Artėjant vaikų vasaros atostogoms „Suvalkiečio“ redakcija gavo Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LŽŪDPSF, toliau – Federacija) pirmininko Audriaus Gelžinio laišką, kad dėl prastėjančių veiklos rezultatų ir „Gintaro“ stovyklos savininko neveikimo, nenoro modernizuoti, atnaujinti stovyklavietės infrastruktūrą bei pastatus, šiemet, pasibaigus vasaros sezonui, bus stabdoma VšĮ „Gintaro poilsiavietė“ veikla. Jurgežeriuose įsikūrusi „Gintaro“ stovykla yra Marijampolės profesinių sąjungų bendrijos nuosavybė. O Federacija yra vienintelė minėtos VšĮ steigėja.
Nepavyko rasti bendrų sprendimų
– Mums nepavyko rasti bendrų sprendimų ir sutarimo dėl stovyklavietės plėtros, jos didesnio įveiklinimo ir atnaujinimo, todėl nutraukiame mūsų įsteigtos VšĮ veiklą, – sako Federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Laiške buvo siūloma dėl stovyklos perspektyvų kreiptis į stovyklavietės savininką – Marijampolės profesinių sąjungų bendriją (nurodytas asmuo – Valerija Menkevičienė).
V. Menkevičienė, atsiliepusi telefonu, sakė, kad jau vienuolika metų neturi nieko bendra su stovykla ir jos reikalais. Tačiau Marijampolės profesinės sąjungos bendrijos buvusi vadovė Asta Krakauskienė, kuri jau vienuolikti metai yra VšĮ „Gintaro stovyklavietė“ vadovė, sakė, kad p. Valerija iki šiol viską kontroliuoja, buhaltere „Gintare“ dirba ir jos dukra Aurelija. A. Gelžinis patvirtino, kad Marijampolės profesinių sąjungų bendrija nei pirmininko, nei tarybos narių šiuo metu neturi. Paskutinis bendrijos narių susirinkimas vyko 2013 m., paskutinio bendrijos pirmininko įgaliojimai pagal įstatus pasibaigė prieš šešerius metus, o Registrų centre Marijampolės profesinių sąjungų bendrijos statusas nurodytas taip: „Neregistruota“.
„Reakcijos – nulis“
A. Gelžinis sako, kad Federacija turi planą dėl stovyklos plėtros ir perspektyvinės vizijos – surinko naują, jauną, veržlią komandą, kuri galėtų administruoti stovyklą ir realizuoti numatytas veiklas. Numatyta daug priemonių.
– Čia gali vykti ne tik vasaros, bet ir pavasario, rudens, žiemos dienos stovyklos moksleivių atostogų metu. Buvome parengę sportinių veiklų projektą – „overlandingo“ maršrutus, „workation“ (darbostogų) priemones, „nordic walking“ (žygeivių) maršrutus, lygumų slidinėjimo, čiuožyklos ir t. t. Galų gale, šalia yra „Via Baltica“, kodėl neįrengus čia kempingo? Ir ne bet kokio. Turime idėją, kaip organizuoti šeimų kempingą, užtikrinant vaikų užimtumą dieną, o tėveliams suteikiant poilsio, – idėjomis dalinasi A. Gelžinis. – Arba dar vienas siūlymas – elfų miškas su palapinėmis medžiuose: imkite, darykite! Baidarės. Irklentės. Viskas sugalvota, tik imkit ir darykit. Reakcijos – nulis. Ne pasiteisinimas, kad sunku vaikus į stovyklą prisikviesti – jiems reikia įdomių pramogų, edukacijų, o čia – senoviškas modelis, neturintis perspektyvų. Matydami tai, keletą metų stengėmės padėti, išjudinti, bet susidūrėme su abejingumu, – pasakoja Federacijos pirmininkas.
Jis taip pat teigė, kad Federacija, nors ir yra VšĮ steigėja, stovyklai finansinės paramos neteikė, kadangi Marijampolės profesinių sąjungų bendrija praktiškai nemokėjo mokesčių – per trejus metu pervesta 20 eurų. Pagal Federacijos įstatus narys turi pareigą reguliariai mokėti nario mokesčius, dalyvauti Federacijos organizuojamuose renginiuose.
– Toleravome tai trejus metus. Jei nėra noro – tai nėra. Nepriversime užsiimti profsąjungine veikla. Kitų regionų profsąjungos neturi pareigos finansuoti šią stovyklą.
Projektų nerengia
Asta Krakauskienė, stovyklos direktorė, algą gauna visus metus, nors kontaktinis darbas vyksta tik vasarą. Logiškai galvojant, rudenį, žiemą galima rengti projektus ir pretenduoti į paramą, kad būtų įmanoma atnaujinti stovyklą, jos edukacines programas ir kt. Tačiau nei ji, nei įstaigos buhalterė, nors abi yra skaičių žmonės, projektų nerengia. P. Asta ne vasaros metu tvarko įmonių buhalterijas. Problema, sako ji, yra dėl to, kad stovykla priklauso ne savivaldybei, o yra profsąjungos nuosavybė. Jei tai būtų savivaldybės turtas, ko gero, nebūtų tokios prastos situacijos. Jos specialistai gal ir projektus parengtų, ir finansavimą jiems gautų, ir infrastruktūrą sutvarkytų, ir edukacinės programos būtų atnaujintos. Bet tai yra darbas, ir nelengvas, kurio dabartinė „Gintaro“ vadovybė nesiima.
O ką verslas?
Ar bendrauja administracija su verslininkais, galbūt jie norėtų tapti bendrasavininkiais, investuoti, atnaujinti stovyklą, renovuoti ar pastatyti naujus namelius vietoje sukiužusių pusę amžiaus nugyvenusių senukų? A. Krakauskienė sakė, kad bendravo, net įvardino, su kuo: dar V. Menkevičienė yra bendravusi su Algiu Žvaliausku (kuomet 1993–1996 m. jis buvo Marijampolės sav. meras, t. y., prieš kokius 30 metų). Vėliau, sakė p. Asta, bendrauta su Jonu Ščeponiu (irgi buvo meras (2008–2015 m.), tik Kalvarijos). Jis taip pat buvo ir verslininkas – bankrutavusius UAB „Kratonas“ savininkas (tai buvo labai seniai). Sakė, jog bendrauta šiuo klausimu ir su „Mantinga“, bet iš karto pridūrė, kad tai buvo irgi labai seniai. Apgailestavo, kad verslininkai, ko gero, norėtų finansinės grąžos. Privatizavus stovyklą, ji būtų perimta suaugusiųjų poreikiams, o ne vaikų poilsiui.
– Mūsų sąlyga buvo tokia, kad nebūtų dainų ir balių – ir „atšoko“ visi, – apie taip ir neįvykusį bendradarbiavimą su verslu bei galimybę dalį pastatų perduoti jiems sakė A. Krakauskienė.
Taigi – kol kas santykiai su verslu tokie: „Kažkas duoda dažų, kažkas skiria 1000 eurų. Taip ir durstom. Ūkvedys dirba iš idėjos, aš pati irgi, nes iš to, ką stovykloje uždirbu, nepragyvenčiau“, – sakė direktorė.
Laikai jau nebe „tie“
Taigi – apie stovyklos infrastruktūros atnaujinimą galima tik pasvajoti. Keletas darbuotojų padažo, pavalo, nupjauna žolę ir pan. Vandentiekis, kanalizacija – tikri skauduliai. Todėl nenuostabu, kad tėvai, atvežę vaikus į šią stovyklą, nustemba: „O, viskas taip pat, kaip mūsų laikais!“. Bet laikai tai ne tie!
Niekas nesako, kad vasaros stovykla turi būti kaip 5* viešbutis, kad tik mūsų mažulėliams viskas būtų super. Bet, pamačius 1978-aisiais (nors minimi ir 1974 statybos metai) įrengtų namelių interjerus, turbūt maloniau būtų nakvoti palapinėje.
Kadangi nameliai kol kas neparuošti stovyklautojams, tai ir matėme juos „nuogus“: lovų čiužiniai sudėvėti, dėmėti (A. Krakauskienė patvirtino, kad būna ir besišlapinančių į lovą stovyklautojų). Lovos senutėlės, kai kurių kojos visai suklypusios. Direktorė sakė, kad administracijos namelyje lovos dar prastesnės. Daugelis baldų – olandų labdara, kuri jau nudėvėta atkeliaudavo į Lietuvą. Staliukai, spintelės daiktams – taip pat „senų gerų laikų“ – 1978-ųjų. Kiekviename namelyje yra prausyklos, vandens šildytuvai, tualetai, bet rūpestį kelia vandentiekio ir kanalizacijos problemos. Buvę stovyklautojai kalba apie labai prastą kvapą dušuose. Kaip žinia, kur drėgmė ir nėra vėdinimo – pelėsis „prisistato“ pirmiausia. Ir taip – ne tik dušuose.
Tikrai ne penkios žvaigždutės.
Bet…
…vaikai nuo seno čia važiuodavo noriai. A. Krakauskienė mini pavardes žmonių, kurie šiandien yra valdžioje, o kadais jie čia stovyklavo ar net dirbo vadovais. Bet tai buvo gal prieš 15 ar 20 metų, gal dar seniau. Be abejo, vaikams svarbiausia, kad stovykloje būtų smagu, o lova – kietesnė ar minkštesnė – ai, per dešimt dienų niekas neatsitiks.
Tikrai niekas neatsitiks.
Bet kai kurie tėvai, matydami varganą stovyklos buitį, atveža savo vaikams ne tik baltą patalynę, bet ir miegmaišius, antklodes. Atveža, kaip sakė direktorė, ir „lagaminus su maistu“. Dėl to, sako, vaikai ir raukosi, stovyklos valgykloje pusryčiams gaudami košės. O turintieji pinigų vakarais telefonu į stovyklą užsisako kebabų. Ar tikrai maistas toks neskanus, ar vaikai išlepę? O gal yra kitų problemų?
Nustatyta: nesilaikoma receptūrų
Kontrolę „Gintaro“ stovykloje atlikusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) pateikė atsakymą redakcijai. Jame rašoma, kad „planinis patikrinimas įstaigoje atliktas 2023 m. liepos mėn., pradėjus vaikų stovyklų veiklą (…). Tikrinimo metu nustatyta, kad pastatai senos statybos, patikrinimo metu maisto tvarkymo patalpų būklė prasta, nelygi sienų, grindų, lubų danga, reikalingas remontas, naudojamas smulkus nusidėvėjęs inventorius, naudojamos nusidėvėjusios klijuotės (staltiesės). Taip pat nustatyta, kad vaikų maitinimui skirti patiekalai gaminami nesilaikant viešojo maitinimo įmonės patvirtintų receptūrų, t. y., patikrinimo metu buvo patiekiamos dvi dešrelės – 86,4 g, nors numatyta porcijoje patiekti 120 g. (…), kiaušinių sunaudota net tris kartus mažiau, nei numatyta receptūroje. Nustatyta, kad naudojami maisto produktai su draudžiamais maisto priedais, kurių neturi būti vaikams maitinti tiekiamuose maisto produktuose (majonezas, pomidorų padažas, kurių sudėtyje buvo konservantų kalio sorbato ir natrio benzoato).
VMVT taikė poilsiavietės atsakingam asmeniui administracinę nuobaudą (500 eurų) bei sugriežtino valstybinę maisto kontrolę.
O ką daro savivaldybės?
A. Krakauskienė atvira:
– Mes darome viską, ką galime. Tačiau be didesnių investicijų ir paramos iš išorės stovyklos ateitis atrodo miglota.
Ateityje, viliasi p. Asta, galbūt pavyks rasti bendradarbiavimo su privačiu verslu modelį, kuris leistų atnaujinti stovyklos infrastruktūrą ir užtikrinti jos tęstinumą vaikų vasaros poilsiui.
Kaip į situaciją reaguoja savivaldybės?
Vaida Skuolienė, Kalvarijos savivaldybės vicemerė, sakė, kad kitos stovyklavietės savivaldybėje nėra. Pastaraisiais metais daugėja privačių stovyklų, tačiau jos nepigios, ne kiekviena šeima išgalės leisti vaikus stovyklauti. Šiemet pagal Kalvarijos savivaldybės vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų finansavimo ir organizavimo tvarkos aprašą daliniam vaikų vasaros stovyklų finansavimui numatyta 10 tūkst. eurų.
O štai Marijampolės savivaldybės vaikams, ketinantiems stovyklauti „Gintare“, dalinio savivaldybės finansavimo šią vasarą nebus. Vicemerė Agnė Pavelčikienė sakė, kad VšĮ „Gintaro poilsiavietė“ šiemet nepateikė paraiškos dalyvauti priemonėje, skirtoje daliniam finansavimui vasaros poilsiui organizuoti. Ankstesniais metais minėta VšĮ gaudavo daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Šie pinigai būdavo skiriami iš dalies finansuoti 100–110 vaikų poilsiui (socialinės rizikos šeimose augantiems, socialinę paramą gaunančių šeimų, daugiavaikių šeimų vaikams, taip pat gabiems mokiniams – olimpiadų nugalėtojams, labai gerai besimokantiems ir pan.). 220 eurų kompensuodavo savivaldybė, likusius (apie 100 eurų) prisidėdavo tėvai. Kadangi „Gintaro poilsiavietė“ paraiškos šiemet nepateikė, finansavimas skirtas kitai vaikų stovyklai Prienų rajone – būtent ten galės ilsėtis ir savivaldybės paramą stovyklai gauti tokią teisę turintys Marijampolės savivaldybės gyventojų vaikai.
Skundų būta ir anksčiau
Vicemerė A. Pavelčikienė prisimena, kad yra tekę gauti tėvų skundų dėl „Gintaro“ stovyklos. Jie buvo persiųsti atitinkamoms institucijoms, kadangi stovyklos savininkas yra ne savivaldybė.
Federacijos pirmininkas taip pat paminėjo, kad „ir pernai, ir užpernai gaudavome tėvų nusiskundimų – tarsi mes būtume kalti“. Vienas tokių nusiskundimų – kai neįgaliųjų pamainos metu pastebėta blakių. Tąkart stovykla tetruko 3–4 dienas, tėvai vaikus išsivežė. Pasiteiravome Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC), ar tai tiesa. Gavome atsakymą: „2022 m. buvo gauti pareiškėjų skundai dėl nariuotakojų (blakių) buvimo VšĮ „Gintaro poilsiavietė“ patalpose (…). Šių skundų pagrindu vykdyta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Atsakingiems asmenims teikti privalomi nurodymai dėl nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos) atlikimo vaikų poilsio stovyklos patalpose“. Tąkart direktorei teko susimokėti 200 eurų baudą „už blakes“.
Paklausus, ar 2023 m. buvo vykdoma NVSC kontrolė stovykloje, buvo atsakyta, kad „2023–2024 m. NVSC kontrolės (viešosios įstaigos „Gintaro poilsiavietė“ patalpose) veiksmų nevykdė, kadangi, vadovaujantis teisės aktais, tik asmenų prašymų, pranešimų, skundų pagrindu NVSC vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) laikymosi kontrolę (…)“. Taip pat NVSC specialistai primena, kad leidimas-higienos pasas stovyklų veiklai nėra išduodamas, tačiau turi būti sudarytos saugios vaikų poilsio, ugdymo ir priežiūros sąlygos, kurios yra nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 79:2010).
Prarasti stovyklą – blogiausias scenarijus
Gamta – už milijoną, bet gyvenimo sąlygos – už menką skatiką. Tai – didžiausia „Gintaro“ stovyklos problema. O gal iš tiesų reikia kažką kardinaliai keisti? Ypač matant, kad stovyklauti pageidaujančių vis mažėja? Šią vasarą planuojamos jau tik dvi pamainos po 50 vaikų, nors interneto puslapyje deklaruojamos trys pamainos – 10 dienų poilsis vienam vaikui kainuoja 330 eurų.
Komentarai nepriimami.