Kovo viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovėse nuvilnijo masinių atleidimų banga. Didžiausia priežastis – dirbtinis intelektas (DI). Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės Ramintos Radavičienės teigimu, darbo vietų mažinimo bangos dažniau susijusios ne tik su ekonomikos ciklu, bet ir su globalia konkurencija dėl investicijų ir gamybos.
Tarptautinės bendrovės optimizuoja veiklą dėl vis plačiau diegiamų DI įrankių. Šaltinio „Reuters“ žiniomis, „Meta Platforms“ irgi planuoja didelio masto atleidimus, kurie gali paliesti apie 20 proc. įmonės darbuotojų. Šiuo žingsniu socialinių tinklų milžinė siekia kompensuoti dideles išlaidas, kurios yra reikalingos konkurencijai generatyvinio DI srityje.
Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas pasakoja, kad pasaulyje stebimos kelios ryškėjančios kryptys.
Viena kryptis – DI transformacija
„Anksčiau įmonės darbuotojų skaičių mažindavo dėl ekonominio nuosmukio, o dabar tai daroma esant stabiliems rezultatams. Verslas siekia efektyvumo ir vykdo personalo pertvarkas, nes technologijos, ypač DI, neretai leidžia tą patį rezultatą pasiekti su gerokai mažesnėmis personalo sąnaudomis“, – sako jis ir priduria, kad ši tendencija tik stiprės.
Anot V. Šilinsko, ne mažiau svarbus ir strateginis išteklių perplanavimas. Įmonės nesiekia tiesiog sutaupyti, jos nori didinti savo konkurencingumą, todėl mažina vidurinio lygmens vadybininkų skaičių ir administraciją, o sutaupytas lėšas investuoja į skaitmeninę infrastruktūrą, aukščiausio lygio duomenų mokslininkus.
„Galiausiai verslas tampa mažiau tolerantiškas neefektyviems padaliniams ir juos pertvarko ar išformuoja, siekdamas susitelkti į daugiausia pelno kuriančią veik-lą“, – tikina V. Šilinskas.
Jo teigimu, tikėtina, kad ateityje bus matoma vis daugiau „mikrokorporacijų“ – bendrovių, kurios kuria milijardines pajamas, turėdamos palyginti mažas, bet itin aukštos kvalifikacijos komandas, valdančias sudėtingas DI sistemas.
Darbo rinkos ateitis
Lietuvos pramonininkų konfederacija praėjusį mėnesį sudarė pramonės lūkesčių indeksą. Jis rodo, kad apie 75 proc. Lietuvos įmonių artimiausiu metu neplanuoja keisti darbuotojų skaičiaus, tačiau nedidelė dalis svarsto plėtrą ir optimizavimą.
„Tikėtina, kad pavienių restruktūrizacijų ar darbo vietų optimizavimo atvejų Lietuvoje gali pasitaikyti, ypač sektoriuose, kurie jautrūs paklausos svyravimams ar sparčiai technologizuojasi. Tačiau kol kas didesnė ilgalaikė Lietuvos darbo rinkos problema – kvalifikuotų specialistų trūkumas, ypač inžinerijos, technologijų ir pramonės srityse. Esminis klausimas tampa darbuotojų kompetencijos – gebėjimas dirbti su naujomis technologijomis ir DI sprendimais“, – komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovė.
V. Šilinsko teigimu, Lietuva nėra izoliuota sala, todėl automatizacija neišvengiamai pasieks čia veikiančius JAV ir Skandinavijos korporacijų paslaugų centrus.
„Jei mūsų specialistų gebėjimas dirbti su DI įrankiais neaugs greičiau nei JAV, dalis funkcijų gali būti ne tik automatizuotos, bet ir grąžintos į pagrindines būstines“, – sako jis.
Visgi, ši technologinė kaita yra ir galimybė. Pasak „Investor’s Forum“ vadovo, mūsų švietimo sistemai ir verslams sparčiau integruojant DI į kasdienę veiklą, Lietuva gali išlikti patrauklia vieta investicijoms ir DI palaikomoms operacijoms vykdyti.
Atleidimų banga dvigubai stipresnė nei pernai
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (GDA) Lietuvoje per du šių metų mėnesius pranešė 20 darbdavių. Tai – 2,5 karto daugiau nei tuo pat metu pernai.
GDA šiemet Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio bei Šakių savivaldybių nepasiekė. UŽT atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus šiame regione negauta.
Apskritai šalyje apie atleidimą įspėtų darbuotojų daugiausia UAB „Ryterna modul“. Čia planuojama atsisveikinti su 130 metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyboje dirbančių asmenų.
Taip pat apie reikšmingus pokyčius informavo ir „Danske Bank“ Lietuvos filialas, kur planuojama atleisti 114 įstaigų administracinėje ir aptarnavimo veikla užsiimančių darbuotojų.
Anot M. Jankauskienės šiemet apie atleidimus daugiausia pranešė įmonės, kurių pagrindinė veikla apdirbamoji gamyba. Taip pat daugiau nei po du pranešimus pateikė įmonės, vykdančios informacijos ir ryšių bei transporto ir saugojimo veiklas.
„Šešios iš 20 pranešimus apie GDA pranešusių bendrovių tai daro dėl bankroto, viena įmonė yra likviduojama, o 13 atleidžia darbuotojus dėl darbo organizavimo pakeitimų, veiklos optimizavimo ir skaitmenizavimo“, – sako M. Jankauskienė.
Daugiausia šiais metais planuojama atleisti gamybos sektoriaus darbuotojų: surinkėjų, operatorių, suvirintojų, šaltkalvių. „Ryškiai išsiskiria vadybos ir organizavimo analitikų bei administracijos vadovų profesijų grupės“, – tikina UŽT atstovė.