Dažniausiai mažos maisto prekių parduotuvės turi nuolatinius pirkėjus, žinančius, kad čia jie išsirinks kokybišką prekę, o ir stumdytis sausakimšuose prekybos centruose jiems nereikės. Kiti klientai į mažas parduotuves dažniausiai užsuka tik tada, kai tam tikrą prekę pamiršta nusipirkti prekybos centre. Taigi, kaip mažos parduotuvės išsilaiko šalia didžiųjų konkurentų?
Kazlų Rūdoje, mieste su nedidele, bet konkurencinga rinka, prieš kelis mėnesius mažoms parduotuvėms atsirado dar vienas konkurentas. Balandžio 11-ąją mieste atidarytas 3000 kv. metrų ploto prekybos centras „Norfa“. Be šios naujai atidarytos parduotuvės Kazlų Rūdoje veikia dar trys didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės: viena „Maxima“ ir dvi „Iki“.
Praėjus šiek tiek laiko po naujojo prekybos centro atidarymo, mažųjų maisto prekių parduotuvių savininkų ir pardavėjų pasiteiravau, kiek ir kokios įtakos jų įmonių veiklai turėjo prekybos centro „Norfa“ atidarymas. Įdomu, kad nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vienos mažos maisto ir gėrimų parduotuvės, kuri priklauso UAB „Rimnisa“ ir vietinių vadinama „žaliuke“, atstovų teigimu, prekybos centro atidarymas jiems buvo netikėta žinia. „Šioks toks smūgis buvo. Visgi miestas nėra toks didelis, o čia atsidarė dar vienas prekybos centras. Mus guodžia bent tai, kad jis nėra arti mūsų. Mums didesnis konkurentas yra „Maxima“, bet vis tiek atsidarius naujai parduotuvei apyvartos sumažėjimą pajutome“, – teigė UAB „Rimnisa“ direktorius Nidas Mitrauskas. Tiesa, anot prekybininkų, lankytojų jų parduotuvėje nesumažėjo, bet jie pradėjo pirkti mažiau prekių, t. y. sumažėjo prekių krepšelis. „Pirkėjai pradėjo mūsų parduotuvėje rečiau pirkti mėsos produkciją, pavyzdžiui, kepsnius ar šašlykus“, – pridūrė N. Mitrauskas, kalbėdamas apie pasikeitusius pirkėjų įpročius.
Kita nedidelė Kazlų Rūdos maisto ir gėrimų parduotuvė „Žirnelis“ taip pat priklauso UAB „Rimnisa“. „Žirnelio“ darbuotojų teigimu, atsidarius naujajam prekybos centrui jų parduotuvė naujų iššūkių kol kas nepatyrė. „Nepastebėjau, kad pirkėjų būtų sumažėję. Jų įpročiai, mano nuomone, taip pat nepakito: visi perka kaip anksčiau. Manyčiau taip yra todėl, kad esame įsikūrę geroje vietoje, tad žmonės pas mus ir eina“, – sakė parduotuvės „Žirnelis“ pardavėja.
„Žirnelis“ išties įsikūręs prekybos veiklai geroje vietoje. Aplink parduotuvę – daugiabučiai, be to, šalia gamybos įmonė ir bažnyčia. Tad kol kalbinau pardavėją, pirkėjai į parduotuvę ėjo vienas po kito. Paklausta, kokia jos nuomonė apie naujai atidarytą „Norfą“, pardavėja teigė negalinti pasakyti nieko blogo, nes „Žirnelis“ kol kas neigiamų padarinių nepatiria. Be to, ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracija smulkiųjų verslininkų ir mažų parduotuvių nepaliko likimo valiai. Siekdama padėti smulkiesiems prekybininkams konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais Savivaldybė mažoms įmonėms numatė skirti vieno procento paramą nuo maisto ir nealkoholinių gėrimų metinių pardavimo pajamų, per metus vienai įmonei skiriant ne daugiau kaip po keturis tūkstančių eurų.
– Niekada negalėjom net pagalvoti, kad tokia parama galėtų būti. Vienas procentas ar pusė, vis tiek taip parodomas dėmesys. Mums, tokiems mažiems, tai yra vis tiek geriau negu nieko. Maisto sektorius yra pats rizikingiausias, tad ši parama tikrai reikalinga, – teigė N. Mitrauskas.
Kad parama išties būtina, pripažino ir kalbinta parduotuvės „Žirnelis“ pardavėja. Taigi, panašu, kad iš dalies problemą smulkiesiems prekybininkams sukūrusi Savivaldybė tuo pat metu pateikė ir jos būdą šiai problemai spręsti.
Dar prieš metus Kazlų Rūdoje veikė trys mažos maisto produktų ir gėrimų parduotuvės, tačiau šiuo metu jų tėra dvi. Mieste yra dar keletas nedidelių maisto ir gėrimų parduotuvių, tačiau jos priklauso prekybos tinklams „Aibė“ ar „Gulbelė“. Taigi, ar Savivaldybės iniciatyva padėti smulkiesiems prekybininkams ir skiriama parama bus naudinga, ar mažoms parduotuvėms pavyks išgyventi šalia „didžiųjų kaimynų“, parodys laikas.
Miglė GUOBYTĖ
Komentarai nepriimami.