Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda?

– Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gali būti skiriamas kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas.

– Kokios priežastys lemia, kad kontrabanda – amžina kaip gyvenimas. Ji gyvavo dar prieškario Nepriklausomos Lietuvos laikais, gyvuoja ir ligi šiol…

– Taip. Kontrabanda gyvavo ne tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, bet gyvuoja ir dabar. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo prekių kainų skirtumo, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Dabartinis poreikis nagrinėti kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos įvežimo/išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos nusikalstamas veikas atsirado, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare ir jos teritorijoje įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, vėliau Sąjungos muitinės kodeksas ir jį papildantys muitų teisės aktai. Tačiau kontrabandos ir muitinės prižiūrimų prekių ar produkcijos gabenimo nusikaltimų gilesnių studijų Lietuvos Respublikoje iki įstojimo į ES nebuvo atlikta, nors tokios nusikalstamos veikos yra labai paplitusios ir žalingos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pasak kai kurių šaltinių, vien nelegalios cigarečių rinkos pelningumas Europos Sąjungoje numanomai siekia 7,8–10,5 milijardo eurų per metus, kas sudaro tik dalį visos šešėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas. Šie nusikaltimai daro neigiamą įtaką ne tik pačių valstybių finansams, ekonominei politikai, bet ir jų vidinėms rinkoms, kadangi asmenys, kurie užsiima tokia nelegalia veikla, išvengia pareigos sumokėti mokesčius ir taip įgauna nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisėtai veikiančius asmenis.

– Kokiuose Lietuvos regio­nuose kontrabanda klesti labiausiai, kokios priežastys tai lemia?

– Paprastai dažniau kontrabanda užsiima asmenys, gyvenantys pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes minėtų šalių akcizinių prekių (cigarečių, alkoholio ir kt.) kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos rinkoje.

– Kokių rūšių (cigarečių, alkoholio, drabužių, kitų nedek­laruotų prekių) kontrabanda paklausiausia Lietuvoje?

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

– Didžioji dauguma Lietuvoje sulaikomų kontrabandinių cigarečių yra iš Baltarusijos ir pagamintos Baltarusijos fabrike „Nieman“ .
Pavyzdžiui, spalio 29-ąją Medininkų kelio poste pareigūnai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos, kuri buvo slepiama 40 statinių aliuminio oksido miltelių krovinyje. Panaudojus rentgeno kontrolės sistemą, nustatyta, kad statinėse įrengtos slėptuvės.

Didesnė kiekvienos talpos dalis buvo atskira metaline pertvara ir prigrūsta cigarečių, o ant viršaus užpiltas nemažas sluoksnis aliuminio oksido miltelių. Iš viso muitininkai rado daugiau kaip 84 tūkst. pakelių cigarečių („Minsk Capital“, „NZ Gold Compact“, „Minsk City“ ir „Dove Platinum“) su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 287 tūkst. eurų. Dėl šios kontrabandos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dar išlieka itin stambios, 1000–1500 dėžių cigarečių kontrabandos gabenimo atvejų krovininiais vilkikais ne tik per Baltarusijos ar Kaliningrado pasienio postus su Lietuva, tačiau ir iš Latvijos.
Taip pat muitinės pareigūnai aptinka didelius cigarečių kontrabandos kiekius, gabenamus geležinkelio transportu. Šiemet gabenti nemaži, įmantriai užmaskuotų cigarečių kiekiai. Pavyzdžiui, vien Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu.
Spalio mėnesio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitininkai traukinyje iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse, kuriose buvo įrengtos slėptuvės – geležinės dėžės, aptiko beveik 240 tūkst. pakelių rūkalų, kurių vertė apie 850 tūkst. eurų.

– Kaip kovojama su šešėliniu verslu?
– Su kontrabanda kovojama centralizuotai ir lokaliu būdu valdant riziką. Kroviniai su prekėmis dažnai nukreipiami patikrai pasitelkiant rentgeno kontrolės sistemas. Lietuvos muitinė šiuo metu turi septynias rentgeno kontrolės sistemas, kurios yra stacionarios ir mobilios. Jų pagalba aptinkama didžiausia kontrabandinių cigarečių ir kitų draudžiamų gabenti daiktų, įskaitant ir narkotikus, dalis. Muitinės pareigūnai su rentgeno kontrolės sistemomis dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę (24/7 darbo režimu).

– Pasaulis nestovi vietoje, tobulėja nusikaltėliai ir jų priemonės nusikalstamai veiklai vykdyti. Ten, kur sukasi dideli pinigai, pasitelkiama ir didžiausia išmonė, technologijos, ieškoma vis naujų būdų. Gal galite papasakoti, su kokiais kontrabandininkų išradimais sulaikant krovinius Jums tenka susidurti. Kas labiausiai nustebino?

– Su kokiais kontrabandininkų išradimais gabenant krovinius ir prekes tenka susidurti muitinei, galima susipažinti Muitinės muziejuje Jeruzalės g. 25, Vilniuje. Jame sukaupta didelė kolekcija, kontrabandos gabenimo įrankių, slėptuvių ir jų pavyzdžių. Kviečiame apsilankyti.

Muitinės kriminalinės tarnybos ir VSAT pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja kovoje su kontrabanda ir tam naudoja visas turimas operatyvias ir technines priemones.

Apie netikėčiausią, išskirtiniausią VSAT tarnybos sulaikytą kontrabandą išsamiau informacija galėtų pasidalinti pasieniečiai, muitinės muziejui padovanoję droną – bepilotį, kompaktišką orlaivį. Juo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Muitininkams netikėčiausia, šiais metais keleivių gabenta cigarečių kontrabanda, galima laikyti lapkričio 16 dieną Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus oro uosto pareigūnų bendromis jėgomis sulaikytus 40 lagaminų, kuriuose buvo daugiau nei 44 tūkstančiai pakelių cigarečių. Jas į Lietuvą bandė įvežti 7 Latvijos piliečiai ir 4 asmenys be pilietybės. Jie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą lėktuvu iš Minsko. Pareigūnai Vilniaus oro uosto teritorijoje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys jau buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės patikrinimo vietą. Kilo įtarimas. Oro uosto pareigūnai apie minėtus asmenis informavo VSAT, kurie, patikrinę lagaminus, aptiko juose cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir lagaminus su cigaretėmis VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams. Dėl minėtos kontrabandos asmenims pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nepateikimą muitinei nustatyta tvarka.

Dar vienas netikėtumas buvo su gintaro kontrabanda, nes paprastai muitininkai dažniau sulaiko gintaro kontrabandos siuntas, kurias mėginama į mūsų šalį įvežti iš Rusijos Kaliningrado srities, tačiau lapkričio 23 d. Medininkuose buvo sulaikyta 105 kg gintaro kontrabanda, įtariama, atvežta iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis transporto priemonių detales. Tačiau pareigūnai, patikrinę krovinį, po detalėmis aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose. Preliminari kontrabanda gabento gintaro vertė – apie 12700 eurų. Vairuotojas prisipažino gintarą į Lietuvą vežęs ketindamas „užsidirbti“. Anot jo, gintaras kasamas Ukrainoje, nelegaliose kasyklose. Automobilis ir gintaro kontrabanda buvo sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek per šiuos metus dėl neteisėto prekių gabenimo per sieną pradėta ikiteisminių tyrimų, kokie kiekiai kontrabandos sulaikyti? Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų?

– 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesį dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 48 mln. 873 tūkst. eurų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 4,5 tūkst. eurų (2019 m. sausio – rugsėjo mėnesį – 4,9 tūkst. eurų).

2020 m. III ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2019 m laikotarpiu tabako gaminių sulaikyta 84 proc. daugiau. Dėl neteisėto cigarečių gabenimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Jų metu sulaikyta 262 mln. cigarečių, kurių vertė siekia beveik 47 mln. eurų.

Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų, tokios statistikos nevedame. Vertinimui galime pateikti bendrovės „Nielsen“ atliekamus „Tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, pagal kuriuos šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 22,4 proc. tabako gaminių rinkos (pernai siekė 21,3 proc.).

Nuo 2010 m. pagal Nielsen „Tuščių pakelių“ (ne lietuviškomis banderolėmis) tyrimo rezultatus nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė: 2010 – 42,8; 2011 – 30,8; 2012 – 35,4; 2013 – 28,2; 2014 – 28,4; 2015 – 19,6; 2016 – 17,5; 2017 – 19,6; 2018 – 19,3; 2019 – 21,3; 2020 (III ketvirtis) – 22,4 proc. tabako gaminių rinkos.

Norime akcentuoti, kad Lietuvos muitinės pareigūnams šalyje tenka bene didžiausias krūvis kovoje su šešėliniais tabako gaminiais, nes vien per tris šių metų ketvirčius muitininkų sulaikyta cigarečių kontrabanda sudaro 92 proc. iš šiemet visų Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

– Ačiū už pokalbį.