Kai minint Marijampolės kultūros centro veiklos šiuose rūmuose 20-metį tarp kitų kolektyvų scenoje pasirodė Daukšių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Dovija“, aplodismentų pilnutėlėje salėje tikrai netrūko. Ne tik dėl to, kad nuotaikingai, smagiai dainavo – ne vienas klausytojų prisiminė ir kitus šio kolektyvo koncertus. Vien praėjusiais metais kiek jų būta, kokiose tik salėse ir scenose nekoncertuota. Beje, ir metai buvo neeiliniai: praėjusį kovą koncertu „Kol dainuoju – gyvenu“ „Dovija“ paminėjo veiklos penkmetį.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Nelengva kultūros sūkuriuose besisukantiems žmonėms surasti valandėlę kitą ramiam pokalbiui. Nes jie visada judesyje: jei ne koncertas – tai repeticijos, jei ne viena salė ar scena – tai kita, jei ne tas kolektyvas – tai kitas. Su „Dovijos“ vadove Dovile Bičkauskaite irgi susitikome tarp dviejų „skubu“. Marijampolietė, čia lankiusi tuometę Muzikos mokyklą (smuikuoti mokė Algirdas Jančas), Kaune tepraleidusi mokslui skirtą laiką, sako niekada nesiveržusi nei į užsienius, nei į kitus miestus.
Jau netrumpai – nuo 2011-ųjų – sukasi kultūros reikaluose. Sako, kitaip ir nebus: „Be muzikos – niekaip, niekur aš nuo jos nepabėgu: kur muzika – ten ir aš“. Gali būti ir atvirkščiai: kur Dovilė, ten ir muzika. Muzikavo besimokydama, dalyvavo kolektyvuose (Baraginės jaunimo kapeloje „Svaja“, Antanui Maziliauskui vadovaujant, pasirodo, keliolika metų išbuvusi), dainuoja pati – tad ir ryžosi vadovauti dainos mylėtojams…
Kovą bus šešeri metai, kai ji vadovauja Daukšių moterų ansambliui. Buvo čia dainuojančių moterų, tad Kultūros centro Daukšių skyriaus vadovė Danutė Kasparavičiūtė vis žvalgėsi, kaip subūrus jas į kolektyvą… „Pradžioje mūsų buvo gal dešimt ir dar daugiau, bet laikas tapo sudėtingas – prasidėjo pandemija, karantinai… Ir dirbti sunku, ir žmonėms, ypač vyresniems, tapo sudėtingiau gyventi.
Apskritai, natūralu, kad mėgėjų kolektyvuose mažesnė ar didesnė kaita, kad ir gaila, visada yra – tad dabar mūsų yra tiek, kiek yra.“ Svarbiausia, sako vadovė, kad kolektyve visi žmonės, kiek jų bebūtų, sutartų, sutaptų požiūriai į svarbiausius dalykus: juk skirtingų profesijų, su vis kitokiais asmeniniais rūpesčiais susieina į būrį… O dar koncertai, išvykos – viską reikia suderinti.
Nuo pat pradžios ansamblyje dainuoja Danutė Kasparavičiūtė, Daiva Žalnieraitienė, Birutė Jarienė, kiek vėliau atėjo Jolanta Zaveckaitė ir Greta Miliauskienė (turinti ne vien muzikinį talentą). Dovilė labai džiaugiasi, kad neseniai prisijungė Sigita Čižikė. „Visada laukiame dainą mylinčių moterų, merginų, ypač norėčiau, kad į ansamblį ateitų jaunų žmonių“, – lūkesčių neslepia vadovė ir sako, kad svarbiausia visada noras, o galimybių surandama.
Ji apgailestauja, kad besisukant visokiausių reformų girnoms kažkada muzikais garsioje Marijampolėje nebeliko įstaigos, juos ugdančios. (Buvo ruošiami muzikos pedagogai, paskui kolegijoje – kitų sričių specialistai, jei tiesiogiai to darbo ir nedirbo – turėjo muzikinį išsilavinimą, galėjo tapti mėgėjų kolektyvų nariais ar bent atidžiais klausytojais…)
Penktieji metai „Dovijos“ ansambliui buvo ir kūrybingi, ir intensyvūs. Pasak vadovės, koncertuota, važinėta daugiausia per visą laiką. Per eilę metų susiklostė repertuaras, atsirado tradicijos, o svarbiausia – kolektyvas jau žinomas, daug kur kviečiamas, belaukiantiems „tenka stoti į eilę…“
Dovilė pajuokauja, bet iš tiesų nespėja nuvykti visur, kur kviečiamos. Labiausiai užimtas laikas, žinoma, vasara: ir Daukšiuose bei aplink vyksta nemažai švenčių, ir į Šakių rajoną, Kalvarijos savivaldybę kviečia, ir, tarkime, negali praleisti progos sudalyvauti Raseinių rajone vykstančiame respublikiniame šlagerių festivalyje.
„Širdį paglosto tokie kvietimai, – sako vadovė, – bet dėl objektyvių priežasčių ne visada gali važiuoti: būna savaitgaliai, žmonės dirba… Džiaugiamės, kad sulaukiame pagalbos iš Kultūros centro. Aš taip pat džiaugiuosi, kad klausytojai mus myli ne tik svečiuose – daukšiečiai visada mielai renkasi į šventinius koncertus ar, tarkime, į romantinės muzikos vakarus, tradicines ansamblių sueituves „Tau daina“. Ačiū jiems už tai.“
Meilę pelno ir repertuaras: sako, dainuojančios tai, kas pačioms patinka, jei daina „nelimpa“, atsisako. Ir dar „Dovijos“ pasirodymus mačiusieji paliudys, kad kolektyvas ne tik gerai dainuoja, bet ir visada spinduliuoja gerą energiją – jos nesuvaidinsi, ji turi būti viduje.
Komentarai nepriimami.