Gegužės mėnesį kasmet per Lietuvą keliauja „Poezijos pavasaris“. Prasidėjęs dar 1965 metais, minint Salomėjos Nėries mirties 20-ąsias metines, jis tapo tarptautiniu dvi savaites besitęsiančiu renginiu, kuris apima ne tik Lietuvą, bet ir kitas pasaulio šalis, kur skamba lietuviškas poezijos žodis. Jubiliejinis, jau 60-asis „Poezijos pavasaris“, šiemet po ilgos pertraukos vėl sugrįžo į Marijampolę.
– Su pavydu kasmet peržiūrėdavau „Poezijos pavasarių“ programą, kurioje Marijampolės nebuvo, nors renginiai vykdavo aplink ją – Vilkaviškyje, kur poezijos posmai skamba Salomėjos Nėries gimtuosiuose Kiršuose, teikiama ir jos vardo premija, Šakiuose, kitur. Labai norėjosi tradiciją sugrąžinti, tad jau pernai rudenį ėmėmės veiksmų, parengiau projektą ir šiemet poezija vėl grįžo, – džiaugėsi Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Valė Klesevičienė.
Anot jos, pirmą kartą tuomečiame Kapsuke „Poezijos pavasaris“ apsilankė prieš 40 metų, 1984-aisiais. Renginys vyko prie buvusio Vinco Mykolaičio-Putino internato, kuriame dabar veikia Marijonų gimnazija. 1986 metais, kai buvo atidarytas Poezijos parkas, jame taip pat surengta poezijos šventė, ir pats parkas dėl to gavo šį pavadinimą. Vėliau „Poezijos pavasaris“ vyko dar kelis kartus, kol ši tradicija užgeso. Atėjo laikas ją atgaivinti, ir daugybė žmonių, kurie praėjusį šeštadienį aplankė vieną ar kitą jo renginį, vėl mėgavosi poetiniu žodžiu bei pajuto, kad ir šiais neramiais laikais poezija išlieka labai reikalinga.
Šiais metais į Marijampolės savivaldybėje organizuotus „Poezijos pavasario“ renginius atvyko net aštuoni poetai. Iš pradžių jie apsilankė Kūlokų kaime esančioje poeto ir rašytojo Kazio Borutos gimtinėje, kurios dabartiniai savininkai Genius ir Nijolė Borutos svetingai atvėrė duris. Čia vyko renginys „Maištingasis Poezijos pavasaris“, o toks pavadinimas pasirinktas dėl to, kad ir pats Kazys Boruta buvo maištinga asmenybė.
Žinomas skaitovas ir diktorius Juozas Šalkauskas paskaitė K. Borutos eilių, o vėliau savo poezija dalinosi Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs ir augęs poetas, vertėjas Rimas Užgiris, ankstesnio „Poezijos pavasario“ laureatas, poetas ir visuomenininkas Marius Burokas, taip pat jaunosios poetų kartos atstovai Ramunė Brundzaitė, Ieva Toleikytė ir Linas Daugėla, šių metų almanacho sudarytojas Tomas Vyšniauskas.
Plieskiant karštai pavasario saulei gražioje ir išpuoselėtoje Borutų sodyboje lankytojai išgirdo ir poeto, literatūrologo Ramūno Čičelio pasakojimą apie patį K. Borutą, jo kūrybą. Šis gražus kūrėjų būrelis vėliau rinkosi Poezijos parke. Čia dalyvaujant jau kitai auditorijai vėl skambėjo poezijos eilės, o jas trimito garsais paįvairino Audrius Pučinskas.
Vakarop „Poezijos pavasaris“ Marijampolėje susijungė su dar viena tradicija – kasmet gegužę vykstančiais „Muziejų nakties“ renginiais. Tą vakarą visi šalies muziejai iki vėlumos atveria savo duris lankytojams nemokamai, juose vyksta daug įvairių pristatymų, edukacijų, susitikimų. Tad renginys „Poezijos pavasaris Muziejų nakties šviesoje“ į Bulotų namų-muziejaus kiemą priviliojo daug puikiai nusiteikusių žmonių. Čia skambėjo ir poezijos klasikų Pauliaus Širvio, Algimanto Baltakio bei kitų eilės, surengta diskusija ir įdomus pokalbis su poetais apie jų kūrybą, santykį su Marijampole, muziejais.
– Šiemet minime Marijampolės vardo sugrąžinimo 35-ąsias metines, tad buvo įdomu sužinoti, ar poetai yra lankęsi Sūduvos sostinėje, ką apie ją žino. Vieni čia buvę kažkada seniai, kiti atvyko pirmą kartą. Man teko svečius pavedžioti po mūsų miestą, aplankyti svarbiausias vietas. Džiugu, kad poetai negailėjo gerų žodžių Marijampolei, stebėjosi, jog nemaža vietų yra susijusių su kūrėjais. Sugrįžę jie perduos gerą žinią kitiems savo kolegoms, tad tikiuosi, kad atgimusi „Poezijos pavasario“ tradicija nenutrūks ir poezijos paukštė kitąmet vėl sugrįš čia, – sakė V. Klesevičienė.
Šeštadienio vakarą marijampoliečiai ne tik klausėsi poezijos, bet dalyvavo ir kituose „Muziejų nakties“ renginiuose. Nuo 18 iki 23 valandos mieste veikiantys Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus, palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejai, taip pat Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas kvietė apsilankyti, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėlėse, spręsti įvairias užduotis, kūrybingai naktinėti. Visko buvo daug, o šiek tiek pailsėję ateinantį savaitgalį gegužę baigsime ir vasarą pradėsime artėjančio „Cukrinio festivalio“ renginiais.
Komentarai nepriimami.