą, spalvingus jo žmones, prisimena, kaip jo tėvas baigiant sūnui trečiąją klasę nutarė jį leisti mokytis į muzikos mokyklą. Į akordeono klasę, kur buvo didžiulis konkursas, vaiko nepriėmė, tad Gintas pasirinko saksofoną. Šis instrumentas jo gyvenime svarbų vaidmenį vaidina iki šiol – saksofonu groti jis moko vaikus Marijampolės meno mokykloje.
– Iš šio darbo aš pragyvenu. Man atrodo, jog vienas iš svarbių dalykų yra tai, kad jaunas žmogus pamėgtų muziką, savo gyvenime ieškotų muzikos, neatitoltų nuo jos, tai formuotų jo pasaulėžiūrą. Kai mamos pas mane atveda vaikus, joms sakau, kad sūnus ar dukra po mokymosi metų tikrai taps kažkiek geresni, nes palyginus tuos vaikus klasėje, kurie muzikos mokosi ir nesimoko, tikrai yra skirtumas. Faktas, kad jie tampa kažkiek geresni. Mėgstu savo darbą, santykiai su vaikais man patinka, noriu tuos santykius padaryti gerais, o ir aš pats iš vaikų tikrai kažką gaunu, – sako muzikas.
Ar dar kas prisimena Marijampolėje veikusį „Parnasą“?
Knygoje nemažai rašoma apie jau minėtą „Parnasą“, kurį turbūt mažai kas prisimena. Pasak Ginto, tai buvo roko klubas, gal vienintelis toks realiai veikęs Marijampolėje, kuriame nuolat kas savaitgalį buvo organizuojami koncertai, o juose skambėjo metalas, pankrokas, grandžas ir panaši alternatyvi muzika. Klubas atsidarė 1994 metais ir veikė beveik dvejus metus. Gintui „Parnase“ teko groti ir 1995-ųjų Joninėse, publikos tada susirinkdavo daug, ji atvykdavo iš visos Lietuvos.
„Parnasas“ įsikūrė senamiestyje, beveik uždarame kieme, atitvertame mūrinėmis, išrašinėtomis grupių pavadinimais, saugančiomis nuo pašalinių žvilgsnių, sienomis. Įėjimas į klubą buvo pro kavinės tokiu pačiu pavadinimu vidų.(…) Klubo patalpos buvo miesto dramos teatrui priklausanti, pilna butaforijų ir rekvizitų, aukšta nešildoma salė su mediniu balkonu ir prie salės esančiu baru. Žiemą keletą valandų būdavo įjungiami dujiniai šildytuvai, kad žmonės nesuragėtų koncertų metu“, – rašo autorius apie tą laikotarpį.
Knygoje yra daug intriguojančių pasakojimų apie to meto koncertus, ne vieno „Modus“ kūrinio galima ir pasiklausyti, taip pat pažiūrėti autoriaus fotografijų, sukurtų trumpų filmukų, kurie puikiai iliustruoja tą laiką ir jo nuotaikas. Skaitant tikrai pravers mobilusis telefonas, nes iš viso „Žaidimuose…“ yra beveik 300 QR kodų su įvairiausiomis, kartais labai netikėtomis nuorodomis.
Knygą pristatė Kompozitorių sąjungoje
Gintas nuo 2011 metų – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, tad nenuostabu, kad pirmasis naujos knygos pristatymas ir vyko šios sąjungos patalpoje kovo 15-ąją. Jame dalyvavo nemažai Ginto muzikos mėgėjų, draugų. Renginio metu jis atliko keletą savo kūrinių. Menininkas yra publikavęs 47 solinius albumus įvairiose pasaulio šalyse, savo kūrybą nuolat pristato tarptautiniuose garso meno, eksperimentinės elektroninės muzikos festivaliuose, konferencijose. Jis turi naujų įrašų laukiančių ir klausančių gerbėjų daugybėje pasaulio šalių, o pats yra koncertavęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Anglijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse.
Kūrėją slegia vykstantis karas
– Tie mano kūriniai gimsta įvairiai. Tiesiog įsijungi kompiuterį, atsidarai programą, ieškai kažkokių niuansų, kurie tiktų tavo kūriniui, o kai randi, tai vystai tą idėją. Aš nežinau, kas manęs klauso, nes posakis „turėti savo klausytoją“ gal labiau tinka pop ar roko muzikai. Taip, yra tų gerbėjų, kurie domisi mano muzika, seka kūrybinį procesą, kiekvieną naują įrašą, – sakė pašnekovas.
Paklaustas apie svajones, kūrėjas atsako, jog labiausiai nori ir tikisi, kad nebūtų karo. Pasak jo, ta įtampa labai slegia ir veikia, nes tu tiesiog negali ramiai kurti ir apsimesti, kad viskas yra tvarkoje, kai kažkur netoliese vyksta karas.
– Gal tas karas Ukrainoje tiesiogiai mano kūrybos ir nepaveikė, bet aš turėjau labai mano mėgstamų muzikos grupių iš Rusijos, pavyzdžiui, „Aukcion“ iš tuomečio Leningrado. Dabar, kai šie muzikantai palaiko Kremlių ir Putino režimą, aš tiesiog negaliu jų klausyti. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, – teigė kūrėjas.
Knygos anotacijoje rašoma, kad ji parašyta plėtimosi principu – kambarys, laiptinė, kiemas, miestas, respublika, pasaulis. Ją galima skaityti ir kaip įdomų, intriguojantį romaną, sugrąžinantį į kelių pastarųjų dešimtmečių istoriją ir atskleidžiantį sovietizmo, laukinių praėjusio amžiaus 90-ųjų metų ir dabartinių laikų realijas. Tiesiog puiku, kad tokia įdomi asmenybė kaip Gintas K knygą parašė, o mes joje tikrai atrasime visko ir daug.
Komentarai nepriimami.