Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

Vienoje iš daugybės muziejaus tekstilę reprezentuojančių parodų.

„Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“

 

Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus iš saugyklos tokį praeities liudininką (net nesinori jo vadinti daiktu ar eksponatu…) norisi ne tik gėrėtis to meto moterų kruopštumu, išmone, bet ir perskaityti kaip seną rankraštį: neretai muziejininkai, dėliodami tarsi vienas su kitu nesusijusius dalykus – detales, citatas, konkretaus audeklo gabalėlį – atranda nuostabių dalykų. „Ko gero, tik muziejininkai, restauratoriai, archyvų darbuotojai, praleidžiantys gyvenimą tarp senų daiktų, iš tiesų supranta jų vertę ir mato tikrąjį grožį…“ Danutė Katkuvienė turi teisę taip sakyti, nes ji čia atėjo rugsėjį – prieš 35 metus.

Nuo pradžios – prie liaudies meno
Pateko beveik atsitiktinai: rajono laikraštyje perskaitė skelbimą, kad (tuomet dar Kapsuko) kraštotyros muziejui reikia darbuotojo. Direktorė Aldona Urmanavičienė, ilgai vadovavausi šiai kultūros įstaigai, pakalbėjusi, paklausinėjusi jauną darbuotoją priėmė, o šią, sako, labiausiai nugąsdinęs pareigų pavadinimas – „mokslinė bendradarbė“… Bet tai – tik popieriuje. O pirmasis darbas vos atėjus – tradicinės rudeninės tuomečio rajono liaudies meno parodos ruošimas. „Tos parodos būdavo didžiulės, sunešdavo, suveždavo darbų dešimtimis – ir visi autoriai norėjo, kad viskas būtų parodyta… Buvome pačios ir apipavidalintojos, dizainerės, ir kabintojos (tuomet dirbo Vyta Grudzinskienė, dabar fondų saugotoja, ir dar vienas žmogus – N. L.). Darbų būdavo įvairiausių, daug ir tekstilės, nes audėjų buvo daug. Nemažai jų dirbo mieste veikusiame Kauno meno gaminių įmonės tekstilės ceche (vadinamosios namudininkės): audė rankšluosčius, juostas, lovatieses, kitos mezgė ir gražiausius darbus eksponuodavo.“ Parodų muziejuje būdavo nuolat, jas rengdavo liaudies meno meistrai, kitos buvo dėl to, kad „reikėjo“, prie visų reikėjo pridėti ranką, bet muziejininko darbe tai – tik dalelė visos veiklos.
Eksponatų saugojimas, sisteminimas, propagavimas, naujų paieška ir rinkimas… Spartėjant gyvenimo tėkmei, keičiantis madoms, stiliams – o ir epochoms – tai tapo ypatingai svarbu ir reikšminga. Reikėjo daug ką suskubti. Tai, ką lengva ranka esame išmetę, jau tapo ne tik retu daiktu, bet ir muziejine vertybe – ypač tai liečia buities, namų apyvokos ar puošybos daiktus. „Vertinama tai, kas dingsta, nyksta: štai buvusios populiarios servetėlės – kampukai, kurias dėdavome ant lentynų, etažerėse (o ir jų beveik nebėra), dabar jau vertinamos kaip to laikmečio ženklas… Kilnodama senus daiktus dažnai pagalvoju, kad jie irgi turi savo likimą. Vieni mėtosi palėpėse ar išrūksta per kaminą, o kiti, žiūrėk, patenka į muziejų ir dar gyvena šimtą ar daugiau metų… Kilnoji kokį rūbą ir norom nenorom kyla klausimas: kas jį dėvėjo? Gal buvo siūtas kokia ypatinga proga?“

Didžiuotis tikrai yra kuo
Besisukant darbų verpete tekstilė pamažu tapo sritimi, kuri vis labiau domino ir, galima sakyti, užbūrė. Mama nebuvo audėja, bet – neprasta siuvėja, tad audeklas kaip ir kiekvienai mergaitei, buvo ir gražu, ir įdomu. Pagal pareigas priklausė rūpintis tekstilės fondu, bet ne dėl to ji ėmė traukti vis labiau. Senieji audeklai buvo tarsi paslaptis su savo įmantriais ir visai paprastučiais raštais, glotnūs it ledas, skryniose gulėję – ir apdilę, apspurę nuo ilgo naudojimo; kartais tokių keistų spalvų derinių, kad tik galėjai spėlioti, kodėl: ar tai, kuri audė, buvo tiesiog gražu, ar kuo sekė, o gal paprasčiausiai neturėjo tuo metu kitos spalvos siūlų?
Turtingoje muziejaus tekstilės kolekcijoje daug itin vertingų eksponatų surinkta Vinco Šlekio, kuris ir laikomas jo įkūrėju. Lietuvybės idėjas puoselėjęs, be kitos veiklos, susitelkęs ir į liaudies meną (rinkęs ir dainas, ir senus daiktus), surengęs parodą Kaune, paskui eksponatus padovanojo Marijampolės „Sodžiaus“ muziejui. Čia dabar yra per 8 tūkstančius tekstilės vienetų – kalbant muziejininkų terminais, vien juostų apie 400 (įskaitant ir naująsias). Ir pačius stebina gausi drobulių kolekcija – jų net trisdešimt, o Šilutės muziejus, kuriame pašnekovė neseniai lankėsi, džiaugiasi, kad turi jų bent šešetą…

Lobių užrakinę nelaiko…
Smagu, kad turtingi fondai, gausios ir vertingos kolekcijos, į kurias su pavydu žvelgia kolegos, bet muziejus nėra senų daiktų sandėlis. Jei viskas saugyklose – kam iš to nauda? „Niekada tų „skrynių“ nelaikėme uždarytų, neprieinamų. Ne tik parodas rengėme, bet ir leisdavome ieškantiems autentiškų pavyzdžių susipažinti su tuo, kas yra. Tačiau kai atsirado galimybė parengti ir išleisti katalogus, parodyti viską, tik­rai buvo didelis džiaugsmas. Aišku, pirmiausia – didelis, juodas darbas.“ Pagal projektus – juos visus parengė Danutė Katkuvienė – išleistas kuklus katalogas, skirtas tapytojui Blažiejui Krivickui, 2007 metais – „Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra“ ir net keturi tekstilės katalogai. Rėmėjai buvo skirtingi, o lėšos – vienas didžiausių galvos skausmų. Paprastai gaunama dalimis: net jau parengus visą medžiagą dar nežinia, ar ji ir liks tik makete, ar taps leidiniu… Tokia situacija ir dabar, bet apie tai kiek vėliau.
Marijampoliečių tekstilės katalogai dažnai vadinami net albumais ar vadovėliais, nes juose ir kokybiškos eksponatų nuotraukos (fotografas Romas Linionis), ir profesionalūs apžvalginiai tekstai, tikslūs aprašai bei raštų schemos (tautinio kostiumo ekspertės Astos Vandytės nuopelnas). Danutė Katkuvienė džiaugiasi, kad būtent turtingi muziejaus tekstilės fondai suvedė su tuomečiais Dalios ir Zigmo Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos Vilkijoje dėstytojais. Jie per praktiką atsiveždavo studentes susipažinti su Sūduvos tekstile. „Marijampolės krašto juostos“ dienos šviesą išvydo 2005 metais, ruošiant buvo daug nežinios, o raštų schemos buvo piešiamos ranka… Per 200 senųjų juostų bei jų raštų sugulė į leidinio puslapius, jis etnokultūros specialistų buvo įvertintas labai gerai, praėjus dešimtmečiui jau tapo retenybe. „Dažnokai mūsų klausia, ar dar turime šį katalogą, nes raštus galima naudoti ne vien audimui: išpopuliarėjus riešinėms ne viena jų mezgėja sėkmingai juos pritaiko. Jei būtų galimybių, šį katalogą tikrai reikėtų išleisti iš naujo.“
Apie tai, kiek laiko ir jėgų atiduodama tokiam leidiniui, būtų galima kalbėti atskirai. Ir net ne džiaugsmas, kad viską užbaigei, svarbiausia: „Aš kartais pagalvoju, ar Vincas Šlekys, važinėdamas po kaimus dviračiu ir rinkdamas, kaip visi sakė, „senienas“ įsivaizdavo, kas bus po daugelio metų.
Manau, tikėjo, kad tie daiktai nebus užmiršti, užmesti. Kai išleidžiame naują knygą, ne tik plačiai atveriame savo „skrynias“, bet tarsi atiduodame ir jam kažkokią skolą ar tęsiame darbą…“ Po netrumpo kruopštaus darbo (2008 m.) pasirodė katalogas „Suvalkiečių prijuostės“. Ji, sako muziejininkė, pačiai bene pati gražiausia. Be eksponatų nuotraukų, schemų ir aprašų, čia nemažai nespalvotų fotografijų, kuriose kaimo moterys su tautiniais rūbais ar kokia viena jų detale. Sako, tą pluoštelį senų nuotraukų laiku aptikę vos ne atsitiktinai, o atidžiau panagrinėjus pasirodė, kad prijuosčių nuotraukose raštai tokie patys, kaip ir kai kurių senųjų eksponatų. Prieita prie išvados, kad V. Šlekys specialiai prašęs moterų papozuoti… Tokie atradimai ar sutapimai visada džiugina, lyg suartina epochas ir skirtingus žmones.
„Suvalkiečių marškiniai“ – trečiasis muziejaus katalogas, skirtas tekstilei, išleistas 2011 metais. Čia pateikti 83 daiktų labai detalūs aprašymai, nuotraukos, siuvinėjimo ornamentų brėžiniai. Ketvirtasis – „Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“ (čia aprašomos ir drobulės) pasirodė 2013-aisiais. Visus leidinius pristatant buvo surengtos fotografijų ir pačių eksponatų parodos ne tik Marijampolėje, bet ir pas kolegas, daug kur važinėta su atskiromis kolekcijomis, dalyvauta šventėse.

„Tikras daiktas lieka ilgam…“
Taip pašnekovė, sako, dažnai pagalvojanti bekilnodama jau ir šimt­metį, ir daugiau „pragyvenusius“, iš natūralaus pluošto, siūlas prie siūlo tvirtai suaustus, audeklus ar iš jų pasiūtus drabužius, juvelyriškus nėrinius papuošimui, siuvinėjimą… Ir pati labai mėgsta lino rūbus, kurie turi ir etnografinių elementų. Turi ir dėvi tautinį kostiumą – muziejaus eksponatų kopiją, jaučiasi su juo gerai. Didele audėja pati, sako, netapusi (gal dėl laiko stokos), bet juostas austi, vyti moka. O didelė atgaiva – mezgimas. Pastaraisiais metais dalyvavo ir parodose su riešinėmis (jos, sako, kaip priklausomybė: pradėjęs negali sustoti, tad vežasi mezginį ir į kelionę…), kojinėmis.
Tačiau tai – tik laisvalaikiui. O muziejuje jau senokai ruošiamas dar vienas katalogas: buvo gauta dalis finansavimo leidiniui „Moteriški ir vyriški drabužiai ir jų detalės“. Prie jo dirba vėl tas pats būrelis. „Čia bus liemenės, sijonai, pilnų komplektų dalys, diržai, petnešos, kitos smulkios detalės. Kai jį išleisime, kaip planuojame, Muziejų dienai pavasarį (vėl – jei tik gausime rėmimą leidybai, nes jau viskas paruošta), bus sukataloguoti visi drabužiai, esantys fonduose. Tačiau tai ne pabaiga. Turime apie 200 rankšluosčių, dalis jų tikrai seni – labai gražūs, su monogramomis, vienas priklausė kunigui Jonui Totoraičiui… Turime lovatiesių, kitų dalykų – visi turtai dar neiškelti. Apie juos netrukus pasakosiu konferencijoje Vilniuje.“

Danutė Katkuvienė su kraštotyros muziejaus direktoriumi Antanu Pilecku Miesto dienų šventėje 2009 metais: ypatingomis progomis muziejininkai puošiasi tautiniais rūbais.Į šiuos leidinius sudėta ir daug darbo, ir širdies šilumos... Mezgimas – vienas maloniausių užsiėmimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninio verslo nepačiupinėsi

    2022-04-27Skaitmeninio verslo nepačiupinėsi
    Jauni marijampoliečiai Dovilė (27) ir Rytis (30) Vitkai nuoširdžiai apsidžiaugė, kai pakviečiau pokalbiui apie jų sukurtą ir sėkmingai vystomą verslą. Sako, kaip gerai, kad ir mūsų močiutės galės „Suvalkietį“ paskaityti ir nesakys: „Vaikai, susiraskit tikrus darbus!“. Nes sukūrę skaitmeninį verslą netrukus abu suprato, kad laikas atsisakyti samdomų darbų ir daryti tai, kas įdomu ir dar už tai gauti pinigus. Teisininkė Dovilė ir vadybininkas Rytis taip ir padarė. Verslo idėja gimė kelionėse Dovilė ir Rytis – „neparmušami“ keliautojai. Kelionių įspūdžius visada užfiksuoja telefonu – gerai, kad šiuolaikiniuose telefonuose yra puikios fotokameros. 2018-aisiais, atostogaudami Graikijoje, Santorini saloje, matydami pasakišką grožį, daug fotografavo, bet ...
  • Inovacijos reikalingos, kad nepražūtum ir daugiau uždirbtum

    2022-04-27Inovacijos reikalingos,  kad nepražūtum  ir daugiau uždirbtum
    Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas, verslų inovatyvumas – neatsiejama tvaraus regiono dalis. Pasijunti tvirčiau, kai matai, jog tai „iki kaulų smegenų“ supranta ir jauni žmonės – VšĮ „Turizmo ir verslo informacinis centras SMART Marijampolė“. Konsultacijomis, įvairia pagalba verslui, ypač jaunam ir besikuriančiam, užsiimanti įstaiga jau pasakoja ne vieną sėkmės istoriją, kurios herojai – mūsų krašto verslininkai. Kad tokių istorijų būtų kuo daugiau, organizuota Sūduvos verslui skirta praktinė konferencija apie verslo paramos paslaugų plėtrą siekiant verslumo augimo. Diskusijos metu kalbėtasi apie tai, ar inovacijos aktualu tik didiesiems miestams. Autorės nuotrauka „Inovacijų diegimas versle Marijampolės regione: misija įmanoma!“, – taip pradėdama diskusiją ...
  • Viskas prasidėjo nuo indaujos

    2022-04-27Viskas prasidėjo nuo indaujos
    Kai Ilona Čepononienė (39) skelbimų portale pamatė parduodamą indaują, suprato, kad jai jos reikia. Na labai labai reikia. Kam? Dar sunku buvo tiksliai įvardinti, nes tuomet ji dirbo garsiajame „Smilgių ūkyje“, gaminančiame daugybę ekologiškų skanumynų. O laikas parodė – ši indauja buvo bene pirmasis žingsnis į nuosavą „Ilonos krautuvėlę“. Ilona Čepononienė – specializuotos augalinio maisto krautuvėlės šeimininkė. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Marijampolietė, prieš nuomodama nedidukes patalpas Marijampolėje, Vytauto gatvėje, matavo – ar tikrai jos indauja čia tilps ir ar gražiai atrodys. Tilpo. Indaujoje įsipatogino ne indai, bet daugybė ekologiškų produktų, o kad visai neprarastų baldo statuso, Ilona čia įkurdino ir savo ...
  • Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas

    2022-04-27Pavyzdys mums gali būti net baronas Miunchauzenas
    Ar teko girdėti – „…jau kaip atsibodo darbas, bet daugiau nieko nemoku“ arba „…į darbą – kaip į pragarą. Kasdien.“. Ir man teko girdėti tokių istorijų. Ne kartą. Atrodytų, ko kankintis – darbas ne mama, kuri vienintelė visam gyvenimui. Reikia tik pasidairyti, pagalvoti, su šeima pasikalbėti – kartais geros mintys ir idėjos pačios į glėbį įkrenta. Taip nutiko ir Živilei Kvederevičienei (43). Nuo „balto lapo“ Živilė Kvederevičienė atrado save naujoje veikloje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Želsvoje su šeima gyvenanti moteris sako, kad dabar jai yra kardinalių pokyčių metas: atsisakė administracinio darbo, kur nuolat jautėsi ne savo vietoje, bet buvo patogu. Įgyvendino seną svajonę ir ...
  • Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?

    2022-04-27Kada dar galima sutvarkyti įskilusį stiklą?
    Įskilęs stiklas dažnai yra gyvenimo faktas, kai paveikslų rėmai, veidrodžiai, virtuvės stiklo indai ar durų stiklai susiduria su kietais daiktais. Trumpi įtrūkimai gali greitai išsivystyti į ilgus, kurie reiškia viso stiklo gaminio pabaigą. Bet jūs galite greitai ir nebrangiai suremontuoti tą stiklą ir neatsilikti nuo visiško pakeitimo epoksidine derva bei naudingo peilio ašmenimis. Įskilusio stiklo tvirtinimas dviejų dalių epoksidine derva. Stiklo įtrūkimų taisymo „pasidaryk pats“ tikslas – sumažinti įtrūkimo atsiradimą ir sulaikyti įtrūkimą bei neleisti jam plisti. Stiklo remontas nepadarys įtrūkimo visiškai nepastebimo iš visų pusių. Greičiau tai yra kosmetinis pataisymas, kuris sumažina vizualinį įtrūkimo vaizdą. Žiūrint iš tam tikrų ...
  • Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą

    2022-04-27Nuo puolančių vilkų kenčiantis galvijų augintojas rado sprendimą
    NMA nuotrauka Kavalčiukų kaime Alytaus rajone auga keli šimtai galovėjų – Škotijoje išveistos vienos seniausių ir gryniausių mėsinių galvijų veislių pasaulyje atstovų. Žmonės šių tik natūralia žole ir šienu mintančių jaučių mėsą vertina dėl skonio ir maistinių savybių, tačiau jų gviešiasi ir vilkai, mat galvijai ekologiniame ūkyje visus metus ganosi gryname ore. Dzūkijoje ūkininkaujantis Aidas Abromaitis džiaugiasi, kad pasinaudojus ES parama gyvūnus pavyksta vis geriau apsaugoti. Siekdama padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų, kreiptis dėl paramos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia jau dabar. Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėt-ros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš ...
  • Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?

    2022-04-27Elektros instaliacija namuose, nuo ko pradėti?
    Elektros instaliacijos ypatumai ir specifika šiais laikais skiriasi nuo to, kaip viskas buvo atliekama prieš 30 ar 50 metų. Esminiai principai žinoma nepasikeitė, tačiau didesnis elektros prietaisų ir įrenginių, naudojamų buityje bei naujų technologijų, medžiagų ir įrankių gan ženkliai paveikė, taip pat, kaip atliekami elektros instaliacijos darbai. Jei ši sritis jums yra svetima, tai geriausiai patikėti darbus specialistams, tačiau, jei suprantate pagrindinius elektros instaliacijos įrengimo principus, tai darbus galima atlikti ir savarankiškai, kad ir dalinai, o profesionalams patikėti tokius darbus kaip svarbiausių skaičiavimų atlikimą ir projekto paruošimą. Jokie elektros instaliacijos darbai neapsieina be tam tikrų įrankių ir medžiagų. Pastarųjų grupė yra ...
  • Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?

    2022-04-26Led šviesos automobilyje, kada galima jas naudoti?
    Ar galvojate pakeisti savo automobilio lemputes moderniomis LED lemputėmis? Galiniai LED žibintai ne išimtis. Jūs tikrai turite daug abejonių dėl teisėtumo ir reikalavimų, kuriuos jie turi atitikti, norint juos įdiegti ir išvengti sankcijų. Šiame straipsnyje paaiškiname viską, ką reikia žinoti norint pakeisti automobilio žibintus. LED šviestuvų pranašumai prieš halogenines LED žibintų montavimas jūsų automobilyje gali būti labai sėkmingas, atsižvelgiant į visus jų teikiamus privalumus. Jie suteiks jūsų automobiliui elegantišką, modernesnę išvaizdą, be to, jų tarnavimo laikas bus daug ilgesnis, palyginti su halogeninėmis lempomis. LED šviestuvų ir lempučių pranašumai, lyginant su tradiciniais halogenais, yra daug: jie šviečia ryškiau, suteikia geresnės kokybės šviesą (tai padeda ...
  • Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas

    2022-04-26Prieš pusmetį Tuskulėnų dvaro rūmuose atidarytas muziejus pradeda rengti virtualias parodas
    Tuskulėnų memorialo muziejininkai pristato pirmąją virtualią parodą „Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“. Joje bus rodomi vieną iš ekspozicijų „Projektą – HOMO SOVIETICUS“ pasiekę totalitarinio režimo laikotarpiu to meto periodinėje spaudoje ir pavieniuose leidiniuose publikuoti reklamos pavyzdžiai. Su sovietmečio ideologijos apraiškomis okupacinėje kasdienybėje bei dvasinio pasipriešinimo režimo propagandai istorija supažindinančio muziejaus bendruomenė virtualiai galės pamatyti, kokias reklamas matė XX a. penktojo – devinto dešimtmečio Lietuvos gyventojai. Paroda skatins atsakyti sau į klausimus: ar sovietmečiu reklama buvo spalvinga, triukšminga, agresyvi? O gal priešingai – subtili, minimalistinė? Ar ji buvo tiksli ir sąžininga? Ar paveiki ir įtaigi? Kokią galią turėjo ir kokiems tikslams ji buvo naudojama?Anot ...
  • Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru

    2022-04-25Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru
    Nors šildymo sezonas ką tik pasibaigė, susiklosčiusi situacija skatina galvoti apie būsimąjį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija būgštauja, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“, bei siūlo valdžiai ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Biokuro birža ramina, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę. Įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius įsitikinęs: panaudojant tam tikras priemones, net ir nedidinant kirtimų apimčių, įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų. „Jei dabar Valstybinių miškų urėdija rinkai pateikia 240 tūkst. kub. ...
  • Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų

    2022-04-25Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų
    Prof. dr. Dainius Žalimas daugiau kaip septynerius metus vadovavo Konstituciniam Teismui. Nuotrauka iš Konstitucinio teismo tinklalapio Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės ...
  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.