Per Lietuvos teritoriją tranzitu nuolat važiuoja traukiniai iš ar į Karaliaučių (Kaliningradą). Šiuo metu vienas traukinys kasdien į Karaliaučių vyksta iš Maskvos. Kelis kartus per savaitę tokie traukiniai važiuoja iš Sankt Peterburgo ir Adlerio miestų.
Ar šis geležinkelio koridorius nekelia jokių grėsmių, ar turint galvoje dabartinę geopolitinę padėtį ir tebesitęsiantį karą Ukrainoje, galime jaustis saugūs? Birželio mėnesį iš tranzitinio traukinio Lietuvos teritorijoje iššoko Rusijos pilietis. Apie jo buvimo vietą ilgai nežinota ir tik rugpjūčio pradžioje visuomenė trumpai informuota, kad bėglio buvimo vieta jau žinoma atitinkamoms tarnybom, bet dėl vykdomo tyrimo daugiau detalių negalima atskleisti. Prieš kelias dienas šalies generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo, kad bėglys buvo sulaikytas ne Lietuvoje.
Iš tranzitinio traukinio iššokusio Rusijos piliečio vietą tarnybos jau yra nustačiusios.
Tranzitą privaloma užtikrinti
Šiuo metu Karaliaučiaus traukinių tranzitas per Lietuvą vykdomas pagal galiojantį Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimą, kuriame apibrėžti abiejų šalių įsipareigojimai. Yra pasirašyta trišalė sutartis tarp Lietuvos, ES ir Rusijos, ir vargu, ar ES norėtų drastiškai keisti egzistuojančias sutartis. Specialistų manymu, nė nereikėtų šio klausimo kelti ES lygmeniu, nes tai parodytų, kad patys nesusitvarkome su situacija.
Per Lietuvą ketinantys vykti Rusijos piliečiai negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, neturi būti įtraukti į ieškomų asmenų sąrašus, privalo turėti galiojančius ir tinkamus dokumentus bei vizas ar specialųjį leidimą, leidžiantį vykti tranzitu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai Pasienio kontrolės punktuose dabar atlieka Rusijos keleivių, vykstančių supaprastintu tranzitu, dokumentų patikrą. Nuo valstybės sienos iki Kybartų ir Kenos vykdoma keleivių tranzito stebėsena. Esant poreikiui – vykdant traukinių palydą, reaguojant į incidentus ar atliekant pasišalinusių asmenų paiešką pasitelkiamas VSAT sraigtasparnis. Policija ir Viešojo saugumo tarnyba vykdo patruliavimą, incidentų prevenciją bei reaguoja į incidentus.
Pasieniečiai įsigijo sraigtasparnį
Šiemet balandį Valstybės sienos apsaugos tarnybai buvo perduotas už ES lėšas įsigytas modernus sraigtasparnis H145, skirtas Specialiosios tranzito schemos funkcijoms užtikrinti. Jį VSAT įsigijo iš įmonės „Airbus Helicopters Deutschland GmbH“, bendra sutarties kaina – 11 mln. eurų. Planuota, kad specializuotas sraigtasparnis pagerins nuolatinį Rusijos keleivinių tranzito traukinių stebėjimą, reagavimą į galimus incidentus, kartu su pasieniečių turimais ir šiam tikslui jau naudojamais sraigtasparniais gerokai padidins bendrą stebimų ir lydimų tranzitinių traukinių kiekį.
Dalis Rusijos keleivinių tranzitinių traukinių eismo vyksta miškingose Lietuvos vietovėse, į kurias patekti incidento atveju antžeminėms pajėgoms gali būti keblu. Todėl vienas iš efektyviausių būdų, leidžiančių operatyviai įvertinti situaciją ir ją suvaldyti, taip pat užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą – padėties kontrolė iš oro, o prireikus, ir reagavimo pajėgų išlaipinimas įvykio vietoje.
Modernų sraigtasparnį H145 Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiemet įsigijo Specialiosios tranzito schemos funkcijoms užtikrinti. VSAT nuotraukos
Iš traukinio iššoko rusas
Birželio 17 dieną Kybartų apylinkėse iš tranzitinio traukinio, vykusio į Karaliaučių, iššoko ir dingo Rusijos pilietis. Turimais duomenimis, kai traukiniui liko iki Kybartų geležinkelio stoties važiuoti 25 minutes, tarp Pilviškių ir Kybartų traukinio palydovė pastebėjo atidarytas duris, per kurias ir galėjo iššokti minėtas asmuo. Bėglio tada ieškojo pasieniečių sraigtasparnis, kinologai, ekspertai su dronais, tačiau žmogaus pėdsakų aptikti taip ir nepavyko.
Buvo nustatyta, kad tas asmuo yra 21-erių metų Danilas Muchametovas, kilęs iš Baškirijos. Manoma, kad rusas pabėgimą galėjo planuoti iš anksto. Jo tėvas rusų žiniasklaidai užsiminė, kad sūnus ieškojo, kur geriau gyventi, tai galėjo tapti motyvu pabėgti į Europos Sąjungą.
Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ieškomas rusas – šaukiamojo amžiaus ir spėjo, jog vaikinas galėjo bėgti vengdamas mobilizacijos į karą Ukrainoje.
Kaip teigė Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, atlikus vidinį patikrinimą, nustatyta, kad Lietuvos pareigūnai, reaguodami į minėtą incidentą, pažeidimų nepadarė. VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Saulius Nekraševičius tada sakė, kad pabėgimai iš tranzitinio traukinio – labai reti, nes jo kontrolė yra gana aukšto lygio. Prieš tai panašus pasišalinimas iš traukinio, pasieniečio žiniomis, fiksuotas 2020 metais, kai netoli Vilniaus iššoko uzbekas ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, žuvo.
Rengiamas tranzito kontrolės algoritmas
Po šio incidento Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad bus rengiamas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas. Šį pasiūlymą pateikė ministro V. Kondratovičiaus įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė dėl Kaliningrado tranzito traukiniais kontrolės tobulinimo ir papildomų saugumo priemonių taikymo. Įgyvendinant pasiūlymus, bus parengtas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas, kuris bus tvirtinamas vidaus reikalų ministro įsakymu.
„Taip bus užtikrintas vieningas tarnybų veiksmų koordinavimas. Siekiant efektyvesnės kontrolės, bus atliekama techninių priemonių taikymo galimybių analizė, identifikuotos vietos, kur jų veikimas būtų efektyviausias ir ruošiami siūlymai dėl šių priemonių diegimo ar atnaujinimo“, – teigiama VRM pranešime spaudai.
Taip pat bus peržiūrėtas ir Kaliningrado tranzito kontrolės užtikrinimui reikalingas finansavimas, kuris gali būti numatytas tiek iš nacionalinių, tiek iš ES finansinių instrumentų, tuo pačiu įvertinant ir naujojo ES finansavimo laikotarpio galimybes, nukreipiant finansavimą į saugumo priemonių diegimą.
Ekspertų nuomone, neatmetama, kad siekdama destabilizuoti padėtį Rusija gali provokacijoms rengti panaudoti tranzitinius traukinius ir geležinkelį.
Būtina griežtinti pažeidėjų atsakomybę
Su „Lietuvos geležinkeliais“ siūloma išsiaiškinti technines galimybes policijai realiu laiku perduoti signalą apie judančių traukinių atidarytas vagonų duris. Tokiais atvejais policijos pareigūnams būtų galima aptikti tikslią incidento vietą bei nedelsiant reaguoti. Taip pat bus svarstoma ant lokomotyvo papildomai sumontuoti vaizdo stebėjimo ir kitas detekcines priemones, kurios padėtų stebėti visą traukinio sąstatą.
Vienas iš siūlymų – peržiūrėti ir numatytą atsakomybę už pasišalinimą iš tranzitu vykstančio traukinio per Lietuvos teritoriją.
Kokias grėsmes kelia tranzitu per Lietuvą į Karaliaučių važiuojantys traukiniai, kokios prevencinės priemonės yra būtinos ir ką turime žinoti, „Suvalkietis“ paklausė buvusio Lietuvos karo akademijos viršininko ir Lietuvos kariuomenės sekretoriato Tarptautinio karinio štabo grupės NATO karinės atstovybės Maskvoje vyriausiojo karininko, Lietuvos gynybos atašė Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai ir Slovėnijai dimisijos pulkininko Eugenijaus Vosyliaus.
Eksperto komentaras
Eugenijus Vosylius: Geležinkelio tranzitas gali tapti hibridinės atakos objektu
Buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas Eugenijus Vosylius pastebi nuolatinį Rusijos agresyvėjimą ir neatmeta diversijų tranzitiniame geležinkelyje galimybės.
– Pirmiausia atsitraukime nuo žemėlapio ir pasižiūrėkime į visą kontekstą. Šis geležinkelis, kuriuo tranzitu į Karaliaučių važiuoja traukiniai, yra arti Suvalkų koridoriaus. Geležinkeliu pagal dabar egzistuojančias sutartis rusai vežti karinės technikos, kariuomenės pervežti negali, jis gali būti naudojamas tik keleivių ir leidžiamų krovinių tranzitui.
Oficialiai išlipti iš tų traukinių Lietuvos teritorijoje negalima, bet žinoma, kad Kenos ir kitose stotyse keleiviai išlipinėja, kiekvieno jų nesukontroliuosi. Situacija saugi, kai su kaimynine Rusija yra normalūs santykiai, jie nėra okupantai ar agresoriai, bet dabar ta situacija kita, pats kontekstas kitoks, nes vyksta karas Ukrainoje, Rusija vykdo agresiją ir šis geležinkelis gali tapti grėsmės šaltiniu.
Keliaudami Rusijos piliečiai turi kreiptis dėl tranzitinės vizos, Užsienio reikalų ministerija informuoja „Lietuvos geležinkelius“. Jei kažkoks keleivis pabėgo, atitinkamos tarnybos jį suras, išsiaiškins, koks buvo jo tikslas: ar vengimas būti mobilizuotu, ar kitos priežastys. Bet pats geležinkelis gali tapti hibridinio poveikio priemonių ar atakos priežastimi.
Galime įsivaizduoti hipotetinę situaciją – Rusija sugalvoja Lietuvą pulti ir įvykdo kažkokią diversinę operaciją, pavyzdžiui, patys rusai susprogdina geležinkelį, tas traukinys nuvažiuoja nuo bėgių ir Lietuva apkaltinama, kad neužtikrina saugumo, žuvo Rusijos piliečiai. Tai Rusija gali pateikti kaip pretekstą imtis karinių veiksmų, norėdami „apsaugoti“ savo piliečius. Istorinių pamokų turime – prisiminkime 1940-uosius metus, kai sovietai apkaltino Lietuvos Vyriausybę provokacijomis prieš Lietuvoje dislokuotas sovietų karines įgulas, atseit, buvo grobiami kariai (Butajevo byla). Tuo pretekstu Lietuva gavo ultimatumą ir į šalį netrukus įžengė sovietų kariai, prasidėjo šalies okupacija.
Rusijos agresyvėjimas vyksta jau seniai
Turime šias grėsmes matyti, būtini algoritmai, monitoringas. Sraigtasparnis yra gerai, bet jei pabėgimas iš traukinio planuojamas, jei iššokusio asmens laukia automobilis, į kurį jis greitai įšoka, tai sraigtasparnis net nespės į incidentą sureaguoti. Nesu specialistas, bet manau, kad techninių priemonių yra, Vidaus reikalų ministerija gali pasitelkti dronus stebėjimui, naudoti elektroninius prietaisus. Juk mes nežinome, kas tuo traukiniu važiuoja, gal koks nors diversantas ar jų būrys su padirbtais pasais ir išmokę kalbėti lietuviškai. Jokių scenarijų negalima atmesti.
Tas vadinamasis Suvalkų koridorius atsirado ne dabar, apie jį, manau, pradėta galvoti po Rusijos ir Gruzijos karo 2008 metais ir vėliau, 2014 metais, kai buvo užpulta Ukraina. Rusijos laipsniškas agresyvėjimas jaučiamas jau seniai. Aš tą jaučiau dar dirbdamas Maskvoje NATO karinėje ryšio misijoje 2005-2008 metais, ir šis procesas itin suintensyvėjo po agresyvios Rusijos prezidento Putino kalbos Miunchene per 43-ąją Saugumo politikos konferenciją. Tuomet jis kritikavo Jungtines Valstijas dėl siekio dominuoti pasaulyje bet kokia kaina ir priemonėmis.
Visi požymiai rodė, kad ta šalis tampa vis agresyvesnė, o dar nepamirškime ir šalia mūsų esančios Baltarusijos, kuri yra tarsi Rusijos placdarmas ir vos ne protektoratas. Turime tą 80 kilometrų Suvalkų koridoriaus atkarpą, žinome, kad Rusija savo karinių pratybų „Zapad“ metu treniruojasi pagal scenarijus, kaip atkirsti mūsų teritoriją nuo Vakarų ir NATO sąjungininkų. Būtina turėti galvoje visas aplinkybes, įvertinti visas grėsmes, kas, manau, yra daroma.