Lietuvoje inkilai keliami daugiau kaip 100 metų, juose apsigyvena ir peri iki 15–20 paukščių rūšių. Paprastai jie peri drevėse, tačiau net ir jų esant pakankamai, mielai įsikuria inkiluose. Jie svarbūs dviem jų gyvenimo periodais: veisimuisi bei nakvojimui žiemą. Ten, kur trūksta drevėtų medžių, ypač soduose, parkuose ir jauname miške, inkilai gali tapti vienintele paukščių perimviete.
Autoriaus nuotraukos
Kada reikia kalti ir kelti inkilus? Geriausia tą daryti dabar. Kai kurios rūšys – sakykim, naminės pelėdos – jau sugrįžo į savo perėjimo vietas ir žvalgosi namų. Kiti paukščiai inkilus naudoja nakvynei. O visų jų sparnuočiai žvalgysis pavasarį, bet tada mes būsime užimti, neturėsime laiko jiems kalti ir kelti. Tačiau tą galime padaryti dabar, kai kitų darbų mažiau.
Inkilai paprastai kalami iš maždaug 2,5 centimetro storio lentos. Tam nebūtinos geros kokybės lentos, galima naudoti lentpjūvėse į atliekas metamas atraižas su žieve ar kitiems tikslams jau naudotas lentas.
Svarbios sąlygos gaminant inkilus yra šios:
- Inkilai turi būti sandarūs, jų stogeliai iš vientisos lentos ir platesni už inkilą.
- Priekinė sienelė būtinai iš vientisos tvirtos lentos. Jei ši sienelė skyla, plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta.
- Kadangi inkilus tenka dažnai valyti, stogelis prikalamas dviem vinimis – viena visa, kita iki pusės.
- Inkilai keliami tušti, paukščiai lizdus juose susuks patys. Inkilų matmenys (centimetrais): paukščio rūšis; inkilo vidaus aukštis; dugno plotas; aukštis iki landos; landos skersmuo.
Kuoduotoji, mėlynoji, juodoji zylė: 22 – 11×11 – 14 – 2,8–3 cm.
Margasparnė musinukė, paprastoji raudonuodegė, didžioji zylė, grąžiagalvė, bukutis: 28 – 11×11 – 20 – 3,2–3,5 cm.
Varnėnas: 30 – 14×14 – 22 – 4,5–5 cm.
Žalvarnis, kukutis: 36 – 20×20–22 – 10 cm.
Pelėda lututė: 40 – 25×25–26 – 10 cm.
Naminė pelėda: 50 – 30×30–33 – 16 cm.
Antis klykuolė: 50 – 30×30–30 – 15 cm.
Didysis dančiasnapis: 70 – 30×30–40 – 18–20 cm.
Dreviniai inkilai gaminami iš tuščiavidurių medžio stuobrelių. Tereikia juos supjaustyti, prikalti stogelius ir išgręžti landeles.
Moliniai (arba keraminiai) inkilai gaminami „fabrikiniu“ būdu, nes jiems formuoti reikalinga speciali įranga, taip pat degimo krosnis. Paprastai tokius inkilus gamina mažesnės įmonės pagal specialius užsakymus. Iš karto galima pasakyti, kad jie yra ilgaamžiai ir labai patikimi, nes jų neišplėšia kiaunės ar geniai, kurie priemiesčiuose neretai prakapoja lentinius inkilus. Jų priežiūra tokia pati, kaip ir kitų inkilų, juos reikia reguliariai valyti, pašalinti viduje esančius senus lizdus. Kitos medžiagos inkilams taip pat gali būti naudojamos, tačiau reikia pagalvoti, kaip ilgai jos bus patvarios lyjant ir sningant, be to – ar nekenks paukščiams.
Kaip pakabinti inkilą? Prie pastatų, stulpų ar karčių inkilus galima prikalti. Prie medžių inkilus taip pat galima kalti, bet ne rišti viela. Tačiau pats geriausias būdas – prie inkilų pritaisyti standžios vielos kablius, kurie tvirtai laikytų ant šakos pakabintą inkilą. Juos iškabinti bus taip pat lengviau, nes tam pakaks kartelės su šaka gale. Beje, į pelėdų, dančiasnapių ir klykuolių inkilus reikia įberti keletą saujų pjuvenų ar drožlių, nes šie paukščiai lizdų nesuka. Visi kiti tuo pasirūpina patys.
Selemonas PALTANAVIČIUS
Komentarai nepriimami.