Šiemet rudenį 85-ąjį gimtadienį minėsiantis ekonomistas Pijus Brazauskas, apie trisdešimt metų gyvenęs Marijampolėje, o dabar įsikūręs Kaune, turi patį gausiausią Lietuvoje kalendorių rinkinį. 1997 metais Prienų rajone, Skriaudžiuose, jis atidarė kalendorių muziejų, kuriame dabar – per 10 tūkstančių kalendorių iš daugiau kaip pusšimčio pasaulio valstybių. Dalį savo sukauptų kalendorių jis eksponuoja Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Domina patys įvairiausi kalendoriai
– Mane domina visokie kalendoriai – ir maži, ir dideli, pakabinami, pastatomi, popieriniai ir medžiaginiai, keramikiniai ir iš medžio, kišeniniai ir sieniniai. Kuo senesnis kalendorius, tuo jis vertingesnis, – sako P. Brazauskas.
Apie 30 metų jis gyveno Marijampolėje, kai ji dar vadinosi Kapsuku. Tad ir į parodą P. Kriaučiūno bibliotekoje jis atsivežė 1986 metų Kapsuko kalendorių. „Norėjau parodyti, kad toks kalendorius tikrai buvo. Aš dirbau tuomečiame Kapsuke ekonomistu Žemės ūkio valdyboje, vėliau išėjau tarnauti į sovietinę kariuomenę, po jos čia grįžau ir dirbau Projektavimo statybos treste. Po trejų metų jį panaikino, tai įsidarbinau viename iš kolūkių, o kai sugriuvo kolūkinė sistema, gyvenome Skriaudžiuose, ten ir įkūriau Kalendorių muziejų“, – pasakojo senjoras.
Kalendoriai jo gyvenime atsirado gana netikėtai. Daug metų P. Brazauskas puoselėjo Skriaudžiuose dar sovietmečiu įkurtą Liaudies buities muziejų. Kai artėjo muziejaus įkūrimo sukaktis, vyrui kilo mintis pasirausti namuose ir surinkti senus kalendorius, kurių metams pasibaigus niekada neišmesdavo. Iš pradžių pavyko atrasti 75 kalendorius, tarp jų ir 1930-aisiais išleistą šv. Antano kalendorių, kurį buvo įsigijęs žmonos tėvas, anksčiau dirbęs eiguliu.
Bilietas į muziejų – kalendorius
Pirmojoje parodoje muziejininkas parodė 300 tuomet turėtų kalendorių, o jau po metų jo rinkinį sudarė apie 4 tūkstančiai įvairiausių kalendorių. Jų skaičius sparčiai išaugo po to, kai P. Brazauskas išspausdino skelbimą ir paprašė žmonių dovanoti muziejui senų kalendorių. Garsas apie pirmąją parodą plačiai pasklido, muziejaus fondai pradėjo sparčiai pildytis.
– Žmones mano sumanymas sudomino. Aš vietoj bilieto į šį muziejų prašydavau kalendoriaus, tad jų skaičius sparčiai didėjo. Žinoma, pasitaikydavo ir vienodų, o ypač pradžiugindavo kalendoriai iš egzotiškų šalių, taip pat ir su įžymių žmonių autografais. Gavau 1924 metų Lietuvos liaudies kalendorių, vėliau – seniausią lietuvišką 1912 metais išleistą kalendorių, kainavusį 7 kapeikas, – prisiminė kaunietis.
Skriaudžius ir ten sukauptus kalendorius, kurių buvo apie 5 tūkstančiai, P. Brazauskui teko palikti ir persikelti gyventi į Kauną, kur jis dirbo Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje. Čia jis savo pomėgio neatsisakė ir toliau kaupė kalendorius.
Buvęs marijampolietis sako per 10 metų surinkęs apie 10 tūkstančių nedidelių, į delną telpančių kalendorių. Jo pažįstami visada iš kelionių parveža naujų kalendorių, bet kolekcionierius labai vertina ir senus. Dabar patys seniausi jo rinkinyje yra 1849 metais Vilniuje rusų ir lenkų kalbomis išleistas kalendorius ir 1864 bei 1884 metų kalendoriai.
– Kalendorių muziejus Skriaudžiuose buvo nuolat lankomas. Sulaukdavau žmonių iš Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Lankytojams įdomūs ir kalendoriai, ir juose sukaupta išmintis, – pasakojo jis.
Viena pagyvenusių vokiečių pora buvo sužavėta, kai pagal ponios gimimo datą P. Brazauskas sužinojo, kokia savaitės diena tai buvo ir pasakė, kad ji turėtų būti gabi muzikai – moteris išties giedojo bažnyčios chore. Išgirdęs, kad jos vyras gimęs sekmadienį, P. Brazauskas atskleidė, kad vokietis turėtų būti labai pamaldus – nustebęs vyras patvirtino, kad taip ir yra, jis – bažnyčios vargonininkas.
Kalendoriuose slypi daug išminties
Kalendoriuose sukaupta išmintis byloja, kad laimingi žmonės gimsta penktadieniais, o gimę pirmadieniais yra visiškos priešingybės – arba labai darbštūs, arba dideli tinginiai. Gimę antradieniais yra gabūs, ypač muzikai, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – iškalbingi ir gero būdo, o šeštadieniais gimsta tvarkingi, sek-madieniais – pamaldūs žmonės.
Žmogaus gyvenimui daug įtakos turi ir Mėnulio fazės jo gimimo dieną. Sakoma, kad per jaunatį gimsta labai jaunatviški ir linksmi žmonės. Kalendoriuose užrašyta daug išminties ir apie žmonių charakterio suderinamumą pagal Zodiako ženklus. Į muziejų Skriaudžiuose dažnai užsukdavo jaunavedžiai sužinoti, ar sutaps jų charakteriai.
P. Brazauskas prisimena, kad smagu būdavę pasakyti, jog jaunieji sutars, bet jei Zodiako ženklai rodydavo kitaip, tai garsiai to nesakydavęs, tik piršliui į ausį visą tiesą pašnibždėdavęs. Kalendoriuose taip pat užrašyta, kad pirštis ir tuoktis geriausia per pilnatį, taip pat tai pats geriausias laikas ir krikštyti vaikus.
P. Brazauskas valandų valandas gali kalbėti apie tai, ką yra išskaitęs kalendoriaus lapeliuose. Jis apskritai domisi kalendorių istorija ir visiems pasakoja, jog pirmą lietuviškąjį kalendorių sukūrė Laurynas Ivinskis, o senovės Romos laikais metai buvo dalijami į 10 mėnesių ir turėjo 304 dienas. Naujieji prasidėdavo kovą ir baigdavosi gruodžiu. Mūsų naudojamo kalendoriaus ištakos – senovės Egipto kalendorius, kuris sudarytas maždaug IV tūkstantmetyje prieš Kristų – tada buvo nustatyta 365 parų trukmė.
Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. Kr. įteisino Aleksandrijos astronomo Sozigeno perdirbtą Egipto kalendorių, kuriame metai turėjo 365,25 paros. Tada ir buvo apskaičiuota, kad pirmoji Velykų diena turi būti pirmąjį sekmadienį po pavasario pilnaties (kovo 21 dienos).
Vertingiausias eksponatas primena Baltijos kelią
Paklaustas, kokį kalendorių laiko vertingiausiu, vyras parodė ir į Marijampolę atvežtą Baltijos kelio kalendorių. P. Brazauskas tik atsitiktinai išsiaiškino, kad šio kalendoriaus išleista vos 30 vienetų Kauno projektavimo institute – šito niekas nežinojo, net kai kalendorius kartu su kitais buvo rodomas Seimo parodų salėje. „Kai į muziejų Skriaudžiuose atvažiavo viena grupė iš Kauno, joje buvęs vyras man pasakė, jog per Atgimimą grupė projektuotojų padarė 30 tokių Baltijos kelio kalendorių, bet išplatino tik 10. Dabar yra likę tik du – vienas pas mane, antras – Skriaudžiuose“, – sakė vyras.
Kalendorius P. Brazauskui padovanojo įvairiausi žmonės. Sužinojusi apie jo pomėgį, kalendorių prieš keliolika metų atsiuntė ir garsi dainininkė Nelė Paltinienė, su vyru gyvenusi Vokietijoje. Pasirodo, Paltinai kasmet išleisdavo iki dešimties egzempliorių kalendorių.
Kolekcijoje – ir Lietuvos televizijos bei radijo kalendorius su beveik visų laidų vedėjų parašais. Tokių kalendorių su autografais yra ir daugiau. Kolekcijoje saugomas ir kalendorius su mažai kam žinomos Nauru valstybės pavadinimu. Tai – mažiausia pasaulio respublika, kur gyvena apie 14 tūkstančių žmonių. Šioje nedidelėje salelėje netoli Australijos 2001 metais vyko pasaulio sunkumų kilnojimo varžybos, kalendorių iš ten parvežė Lietuvos sportininkai.
Kartais kalendoriai į muziejininko rankas patenka gerokai suplyšę, išteplioti, tad nemažai laiko tenka sugaišti, kol juos sutvarko, atnaujina, suklijuoja. Vieną medžiaginį kalendorių, kuris buvo pagamintas 1974 metais Australijoje, P. Brazauskas gavo po 20 metų – tiek laiko jis kabojo vieno Skriaudžių gyventojo virtuvėje virš kriauklės. P. Brazauskui teko kalendorių skalbti, lyginti, klijuoti.
Pats sukūrė kalendorių keliems šimtmečiams
Į naująją parodą Marijampolėje kolekcininkas atvežė parodyti ir paties sudarytą 400 metų – nuo 1800-ųjų iki 2200-ųjų – kalendorių. „Viskas kartojasi, tik reikėjo surasti raktą, kaip išdėstyti, kad tas kalendorius nebūtų per storas, jį būtų galima parodyti. Man prireikė 27 metų, jog suprasčiau tą sistemą. Šiems metams tinka 1997, 2014 metų kalendoriai. Jis tiks ir po 25 metų, ir 2070 metais bus tas pats, ir 2200-aisiais. Kalendoriaus esmė – kuria savaitės diena prasideda naujieji metai, ar jie keliamieji, yra ir tam tikrų išimčių“, – sakė kolekcininkas.
Vyras pasakoja, kad būna žmonių, kurie stebisi ir klausinėja, kam jam reikalingos tos senienos, kai nuolat leidžiami nauji kalendoriai. „Tai tapo mano pomėgiu, be kurio jau sunku įsivaizduoti savo gyvenimą. Yra įvairių kolekcionierių, o kalendoriai man padėjo sutikti daug įdomių žmonių, jie praplėtė mano akiratį, jų dėka daug sužinojau ir pasimokiau“, – įsitikinęs P. Brazauskas.
Komentarai nepriimami.