Valstybės kaltintojas Marijampolės mero Povilo Isodos „čekiukų“ byloje, Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius sako, kad ši byla negali būti nutraukta, kaip Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus.
Jis mano, kad P. Isodos byla turi būti perduota į teisiamąjį posėdį ir ją išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, ar surinktus duomenis galima pripažinti kaip įrodymus.
„Kalbant apie šią bylą, esu susipažinęs su gynėjo pateiktu prašymu nutraukti bylą“, – antradienį, per Kauno apygardos teismo posėdį, kalbėjo prokuroras.
Pasak jo, M. Sinkevičiaus byloje kalbama apie telefonijos paslaugas, kuriomis naudojosi M. Sinkevičiaus, paslaugas už televizoriaus įsigijimą.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad P. Isodos byloje nustatyta, kad jis galėjo naudotis mažiausiai 26 svetimoms kortelėmis įsigyjant kurą.
„13 valandą 44 minutės piltas dyzelinas, tą pačią minutę – benzinas”, – sakė prokuroras.
Kauno apygardos teismas antradienio popietę surengė posėdį Marijampolės mero P. Isodos „čekiukų“ byloje ir svarsto advokato prašymą nutraukti ją, remiantis panašioje byloje išteisinto Jonavos mero M. Sinkevičiaus byla.
Tyrimo duomenimis, P. Isoda, eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, galimai suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas telefono ryšio, interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
„Esam pateikę prašymą dėl bylos nutraukimo, yra galimybė nutraukti baudžiamąją bylą bylos perdavimo nagrinėti teismui stadijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė precedentą, jie privalomi teismams“, – Eltai prieš posėdį sakė P. Isodos advokatas Giedrius Danėlius.
Advokatas ir meras posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
G. Danėlius prašė tenkinti jo prašymą. P. Isoda per posėdį nekalbėjo visiškai.
Teismas savo nutartį skelbs trečiadienį po pietų.
Prokuratūra skelbia, kad Marijampolės savivaldybės meras savivaldybės buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 tūkst. 479 eurus Marijampolės savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.
P. Isoda taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos. Manoma, kad politikas, tyčia pažeisdamas tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, aktyviais, sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, o dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija.
„STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, kad mes galėtume sakyti, kad tie atsiskaitymai tikrai nėra susiję su tarybos nario veikla. Pateiksiu pavyzdį: buvo panaudos mažiausiai 26 kitų asmenų atsiskaitymo kortelės, mažiausiai 15 kuro pylimo atvejų, kurie nėra logiški, mažiausiai du atvejai, kai kuro užpilta tą pačią dieną, tą pačią valandą, tą pačią minutę. Du atvejai fiksuoti, kai tris kartus tą pačią dieną pilama su kelių minučių intervalu. Įvertinus visus šiuos duomenis, galima kalbėti, kad buvo teikiami neteisingi duomenis tam, kad gauti tarybos nario išmokas. Tokiu būdu per kadenciją buvo suklastota 11 ataskaitų. Byla perduota teismui, kad jis įvertintų šiuos duomenis”, – žurnalistams yra sakęs bylos tyrimą kontroliavęs prokuroras Darius Valkavičius.
Kovo 5 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį, kuriuo Jonavos meras M. Sinkevičius buvo visiškai išteisintas vadinamojoje „čekiukų“ byloje.
LAT konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą.
„Vertindamas visą Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją ir matydamas ir kitas bylas, galiu pasakyti, kad ta praktika yra labai įvairi. Ne kartą Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pasakęs, kad nėra universalių kriterijų įvertinti didelę neturtinę žalą. Vadinasi, kiekvienoje byloje teisme mes turime įvertinti prokuroro pateiktą medžiagą ir pasakyti, ar buvo padarytas nusikaltimas ar ne. Šiuo atveju įvertinęs Specialiųjų tyrimų tarnybos man pateiktą medžiagą aš priėmiau sprendimą perduoti teisminiam nagrinėjimui“, – sakė prokuroras D. Valkavičius.
Ingrida Steniulienė (ELTA)
Komentarai nepriimami.