Lapkričio mėnesį „Suvalkietyje“ rašėme apie buvusios Marijampolės mokytojų seminarijos, vėliau Pedagogikos mokyklos, dabar Meno mokyklos teritorijoje bandomą atkurti čia buvusį parką. Šiemet sukanka 95-eri metai, kai šalia buvusios Marijampolės mokytojų seminarijos pastato pradėtas kurti prancūziško stiliaus parkas. Šis dendrologinis parkas atsirado seminarijos direktoriaus Felikso Treigio iniciatyva. Tam įtakos turėjo faktas, kad F. Treigio žmona Aleksandra Olina Treigienė buvo prancūzė, daug parko augalų ji atsisiuntė iš savo gimtinės.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Praėjusiais metais parkas nyko, bet dabar čia veikiančios Marijampolės meno mokyklos darbuotojai nori parką atgaivinti, kad jis vėl taptų patrauklia vieta miestiečiams.
Apgailestaujama, kad parko teritorijoje esančios sovietų karių kapinės netinka prie bendro vaizdo, sudarkė parko idėją. Jos atsirado 1944 metais sunaikinus šiaurinę parko dalį. Anot buvusio miesto vyriausiojo paminklosaugininko Gedemino Kuncaičio, gaila, kad šios kapinės nebuvo iškeltos kitur. „Kai dirbau Savivaldybės administracijoje, 1992 metais atvykę vokiečių karininkai ieškojo ir surado visų savo karių palaikus. Tie, kurie buvo atpažinti, išvežti į Vokietiją, kiti perlaidoti bendruose kapuose Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune“, – teigė jis.
Į straipsnį sureagavęs Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius stebėjosi, kodėl niekur nėra dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad 1992 metais vokiečių karininkai, atpažinę savo karių palaikus, išsivežė juos į Vokietiją. Anot istoriko, tokie faktai privalo būti dokumentuojami.
Muziejininkas R. Urbonavičius pasidalino savo surinkta medžiaga apie karių kapines prie Mokytojų seminarijos.
Prieš 80 metų, 1944 m. lapkričio 28 d., Mokytojų seminarijos sodelyje buvo įrengti sovietų karininkų, žuvusių Rytų Prūsijos prieigose, kapai ir pastatytas paminklas. Sovietų sąjungos gynybos ministerijos archyve saugomas 1944 m. gruodžio 19 d. 3-ojo Pabaltijo fronto politinės valdybos albumas „33 armijos karininkų kapai-paminklas Marijampolėje, Lietuvos TSR“.
Šis 38 lapų dokumentas buvo pasirašytas 33-osios armijos vado generolo pulkininko V. Cvetajevo ir 33-osios armijos karinės tarybos nario generolo majoro R. Babijčiuko, o adresuotas vyriausiajam kadrų skyriaus viršininkui, generolui pulkininkui Golikovui. Ši byla buvo „slapta“ net iki 2011 metų lapkričio 18 d., kuomet išslaptinta. Kokios paslaptys buvo dokumente, nesuprantama ir šiandien. Galima tik spėlioti, kad pati žinia apie karininkų žūtį, besibaigiant karui, buvo paslaptis.
Baigiantis karui Mokytojų seminarijos pastate buvo įkurta karo ligoninė. Mirę sovietiniai kariai buvo laidojami čia pat, prie ligoninės slenksčio. Už keleto šimtų metrų nuo ligoninės yra senosios Marijampolės kapinės. Jose taip pat palaidoti sovietiniai kariai ir karininkai. Kodėl vieni laidoti kapuose, o kiti prie ligoninės, neaišku. Prieškaryje mokytojo Felikso Treigio ir jo mokinių pastangomis prie Mokytojų seminarijos buvo įkurtas parkas su takeliais, suoleliais, puikiu sodu, o 1944 metais, per rugsėjo–spalio mėnesius parkas tapo kapinėmis.
Dokumente nurodoma, kad čia palaidoti 33-osios armijos 78 karininkai, žuvę nuo 1944 metų liepos pabaigos iki spalio pradžios, aprašomos kapinės ir čia pastatytas paminklas. Išvardinti čia palaidoti: 3 pulkininkai, 4 papulkininkiai, 22 majorai, 24 kapitonai, 19 vyr. leitenantų, 4 leitenantai, 2 jaunesnieji leitenantai. Be karininkų laipsnių, nurodytos jų pavardės, vardai, tėvavardžiai, gimimo metai ir tikslios mirties datos (nuo liepos 25 iki spalio 6 d.). Vyriausias žuvusysis buvo 48-erių, o jauniausias – 20 metų.
Aprašomi kapai – „Artilerijos sviedinių alėja“ – ji prasideda artilerijos pabūklais ant postamentų, 5 laiptai veda į alėją, kurios ilgis 29 metrai, plotis – 4 metrai. „Alėja“ įrėminta kas 2 metrus ir 75 centimetrus sudėtais artilerijos sviediniais (152 mm haubicos), jie sujungti geležine grandine.
Alėja baigiasi 4 laipteliais į „Apskritimą“, kuris yra 8 metrų diametro ir taip pat įrėmintas artilerijos sviediniais su grandinėmis. Centre – paminklas. Iš viso kapuose sudėti 48 haubicos sviediniai, o juos jungia 150 metru grandinės. Minimame dokumente surašytos visos kapų detalės ir įrašai ar vaizdai, esantys ant paminklo, kapai užima apie 0,5 hektaro. Kapus įrengiant dirbo 40 armijos karių ir iki 15 vietinių samdomų žmonių.
Obeliskas buvo nugriautas tik 2022 m. balandžio 21 d.
Senose Marijampolės kapinėse palaidoti 1233 rusų kariai, prie Mokytojų seminarijos (karininkų kapuose) – 214.
Rimvydas URBONAVIČIUS, Istorijos tyrinėtojas, muziejininkas
Komentarai nepriimami.