Netikėta pažintis viename iš Marijampolės grožio salonų ir nustebino, ir pralinksmino. Vos pravėrus duris – garsus balsas, tarsi įsakantis: „Stot! Kas eina?“ Apsidairius, kurgi tas smarkuolis, nuo kėdės ant žemės nusirita rudas kamuoliukas…
Papirko ramumu, švelnumu ir mielumu
– Tai Amber, – pristato savo pudelių veislės kalytę kalvarijietė Vanesa Vilkaitytė. – Ji nelabai mėgsta likti viena namuose, tad, kai tik galiu, visada ją vežuosi su savimi, pavyzdžiui, į grožio saloną ar parduotuvę. Amber mėgsta keliauti automobiliu, ir visai nesvarbu, kur važiuos. Svarbiausia, kad aš būčiau šalia.
Amber – metai ir trys mėnesiai. Į Kalvariją Vanesa su draugu ją parsivežė iš Klaipėdos. Ir vardą išrinko atsižvelgdami į ryškią gintarinę kalytės plaukų spalvą.
– Veislyne buvo keturios vos kelių mėnesių mažylės. Rinkomės iš dviejų – Amber ir jos sesės. Pastaroji buvo aktyvi, žaisminga, net šiek tiek padūkusi – visiška priešingybė Amber, kuri tuomet buvo tarsi ramybės ir šilumos įsikūnijimas, o paimta ant rankų užmerkė akytes. Tuo savo ramumu, švelnumu ir mielumu ji ir pakerėjo mūsų širdis, – pirmą pažintį su pudeliuke prisimena Vanesa.
Nuo mažumės Amber švelnumas ir gerumas išliko, be to, paaugusi ji tapo tokia pat žaisminga, kaip sesė, kartais būna netgi išdykusi ir trokštanti daug dėmesio.
– Ir jos lojimas labiau primena pasisveikinimą ar norą atkreipti į save dėmesį, bet nė karto nėra piktai suurzgusi ant kito augintinio ar žmogaus, – sako Vanesa.
Jų negali nepastebėti
Ne paslaptis, kad mieli tankiai garbanoto kailio pudeliai, išdailinti įvairiausių šukuosenų ir kirpimų, atrodo, kaip neišskiriama komanda su savo šeimininkėmis. Jie – tarsi panelių aksesuarai, saugiai įsitaisę glėbyje ar rankinėje dairosi salėse, parduotuvėse, gatvėje. O šunų parodose juos dažnai išrenka laimėtojais. Ir ne vien dėl grožio, bet ir dėl puikių fizinių bei charakterio savybių: jie ištikimi ir paklusnūs, drąsiai saugantys ir ginantys šeimos narius, temperamentingi ir žaismingi, puikiai sutariantys su vaikais.
Pudeliai nuo kitų šunų skiriasi dar ir tuo, kad jų veislę sudaro skirtingos grupės: didysis pudelis – 45–60 cm, mažasis – 35–45 cm, nykštukas – 28–35 cm, žaisliukas – iki 28 cm aukščio. Amber aukštis ties ketera – 29 cm.
Iš kirpyklos – be garbanų
Pudeliai beveik nesišeria, keičiantis sezonams nekeičia kailio, neturi ir specifinio kvapo. Kaip teigia veisėjai, tai vienintelė šunų veislė, kuri „gali rinktis šukuoseną“, todėl jie visada gražūs ir elegantiški.
– Tačiau jų plaukai auga visą gyvenimą, – šypsodamasi pastebi Vanesa, su Amber dažnai besilankanti šunų grožio salone. – Šaltuoju sezonu į kirpyklą vedame kas septynios savaitės, šiltuoju – dažniau, nes pudelių kailis auga gana greitai. Kirpykloje procedūra trunka apie dvi valandas, o iš jos išeina… be garbanų. Tik po dviejų savaičių plaukai pradeda garbanotis.
Šuns higiena Vanesa rūpinasi ir pati: pakerpa jam nagus, išvalo ausis, kas vienuolika dienų išmaudo. Ir būtinai išdžiovina plaukų džiovintuvu, nes pudelio plaukai yra gana šiurkštūs ir linkę susivelti. Tiesa, džiovintuvas Amber nelabai patinka, bet ji kantriai laukia, kol kailis bus sausas.
Skanėstą turi užsitarnauti
Lauke Amber mėgsta bėgioti laisvai, todėl šeimininkai leidžia jai išsilakstyti be pavadėlio, o paskui jis drausmingai eina šalia. Pasivaikščiojimai yra viena iš mėgstamiausių veiklų, todėl, kai Vanesai nereikia į darbą, per dieną į lauką savo augintinę veda 3–4 kartus, o šaltu oru aprengia megztinuku ar striukyte.
Amber labai paklusni, todėl netgi per gatvę ji eina viena greta šeimininkės ir klauso jos komandos. Kai ši pasako „pastovėk“ ar „palauk“, šuo stovi ir laukia leidimo eiti.
– Į mokyklą Amber neina, mokau ją pati. Ir už kiekvieną paklusnumą maistu neskatinu – turi užsidirbti ir tinkamai reaguoti į kelias komandas, – sako Vanesa, prisipažinusi, kad pati užaugo su jorkšyro terjerų veislės šuniuku, kurį taip pat pati auklėjo. – Amber senbuvis iš pradžių nelabai draugiškai priėmė: urzgė, burzgė, bet pudeliukas savo žaismingumu jį, matyt, papirko ir dabar, kai tėvų namuose abu susitinka, nesipyksta.
„Pirmoji pagalba“ – kefyras
– Silpnoji Amber vieta – skrandukas. Lauke ji mėgsta pasiimti viską, kas papuola, ir tai ne visada būna gerai. Kartais būdavo ir viduriavimo, ir vėmimo. Tada gelbėdavo kefyras – kai tik atsitikdavo taip, kad ji suėsdavo kažką, kas jai netikdavo, duodavome kefyro ir iškart pasidarydavo geriau. Dabar jau atpratinome nuo įpročio rankioti nuo žemės, – pasakoja Vanesa, pabrėždama, kad į Amber maistą žiūri labai atsakingai.
Sauso maisto dienos normą į dubenėlį ji supila per du kartus, nes, kaip ir visi šunys, Amber kiek duosi, tiek iškart ir suės. Be to, šuo nieko negauna nuo šeimininkų stalo.
– Visus skaniukus mūsų mažylei atstoja daržovės ir vaisiai. Nuo pat pradžių, kai tik įsigijome šunį, daug skaičiau ir domėjausi, ką galima būtų jam duoti. Sužinojau, kad tinka agurkai ir špinatai, dar minimaliai galima salotos. Visi šie žalumynai Amber ir patinka. O kad turėtų ką pagraužti, nuperkame jai specialų kaulą.
Komentarai nepriimami.