Šiemet žiema daugelį gyventojų gąsdino ne tik išaugusiomis šildymo sąskaitomis. Po sniego sluoksniu ir įšalu kaupėsi problemos, kurios pavasariui įsibėgėjant išlindo į paviršių: iškilnotos trinkelės, išsiklaipę šaligatviai, sutrūkinėjusi gatvių danga. O pačiame žiemos grožyje kai kuriems teko griebtis už galvos: nuo sniego svorio įgriuvo stogai!
UAB „Vidara“ generalinis direktorius Darius Kemeraitis sako: „Dalies šių bėdų galėjo nebūti, jei būtume iš anksto arba stipraus snygio metu pasirūpinę savo statiniais. Tačiau dabar svarbiausia – nedelsti.“
Kodėl vertėtų neatidėlioti darbų? Yra net keletas priežasčių.
Sniego svoris – didesnis nei atrodo
Pasak pašnekovo, didžiausią smūgį šią žiemą patyrė senesni statiniai.
„Buvo netikėtai daug sniego, šalčiai. Žmonės, kurių pastatų stogai jau seni, susidūrė su nemažomis problemomis, nes tokių stogų medinė konstrukcija yra tiesiog „pavargusi“, – pasakoja D. Kemeraitis. Nors mūsų regione sniego nebuvo tiek daug, kaip pajūryje ar Šiaurės Lietuvoje, problemų išvengti nepavyko. Pavojingiausia situacija susidaro tuomet, kai sniegas tampa šlapias ir sunkus.
„Kol sniegas purus – jis dar nėra toks pavojingas. Tačiau sudrėkęs, suledėjęs sniegas tampa labai sunkus, ir tada dažniausiai įvyksta avarijos“, – sako pašnekovas.
Pataria nerizikuoti
Bandydami spręsti problemas patys, gyventojai neretai labai rizikuoja.
„Žmonės ne visada įvertina saugumą. Lipti kopėčiomis ant apsnigto šlaitinio stogo yra pavojinga. Tokius darbus turi atlikti specialistai, naudojantys saugos priemones“, – sako D. Kemeraitis.
Jo teigimu, smulkesnius darbus, pavyzdžiui, nuvalyti mažą stogelį virš įėjimo, galima ir patiems, tačiau didesniems stogams būtina samdyti profesionalus.
Dar viena dažna klaida – taupymas ten, kur to daryti nereikėtų.
„Svarbi yra sniego užtvarų, vadinamųjų sniego gaudytuvų, kokybė. Pasitaiko atvejų, kai žmonės įsigyja nekokybiškus gaminius arba patys juos susikonstruoja – tuomet stipresnis sniego sluoksnis juos tiesiog sulaužo. Slenkančio sniego jėga yra milžiniška, todėl gali rimtai nukentėti netoliese esantys automobiliai ar daiktai. Sniego gaudytuvus reikėtų pasirinkti kokybiškus, juos įrengti reikia pagal technologinius reikalavimus“, – pataria D. Kemeraitis ir primena, kad roges reikėtų ruošti vasarą. Taigi ir sniego gaudytuvus ant stogų verta pritvirtinti nelaukiant kitos žiemos.
Pavasaris – geriausias metas imtis darbų
„Jaučiame didelį sujudimą. Vieniems žiema sugadino stogą ar pavėsinę, kiti per šalčius pastebėjo, kad pro langus pradėjo pūsti vėjas“, – sako „Vidaros“ vadovas.
Anot jo, labai svarbu nebandyti problemų spręsti savarankiškai, jei trūksta žinių ar įgūdžių. Taupumas ne visada pateisina lūkesčius – kartais jis tik dar labiau pablogina situaciją. Todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie įvertins, ar verta sunerimti. „Ir nedelsti, jei problemų po žiemos atsirado“, – pataria pašnekovas.
Pasak D. Kemeraičio, delsimas gali kainuoti ne tik daugiau nervų, bet ir pinigų.
„Dabar tikrai verta paskubėti. Kainos dėl geopolitinės situacijos jau pradėjo kilti ir, tikėtina, dar kils. Jei darbai bus atidėti iki vasaros, gali ištikti antroji brangimo banga ir teks mokėti dar brangiau. Be to, ir meistrai ankstyvą pavasarį turi daugiau laisvo laiko, o vėliau jų gali tekti laukti gerokai ilgiau. Pavyzdžiui, jei planuojate stogo remontą – geriau jį atlikti dabar ir vasarą ramiai ilsėtis“, – sako pašnekovas.
Problemos – ir po kojomis
Žiema paveikė ne tik pastatus, bet ir aplinką.
„Kai kuriose vietose išsikilnojo trinkelės ar lauko plytelės. Taip nutinka, kai į jų pagrindą patenka vandens – užšalęs jis plečiasi ir kilnoja dangą. Dabar, orams šylant, dalis paviršių grįžta į vietas“, – aiškina D. Kemeraitis. Vis dėlto, anot jo, „jei pagrindas paruoštas tinkamai ir darbai atlikti kokybiškai, trinkelės neturėtų kilnotis. Todėl, jei ruošiatės atlikti šiuos darbus, prisiminkite: labai svarbus yra ir projektas, ir medžiagų parinkimas, ir meistro profesionalumas“, – pabrėžia jis.
Naujos technologijos keičia įpročius
Statybų sektorius sparčiai keičiasi. „Vidaros“ vadovas pastebi, kad vis daugiau inovacijų atsiranda ir stogų srityje.
„Kasmet lankomės tarptautinėse parodose, domimės naujovėmis, stengiamės jas perimti. Pavyzdžiui, atsiranda įvairių stogų patobulinimų – apskardinimo, sniego gaudytuvų, lietaus sistemų. Viena iš įdomesnių naujovių – integruoti saulės moduliai, juos gamina beveik visi stogų gamintojai. Jie montuojami tiesiai į stogo dangą ir yra beveik nepastebimi, todėl išlaikoma estetinė stogo išvaizda“, – pasakoja D. Kemeraitis.
Tokie sprendimai ne tik patrauklesni vizualiai, bet ir praktiškesni.
„Anksčiau vieni meistrai montuodavo stogą, kiti – saulės modulius. Dabar šie darbai gali būti atliekami kartu, tai taupo laiką ir dažnai tai yra finansiškai naudingiau“, – teigia jis. Juolab kad įprasti saulės moduliai, kurie montuojami ant stogo, turi būti su tam tikromis apsaugomis, kad tarp stogo ir modulio nepatektų paukštis ar ten nesusisuktų lizdo.
Patarimas gyventojams: nelaukite, kol problema taps nuostoliu
Apibendrindamas pašnekovas pabrėžia paprastą, bet svarbią taisyklę – kuo anksčiau reaguosite, tuo mažesni bus nuostoliai.
„Po žiemos verta apžiūrėti stogą, aplinką, įvertinti, ar nėra pažeidimų. O jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau pasikonsultuoti su specialistais. Tai gali padėti išvengti ne tik didesnių problemų, bet ir gerokai didesnių išlaidų ateityje“, – sako D. Kemeraitis.