Birželio pradžioje uždarytas Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Linelis“ skyrius. Šis Savivaldybės priimtas sprendimas sukėlė nemažą sumaištį tarp tėvų ir lopšelio-darželio skyrių darbuotojų. Dėl įstaigos uždarymo sulaukėme ir jos buvusių darbuotojų skambučio.
Per mažai ugdytinių ar per mažai noro?
Vaikų priėmimas į darželį vyksta visus metus, tačiau patys procesai, pavyzdžiui, eilių generavimas, kasmet prasideda nuo balandžio 1-osios. Tuomet paaiškėja ir pirmieji skaičiai: kiek vaikų kokį skyrių tėvų prašymu nori lankyti. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Nerijaus Mašalaičio, „Linelyje“ situacija ir tendencijos stebėtos ilgai, tačiau sprendimas užverti ilgametės ugdymo įstaigos duris priimtas neseniai.
N. Mašalaičio teigimu, priimant sprendimą uždaryti „Linelio“ skyrių buvo atsižvelgta į tai, kad šiame skyriuje mažėjo vaikų skaičius, o kituose, didžiuosiuose skyriuose, buvo laisvų grupių. „Tai tapo viena iš priežasčių, dėl ko dvi grupės iš „Linelio“ buvo perkeltos į modernizuotus skyrius: „Pasaką“ ir „Šypsenėlę“, o trečioji – pagal tėvų prašymus išskaidyta į kitus“, – pasakoja N. Mašalaitis.
Marijampolės lopšelio-darželio „Linelio“ skyriuje iki birželio pirmosios veikė trys grupės, kurias lankė 45 ugdytiniai. Į argumentą, kad vaikų skaičius šioje įstaigoje mažėjo, vieno iš vaikų lopšelio-darželio skyrių darbuotoja atsako: „Atrodo, kad vaikų šiam skyriui nedavė tyčia. Pastebėjau, kad net Savivaldybės puslapyje šis skyrius nebuvo įtraukas į vaikų priėmimo sąrašus, tai apie ką galime kalbėti.“
Savivaldybės administracijos direktorius išskiria ir kitas priežastis, lėmusias skyriaus uždarymą – pasenusi vidaus ir išorės infrastruktūra, nusidėvėjusi žaidimų aikštelė, higienos reikalavimų neatitinkanti tvora. „Reikėtų pastatą iš pagrindų tvarkyti, jame telpa keturios grupės, o dėl keturių tikrai neverta investuoti“, – prideda N. Mašalaitis.
Vieno iš vaikų lopšelio-darželio skyrių darbuotoja, pageidavusi, kad jos pavardė nebūtų minima publikacijoje, sako, kad jai yra ne kartą tekę lankytis „Linelyje“ ir pažvelgti į jį iš arčiau. „Virtuvė – suremontuota, nauji roletai ant langų, įrengtos indaplovės“, – prisimena pašnekovė. Jos teigimu, investavus į šį skyrių, jis galėtų tapti prestižiniu, bet reikia noro.
Mitinge buvo renkami parašai, kad absoliučiai jokie būstai ar sodo namai nebūtų apmokestinami. Tam, kad toks projektas būtų pateiktas Seimui, iki rugpjūčio turi būti surinkta bent 50 tūkst. parašų. Pilietinio NT mokesčio projekto iniciatyvinės grupės teigimu, jau yra surinkta apie 8,5 tūkst. elektroninių parašų, o protesto metu pradėta rinkti ir popierinius parašus.
Milijonų vertės namų neapmokestins?
R. Šimaitis teigė nematantis jokių problemų, jei turtingiausiųjų, didžiausias vertes turinčių gyventojų būstai nebūtų apmokestinti. „Jei jie tą turtą įsigijo pinigais, už kuriuos mokėjo pajamų mokesčius – tai yra jų reikalas. Linkiu visiems turėti namus, kurie verti milijono eurų ar daugiau“, – teigė jis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad „jeigu norime kalbėti apie kažkokį socialinį teisingumą, kad tas, kas daugiau galbūt sukaupė, turėtų sumokėti kažkokius mokesčius, tai turėtume kalbėti apie prabangos mokesčius. Prabangos mokestis apimtų ne tik kažkokį būstą, bet galbūt ir automobilius, ir jachtas, lėktuvus, visa kita. Nekilnojamasis turtas, pirmas būstas, turi būti neapmokestintas, o antras, trečias – yra numatyta, koreguojami ir tarifai, ir ribos, ir visos sumos pinigų, kurios bus surinktos“, – sakė jis, pridūręs, kad rengiamasi priimti sprendimą rengti neeilinį Seimo posėdį šiems klausimams svarstyti, nes pataisų ir pasiūlymų priregistruota labai daug.
Ar reikėtų apmokestinti visą NT, ar toks mokestis pirmajam būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, neturėtų būti taikomas? Kodėl šis klausimas kelia tiek aistrų, valdžia blaškosi ir siūlo vis naujus variantus? To teiravomės ir kelių „Suvalkiečio“ skaitytojų.
Laiku neatlikome namų darbų
Algimanta Pabedinskienė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, įsitikinusi, kad vienareikšmių atsakymų šiuo klausimu sunku rasti, bet išskiria porą svarbių aspektų. NT mokestis yra daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, ir Lietuva, tapusi ES nare, turi laikytis bendrų taisyklių. „Tuo ilguoju laikotarpiu mes neatlikome namų darbų, nes apie šio mokesčio būtinybę jau labai seniai palaipsniui reikėjo pradėti kalbėti, ruošti tam gyventojus, ir tuomet šiandien turėtume mažiau susipriešinimo. Kita vertus, turime įvertinti lietuvių kultūrinį socialinį identitetą, kai vyresnei ir daliai vidurinės kartos būstas yra kertinis dalykas, gyvenimo ir saugumo garantija. Žmonės taupė, įsigijo būstą ir jiems sunku suprasti, kodėl už jį dar turi mokėti, nes ir taip moka įvairius mokesčius“, – sakė buvusi ministrė.
Jos nuomone, šio mokesčio susiejimas su būtinybe kaupti lėšas Gynybos fondui ne visiems atrodo priimtinas, nes svarbiausia yra pats žmogus, o jei jis jaus įtampas, nesaugumo jausmą, atsiras pasipriešinimas tokiam mokesčiui.
Anot A. Pabedinskienės, kuri turi įsigijusi butą savo gimtinėje Jūrmaloje, jei papildomi būstai žmonėms generuoja pajamas, akivaizdu, kad jie gali būti apmokestinami, bet pirmasis būstas, kuriame žmogus gyvena, NT mokesčiu neturėtų būti apmokestinamas.
Sodų namelių nederėtų apmokestinti
Garbaus amžiaus marijampolietis inžinierius Vytautas Gaulia sako jau nuo 1964 metų turintis namą Veisiejuose, kai ten įsigijo pamatus ir šį namą pasistatė. Jo nuomone, jei žmogus visą gyvenimą daug dirbo, sukaupė pinigų ir įsigijo būstą, jis tikrai neturi būti apmokestinamas. Vargu, ar turėtų būti apmokestinamas ir antras būstas, kuris dažnai yra namelis sode, o jau trečiam būstui mokestį tikrai reikėtų taikyti.
– Yra nemažai žmonių, kurie savo sodų sklypuose pasistatė namelius, vasarą ten dažnai lankosi, darbuojasi, užsiaugina daržovių. Manau, ir šio būsto nereikėtų apmokestinti, nes žmonėms tai būdas pabėgti iš ankšto buto, pabūti gamtoje, pakvėpuoti švariu oru, o tai – sveikata. Padėkime tokiam žmogui, soduose tieskime kelius ir takelius, tvarkykime teritorijas, – sakė senjoras, priminęs Platono žodžius, kad „savo valstybe turi rūpintis kiekvienas jos pilietis“.
Pašnekovo nuomone, pinigai šalies gynybai reikalingi, bet jų galima rasti kitur, nes pinigų Lietuvoje tikrai yra. „Gal, pavyzdžiui, apmokestinkime naminius gyvūnus, kurių yra milijonai, o gal mokestį taikykime ir tiems prabangių kelionių mėgėjams, kurie nuolat skraido atostogų į Havajus ar Emyratus“, – svarstė jis.
Dėl žemės mokesčio aistrų nekyla
Daugiau kaip vieną būstą turi ir verslininkas Rimantas Grabauskas su žmona. Jis sakė labai įdėmiai stebintis visas diskusijas NT mokesčių klausimais ir suprantantis, kad rasti geriausią, daugelį tenkinantį sprendimą yra labai sudėtinga.
– Kai siūloma mokesčio netaikyti pirmajam būstui, kuriame žmogus gyvena, o to būsto vertė gal du milijonai eurų ir daugiau, tai iš pirmo žvilgsnio neatrodo teisinga. Kita vertus, tokių žmonių tikrai nėra daug, gal jie turėjo gerus darbus ir susitaupė. Mano nuomone, pirmasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, o antram, trečiam mokestis jau galėtų būti taikomas, ir aš sutikčiau jį mokėti, – teigė verslininkas.
Pasak R. Grabausko, jis moka žemės mokestį, o žemė taip pat yra turtas, kaip ir namai ar būstai. „Dėl žemės mokesčio tokių aistrų nėra, žmonės įpratę jį mokėti, o nekilnojamas turtas atrodo kitaip. Tikiuosi, kad bus rasti geriausi valdžios sprendimai, nors vargu ar bus taip, kad visi liks patenkinti“, – svarstė jis.
Komentarai nepriimami.